Kasdienybė mūsų

Labai viskas sudėtinga. Gyvenam labai stipriame verpete ir jei netikėčiau laiminga šitos istorijos pabaiga, tikriausiai jos nepasakočiau, noriu tik šviesių ir gražių dalykų savo namučiuose:) Kita vertus, jei nepasakosiu, tai aplamai tylėsiu, vilnos terliones čia terodydama, nes viskas šiuo metu tuose verpetuose sukasi...
Mūsų šeimai labai artimi vaikai atsidūrė vaikų namuose. Keturi žavūs mažyliai  trys sesutės (1,11 mėn, keturmetė ir šešerių princesės) ir vijurkas trimetis brolis. Kad atsidūrė, tai čia geroji istorijos pusė, nes taip, kaip jie gyveno neturi gyventi vaikai... Mušami, alkani, dažnai be elektros, per tėvo smurto protrūkius malkinėn išvaromi miegoti, savarankiškai pečius kūrenantys ir kažkaip bandantys išgyventi. Neklauskite, kaip dirba to rajono socialiniai darbuotojai, šeima buvo įtraukta į riziką, buvo anonimiški kaimynų skundai (deja deja, teisme jie nulis....), iš šono atrodo, kad visi viską žinojo, tik, gal paprasčiau buvo užsimerkti, kam rūpi kažkokie pijokų vaikai..... Sunku apie tai rašyti.....
Kilo gaisras, vaikai buvo vieni namuose, bandė pasišildyti. Drąsuolė šešiametė Augustė išvedė sesytes ir brolį į lauką. Tada sukruto ir tarnybos, apgyvendino vaikus Obelių vaikų namuose. Tuoj sužinoję nulėkėm ten,na ne tuoj, man buvo stipri emocinė krizė, net miegot negalėjau, žliumbiau kelias dienas:) Aš gi boba, mama, o viskas taip artimai mus liečia:)
Vaikai, nors mažučiai, silpnučiai, išbalę, bet tokie žavūs! Mažieji, negavę jokio švelnumo namie, visas, kiek dėmesio parodančias moteris Mama vadina... Didesnės mergytės džiaugiasi naujais namais- čia ir valgyt skaniai duoda ir lovas, va kokias baltas turi ir vaikų daug ir darželin, mokyklon eit pradėjo- kiek naujų patirčių! O dar tos lauktuvės, knygelės, flamasteriai, lipdukai, žaislai:)  Tik va nuvažiavus visų niekaip nesurenkam, vis kuris, ar keli ligoninėje (kadangi mama basiems ir nuogiems lauke leisdavo bėgioti-gydytoja ligoninej pasakojo, apie tokį mažosios, dar dviejų neturinčios Kruopos, grūdinimą spalio mėnesį), tai imunitetas pas vaikučius suprantamas, o dar akiai matomas liesumas ir blyškumas, bei medicinos sesučių perspėjimas visos sriubos nemaitinti, nes keturmetė, kaip kūdikis atpila- skrandukas nepriima daugiau maisto. Plaučių uždegimas, ausų uždegimai, obstrukciniai kosuliai- tėvų teigimu, jie į gydytojus dėl niekų vengia kreiptis, dabar gi, vaikučiai iš ligoninės neišlipa, vis važiuojant į Obelius tenka prasukti pro Rokiškio vaikų ligų skyrių.
Atrodė viskas paprasta, visi žino, kad vaikai auga netinkamoje aplinkoje, kad mama  praradusi motinystės teises į 4 vaikus, jau po poros metų pertraukos, per keturis metus šitą ketvertuką pasigimdė, tėvas kalėjęs, bedarbis brakonierius, smurtaujantis ir prieš sugyventinę ir prieš vaikus,nebe pirmas gaisras palikus vaikus namie vienus, nuolatinės administracijos baudos, nuolatinės girtuoklystės namuose, galu gale mano artima draugė šiandien pat pasiimtu visų mažylių globą ir jie augtu saugiai, bei gautu visą tinkamą gydymą ir ugdymą pagal poreikius (mažiausiems nustatytas raidos sutrikimas ir reikalinga spec. pagalba), deja atsimušėm į biurokratijos sieną. Atsimušėm stipriai, vaikų teisių vedėja, tiesiu tekstu sako pamiršti tuos vaikus (siūlo paimti kitus globon, lyg aš kalbėčiau prancūziškai ir ji nesuprastu, kad ne vaikų man trūksta, o rūpi būtent šitų likimas), stebisi, kad mes juos kiekvieną savaitgalį lankome vaikų namuose, nes tėvai vykdo iškeltus reikalavimus- pasirūpino (akivaizdu, su seniūnijos pagalba) sausomis malkomis (pagaliau! lapkričio pabaiga, geras laikas pradėti kūrenimo sezoną), susiremontavo degusį kambarį ir jokio juridinio pagrindo negražinti vaikų į biologinę šeimą nėra. Ir, nors kiekvienas, kiek blaivaus proto turintis žmogus supranta, kad bėda visai ne aprūkusiose sienose, o tėvų alkoholizme, kurio jie nepripažįsta ir kurio niekas šalinti nereikalauja, Lietuvoje yra tokie įstatymai. Ginantys teisę daugintis, gyventi tokį gyvenimo būda, kokį nori ir auginti vaikus, taip, kaip supranti. Labai daug baisaus girdėjau apie gyvenimą toje šeimoje iš vyresnių vaikų, jie turi begalę nuoskaudų ir blogų atsiminimų, istorija kartojasi, tik dabar "teisingumo" pinklėse kiti vaikai. Kiekis tas pats, amžius panašus, mamytei plius 10 metų alkoholizmo , tėvas, kurio smurto protrūkių bijo visas kaimas (na, langai, tikriausiai, visiems labai reikalingi, šalta lauke...), viskas sukasi ir sukasi ratu....
Pagalvojom, kad vienas iš laimingos pabaigos kelių yra viešumas. Suprantu ir darbuotojus, įveltus į šitą istoriją, visi bijo padaryti kažką ne taip, bijo daryti, nes darantys padaro klaidų, o klaidos, kartais kainuoja šiltas kėdes. Suprantu ir atsakingus asmenis, kurie nenori važiuoti į iškvietimo vietą vakarais ir savaitgaliais, suprantu ir visas tėvų teises pasitaisyti ir pradėti kitą gyvenimą, gražiai auginti vaikus ir būti gerais piliečiais. Bet va rašau ir širdis krauju srūva, kad per pačias šventes, kai mūsų vaikai džiaugsis papuoštais namais ir nukrautais stalais, kai bėgs po eglute ieškoti dovanų, tie keturi, be proto  švelnūs ir meilūs mažyliai švęs Kalėdas tokioje aplinkoje, kur suaugę laistys sugrįžusius namo pajamų šaltinius. Augustė niekada nemačiusi muilo burbulų, visai nenorėdama ją labai išgazdinau su jais:) Keturmetė Armanda nuostabiai spalvina, nors niekada anksčiau nėra to dariusi. Arniukas, vis sako- mušiu, o po akimirkos stipriai stipriai apkabina ir myluoja. O pamatytumėt Austėjos žvilgsnį ir mimikas,  14 gruodžio jai bus du, tikiuosi spėsim atšvęsti su dideliu tortu ir daug daug dovanų:)
Skauda....

