Tos dienos, prasidedančios rytiniu protingo žmogaus vizitu pas mus į lovą, kai tėtis iškomandiruojamas ruošti pusryčių, o mes liekame dviese protingam pokalbiui... Mmmmmm... saldu:)
Vis narpliojam tą temą, kuriuos vaikus gimdžiau pati, iš pilvelio, o kurie gimė iš širdies. Augustas tas šašas, kurio
geriau būtum negimdžius, erzina jis vis mane..... Sakau, bet juk būtent Augustas labai prašė, kad jam pagimdyčiau mažą broliuką ir Martynu pavadinčiau:)
-Tikrai? Jis norėjo?
-Labai norėjo:)
-Matai, kaip greitai apsigalvojo!!!
Rytais Marčius būna meiliukų meiliukas- glaustinėjasi, trinasi, delnukais tik plaukus man glosto...... Sakau, kaip smagu, kad tada seniai, prieš 6 metus, tave nusipirkau meiliukų parduotuvėj.
-Nesąmonė, gimdei mane, nėra tokių parduotuvių!
- Pirkau pirkau:) Gulėjai lentynoje mėlynu kaspinu perrištas, pačių meiliausių lentynoje, netoli kasos:)))
- Eik tu!!! Seniai jau iki tavęs būčiau nupirktas, jei tokia parduotuvė būtų!
-Mama, tau labai pasisekė su manim, gali daug pinigų sutaupyti, vietoj pirktų žaislų man kas dieną po žaislą nuvelk. Aš tau nieko nekainuosiu
-Bet juk perku vilną ir akytes žaislų.
- Tai tu iš tos, kur jau nusipirkus esi, velk. Mano gi parduotuviniai žaislai dar brangesni. Kaip pagalvoju ir tėčiui su manim pasisekė- gali medinius žaislus man daryti tada ir jam nebezysiu parduotuvėj.
Nelaimė lipant į obelį ir per visą pilvą liko gilus raudonas rėžis.....
-Labai skaudėjo? (manęs šalia nebuvo)
-Neįsivaizduoji! Toks skausmas, kaip tėčio smūgis, nu ne pats stipriausias, man į veidą! (tėtis, garbės žodis, jo nemuša:D) Arba, kaip pats galingiausias boružės spyris!!!
Po tos pačios nelaimės, po vonios procedūrų mąstau, kaip jį nunešti į lovą, žaizdos neužgavus....
-Nieko tokio, mama, pėsčiom nueisiu.