2011 m. rugpjūčio 28 d., sekmadienis

Paskutines dienas bėgte

Bėgte į rudenį:) Verčiamės per galvą, Rimvydas statybose (berniukai, tai abu, tai pakaitomis jam padeda), o aš virtuvėje-daržo gėrybes velku virtuvėn, kišu į stiklainius ir kraunu į rūsį:) Nemokamam mokslui jau išleidom reikiamą milijoną- visi aprūpinti ir sukus apsukus mokyklines priemones išsitraukia, pasidžiaugia ir vėl sudeda į dėžes (o, kad tas entuziazmas  ir per mokslo metus neišblėstu!) Gyvename, tiesa pasakius chaose- sodyboje jau lyg ir viskas paruošta išvažiavimui, o namie dar niekas nelaukia, stogas jau naujas (tiesa, dar plikas, tik plėvele dengtas, dangą tikimės iki kitos savaitės galo sumesti, tada ir fotoreportažą parengsiu:))), bet dar tūkstantis ir vienas darbas laukia-pakeisti lubas, sienas ir grindis pirmame aukšte ir viską nuo nulio įrengti mansardoje.... Močiutės laukia didelis džiaugsmas (atleisk man, mama) dviem- trim savaitėm pilni namai namų griovėjų. Vaikai džiaugiasi, nuo jos namų iki mokyklos tik per gatvę pereiti, o man baisu, ar tik nereikės po tokių svečių ir pas mamą remontų daryt:D
O pati geriausia ir didžiausia šios vasaros naujiena, kad Deimantė jau visa mūsų ir jai nebereiks grįžti į vaikų namus!!! Šiek tiek (labai) supykau ant mūsų vaikų teisių darbuotojų, kad taip abejingai į šitą reikalą pažiūrėjo (kiek jai čia beliko iki 18, tik pusmetis, sulauks pilnametystės ir galės kur nori eit gyventi), va juos pusmečiui išvežti ten kur blogai jaučiasi, kaži ar taip pat "tik pusmetis" pasirodytu....  Sublefavom ir radom išeitį, gavom leidimą ne tik per išeigines ir šventes pas mus būti, kaip iki šiol, bet ir kiekvieną dieną:)))  Žodžiu esu jau penkių vaikų mama!!! Tikiu, kad netruksime ir Einoriuką iš ten iškrapštyti (bet tam reikia parodyt kambarį kuriame jis gyvens) ir turėsim gerą progą patikrinti kiek tikrų draugų turime-kas norės mus į svečius kviestis su 6 vaikais:DDD
Štai taip ir lekiame link rudens, visi kartu, kupini gražių lūkesčių dėl didesnės šeimos, gražesnių ir erdvesnių namų, tik retsykiais sustodami nusiskinti jurgino žiedo, įkvėpti lietaus gaivos, ar suskaičiuoti prieš miegą žvaigždžių.....






P.S. Ar matėte tuo voratinklius, kurie tekant saulei žvilga pasipuošę tūkstančiu rasos lašelių? Kartais verta atsikelti anksti anksti ir pabraidyti pievomis- kojas gelia, bet apima toks saldus ir kartu graudus jausmas, kiek progų praleidau tuo pasigėrėti.....

Dovana krikšto mamytei

2011 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

Lauktuvės belgams

Yra daug gerų žmonių. Daug jų gyvena Belgijoje- šeimos, mylinčios ne tik viena kitą, bet ir mūsų, Lietuvos, vaikų namų vaikučius:) Kiekvienais metais, jie pasikviečia mūsų vaikus į svečius ir padovanoja jiems nuostabias atostogas. Deimantė pas Luką ir Moniką važiavo jau ne pirmą kartą, jie jau draugauja, susirašinėja el.paštu, susiskambina. Kokios lauktuvės gali būti geresnės pagyvenusiai porai, nei šilti, jaukūs, rankomis velti tapukai?:) Deimutė sakė, kad jie tiko ir labai patiko, iš karto prilipo prie kojų:))) O aš gavau daug belgiško šokolado (mmmm...) ir išgirdau daug kelionės įspūdžių:)


Pirma stadija-griovimas

Taigis, taigis, mes tai padarėm!!! Pasiraitojom rankoves ir pradėjom Amžiaus (tikiuosi iki Kalėdų pabaigt) Statybas. Pirma diena buvo visai smagi-griauti, tai ne statyti, kaip sako broliai rusai, lupom lauk visą seną 50 metų gipskartonį, ir ieškojome po tapetais mano senai senai parašyto laiško (žinojau tik ant kurios sienos jį keverzojau paskutinį kartą tapetus klijuojant). Paskutinė pastraipa labai svarbi pasirodė:DDD







 Tada Rimvydas lukšteno iš lubų senų kaminų liekanas, trys kartos šiame name gyveno ir visos, kilus įkvėpimui permūryti pečiukus, paliko po kaminą prisiminimui, gražiai lubas lentukėm užkaldamos.


Gražios čia Rimvio akys, ar ne...:)


Kai jau apačioje nebeliko ką griauti lipom palėpėn, ten, Martyno svajonių ir stebuklų erdvėje (kelias dėžes žaislų ten pakaitinių laikėm), porą gerų dienelių praleidom, kol visą turtą ir šlamštą išrūšiavom, ką laikinai sodybon (striukes žiemines, batus, pačiūžas visokias, roges ir snieglentes) išvežėm, ką į konteinerius sutempėm (tų pačių trijų kartų batų liekanas, stiklainių duženas ir visokius sulūžusius vežimėlius, bei surūdijusius kibirus)


Ir kai, pagaliau, atsivėrė palėpės plotai ir erdvės (na ir apsišikę mes buvom) griebėm kastuvus į rankas lobio ieškodami:) Lobio neradom, bet šlako dulkių tai geram dešimtmečiui į priekį prisiuostėm:))) Dičkiams geros pratybos prieš mokslo metus, ar verta stengtis ir užaugus ofisiuke prie kompo sėdėt, ar tiks ir toks darbas gyvenime:D



Šiai dienai genialioji antikvarinė šiltinimo medžiaga jau nukasta, lipam dar aukščiau-ant stogo.

Palaikykite špygas, kad ryt-poryt nelytu ir leistu mums tą gražų samanotą ir kiaurą šiferį garbingai palydėti į savartyną:)

2011 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

Trumpai drūtai

Aš gyva. Gyva!!! Tik paskendusi remontuose, todėl atlekiu  čia tik trumpai ataskaitai.
Peršoku daug gražių švenčių su gražiomis nuotraukomis (paliksiu tuos įrašus lietingam rudeniui), peršoku klykiančių, besiburiančių į tolimą kelionę, gervių pulkų nuspalvintą kasdienybę ir giriuosi- kasdien palikę vaikus sodyboje kartoti savarankiškumo pamokų lekiame su Rimvydu namučių tvarkyti, pas mus grandioziniai planai ir grandioziniai remontai-keisime stogą, mansardoje įrenginėsime du kambariukus, o pirmame aukšte keičiame viską-lubas, grindis ir sienas. Žodžiu, norite nenorite, bet patekote į statybinį dienoraštį:))) Šiomis dienomis krapštome lauk pjuvenas ir šlaką iš palėpės, kvėpuojame dulkėmis, o vakarais atrodome, kaip kaminkrėčiai:) Per kelis mėnesius tikimės susisukti ir ištraukti Einoriuką su Deimantę iš valdiškų namų-niekas nebeprisikabins, kad pas mus per mažai vietos:)
Būsiu šešių vaikų mama:)))