Žemės gintarai

Ačiū, kad esi šalia, paprasta, žemiška, kantri. Ačiū, kad tave turiu- tokią švelnią, rūpestingą, išmintingą. Kad davei man viską- gyvybę, pasaulį, meilę... 

Kad tau būtų šilta, mama:)

Pirties kepurė

Negera mergaitė! Prašiau papozuoti  bet nenustelbti kepurės savo grožiu, neklauso! Ir nei viename iš daug padarytų kadrų nesimato, kokią nuostabią kepurę nuvėliau.....

Vienaragis

Drąsus, kilnus ir išmintingas. Kartu išpuikęs ir visą griaunantis. Ir tik švelnios mergaitės rankos gali jį suvaldyti, tik jos tyrumui ir nekaltumui jis paklusta. Ši elegantiška mistinė būtybė, apipinta legendomis ir padavimais, savo pasirodymu pranašaudavo žmonėms kažką svarbaus, gerų laikų atėjimą.

Kartą, labai seniai, žemę apgaubė tamsa. Galbūt žmonės patys to nusipelnė, pasirinko pyktį, liūdesį ir neviltį ir nusisuko vienas nuo kito. Nebenorėjo žiūrėti vienas kitam į akis, sveikintis ir prisiglausti. Gal pavargo? Gal nebesitikėjo šviesos, jautėsi nenusipelnę meilės?

Man tikriausiai rudeniška melancholija:) Žūtbūt reikėjo vienaragio, kuris treptelėtu savo stipria kanopa, krestelėtu juodais, sidabru žėrinčiais karčiais ir pažadėtų šviesų rytojų:) Ir nors nesu nei jauna, nei nekalta mergelė aš jį sutramdžiau! Penkias valandas stengiausi ir jis  pakluso. O dabar užsimerksiu ir tikėsiuos geros naujienos:)

Žvaigždės žvaigždei

Dovana labai ryškai ir charizmatiškai moteriai, sužavėjusiai mane savo energija ir žavesiu:) 

Šalčio raštai

Kad jau pabėriau čia šventinių burtų užrišdama braškantį Kalėdų senio maišą, tai parodysiu pirmą Kalėdinę dovaną kurią nuvėliau mielai ir gražiai  internetinei draugutei, ne kartą mane staigmenomis ir dovanomis sušildžiusiai:) Išpiešiau tapukus šalčio raštais ir nelaukdama papuoštų eglučių, sutviskančių vitrinų ir balto girgždančio sniego, linkiu ramybės ir jaukumo namuose:) Linkiu medumi kvepiančios arbatos, pasivaikščiojimų, šaltukui žnaibant žandus, sniego gniūžčių mūšio su vaikais kieme, cinamonu padabintų vakarų prisiglaudus prie mylimojo, ir nuoširdžių pokalbių prie žvakės.
Ačiū, kad esi:*

Šventės

Man labai miela ir smagu, kad šventėm, artimuosius norite pradžiuginti mano kurtomis dovanėlėmis:) Jūsų dėka ir mūsiškės bus labiau spalvotos:))) Bet, turiu tik dvi rankas, darbą, ir vaikų tris eiles apie pečių, todėl daugiau Kalėdinių užsakymų nebegaliu priimti, visus norus pildysiu po didžiųjų švenčių:) Šiemet nebenoriu gruodį perbėgti  galvotrūkščiais, nepasiduosiu masinei psichoze ir ramiai, susidėliojus visus darbus,  puošiu namus, kepsiu pyragus, aplankysiu kaimynę močiutę su kvapniu arbatos puodeliu  (ji tokia turtinga pasakojimais ir atsiminimais, o pasidalinti, deja, nelabai yra su kuo), gal padarysiu vieną, kitą stebuklą..... Statysiu sniego senį, važinėsiu su rogutėmis, pagaminsiu Kalėdų kalendorių, aplankysiu man brangius žmones ir turėsiu daug laiko svajonėms:)
Ačiū, kad esate:) Gražaus ir jums laukimo:)

Mažiausiai 1000 kilokolorijų

Kas pasakė miau? Kas pasakė mūūūūūūū.......:)))
Kad ir kiek vaipytumės, kad per daug rožinės per daug saldu, mergaitiški reikaliukai praktiškai neišaugami:) Nes rožinė, tikrai saldu, taip saldu, kad net suaugusiam saldi šypsenėlė veide pasirodo:)
Mano saldi karvutė jūsų saldžiai nuotaikai:) Galima jos pienu balinti kavą (net cukraus nereiks), galima su ja prašnekinti paniurėlį, ar tiesiog nuoširdžiai  paplepėt:)

Kai draudžiama

Kai draudžiama norisi 100 kart labiau:)  Bet kai vienas didelis brolis mokykloje, o kitas supjaustytas ligoninėje guli (apendicitas), galima ir jų lovose padrybsoti ir sienomis pasikarstyti:)

Ant gulinčio modelio tapukai Aurimui, draugui, kuris irgi gerai žino, kad uždraustas dalykas daug saldesnis:)))

Aš spaudoje:)

Kol nerašau pati (ai, užsikuičiau truputuką...) apie mane parašo Eglė:) Toks fainas  straipsnis "Valstiečių laikraštyje",  Neskaitot jo? Veltui:) Čia virtuali versija (tik su mažiau nuotraukų:))- gražu kažkaip:)))

Banginiai

Tavo noras, man įsakymas:)

Žvaigždynas

Jei dangus būtų žalias..... Jei jame, svajingomis naktimis, matytųsi krokodilo žvaigždynas, jis atrodyti taip:)))

O dieną, šiltą ir giedrą, jį pakeistu tokia saulė....