2013 m. rugpjūčio 28 d., trečiadienis

Iš toli....

Kuo esu toliau, tuo dažniau apie Tave galvoju.... Visada, kai pamatau kažką gražaus, kai burnoje pajuntu naują skonį, kai išgirstu muziką, kuri, neabejoju ir Tau patiktų.... Kai žvilgteliu į laikrodį ir žinau, ką dabar veiki:) Kai pasiilgstu Tavo obuolių pyrago, kai nejučiomis pasielgiu, taip, kaip Tu:) Kai pasakoju draugams, kokia esi. Kai vakare, ilgesiui suspaudus širdį, mintyse braidau vaikystės prisiminimuose.... Užaugam ir išeinam... Kartais, taip toli.... Bet, Mama, viską, ką man davei, kuo apdovanoji ir ką išmokei, viskas, visada su manimi. Amžiams. Kaip ir mano meilė tau:)
Dovana iš labai toli. Dovana Mamai:) Ypatinga, ypatingai Mamai.




2013 m. rugpjūčio 27 d., antradienis

Koledžas

Tas jausmas, kai studentei dedi maišiukan agurkų, bulvių ir uogienės, toks.... ką aš žinau... jaučiuosi tokia suaugusi...:) Taip, Deimantė jau Kaune, sėdim visi nosis nukabinę, o vakare, ilgai laukiau glėbyje kukčiojantį Martyną- niekada, niekada, mama, nevažiuosiu studijuoti į koledžą, nepriversi.. Nors reikės, nepriversi vis tiek... Niekas manęs neprivers palikti savo namų.. Nereikia man tų mokslų iš viso, nesąmonė tas koledžas! Kasyklininkų dirbsiu, raumenų man reikia, kad kirtiklį išlaikyčiau, kam man tas protas... Užtenka man proto, tiek, kiek turiu, Deimantei gal neužteko ir išvažiavo, man užtenka- niekur, niekada iš namų nevažiuosiu!!! :D Neklauskite, kodėl tam ateities košmare koledžas figūruoja, gal tv per daug prisižiūrėjo:D Na, bet pažadėjau, kad niekur nereiks važiuoti ir galės visą gyvenimą su mamyte ir tėčiu nugyvent:)))
Jei kas netyčia turit seną, nereikalingą, bet dar tinkamą studentiškam gyvenimui šaldytuvą, su malonumu priglaustume:)

2013 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis

Liko 8,7,6 dienos.....

Einoras su Martynu (vieninteliai namie  dar degantys noru mokytis, neskaitant naujai iškeptos studentės,  be abejo) kasdien garsiai (tuo siaubingai šiurpindami vyresniuosius brolius ir Rimgailę) skaičiuoja- liko 8,7,6 dienos iki mokyklos:) Tiek pat liko iki vasaros pabaigos.... Iki taip mano laukiamo rudens, kai jums pradės šalti kojos ir neturėsite kitos išeities,  kaip  pulti rašyti man  laiškų su kojos dydžiu ir mėgstamiausiomis spalvomis:D  Nes niekas geriau nesušildo kojų ir širdies, kaip mano velti tapukai:))) Netikit, išbandykit! Na dar šildo meilė, bet ir tą, retsykiais, pirkti reikia :D




p.s. vakar dienos meilė man kainavo 5 litus- vienas skelbimo nepastebėjo, kitas bučiavo dykai :D

2013 m. rugpjūčio 22 d., ketvirtadienis

Poniai ir Ponui Jaunavedžiams

Dviese smagiau:) Smagiau ganyti debesis, skalsesnė kava, šiltesni vakarai.... Dviese visada geriau- gražesnės svajonės, įspūdingesnės kelionės, dviese juokas garsesnis:) Ir, nesakykite, kad antspaudas pase nieko nereiškia. Taip, jis nepakeičia jausmų, neužtikrina ilgesnės meilės, bet tas apsisprendimas visą gyvenimą praleisti kartu, pažadas būti kantresniam, pastabesniam, daryti staigmenas ir dalintis liūdesiu.  Pažadas sau, Dievui, šeimai ir draugams......  Stačia galvą į meilę, į atsakingą meilę:) Kartu auginti vaikus, planuoti savaitgalius, dalintis buitimi, medaus šaukštelius, arbatos puodeliu.... Tiesiog būti, mylėti, jausti, liesti....
Tapukai dovanai,  Poniai ir Ponui Jaunavedžiams.Jai subtilūs ir romantiški- nėriniais įvilkt, dabinti atlasiniu kaspinėliu ir žaižaruojančia stiklo akute, jam- solidūs, vyriški,  fraku puošti. Kad kasdien, visą medaus mėnesį, medaus metus ir antrus, primintų šio savaitgalio šventę:)  Laimingų metų, laimingų!



2013 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

Šiluma kaulų nelaužo

Jau sakiau, kad turiu Brolį? Deivį. Neblogą tokį:) Kažkada, kai abu pienburniai buvome labai aršiai kovojom dėl vietos po saule, dabar gi, kai tas pienas nudžiuvo, gražiai draugaujam, mylim vienas kitą ir su šypsena anų dienų išdaigas prisimenam. Ir švogerką Ramunę labai šaunią turiu ir dvi nuostabias dukterėčias:) Žodžiu, nenustebinsiu, esu labai turtinga!  Kad to turto ir jums kiek tektų, sugalvojome labai karštą projektą! Deivis gyvena Vilniuje, ten ir dirba, kaip ir aš- parduoda šilumą, tik kiek didesniais mąstais- šiltina namus, tvarko fasadus. Kaip jums pasiūlymas-  užsisakote, kad Deivis jūsų namelius apšiltintų ir dovanų gaunate mano veltas šlepetes visai savo šeimai?!
Sukūrėm su Ramune naują blog'ą, tiems, kurių sienas kiaurai vėjas perpučia-   Šiluma kaulų nelaužo
Lankykitės, džiaukitės už kaimyną, kuris viduržiemį pravirais langais gyvena, gėrėkitės nauja kolegos namo sienų spalva ir pavydėkite- tuose šiltuose namuose gyvenanti šeima dovanų gavo šiltus, gražius ir stilingus tapukus!




                                                     Šiluma kaulų nelaužo! 

2013 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

Kūrybinė tremtis

Švenčiu vasarą:) Tik praėjus 10 dienų po išėjimo iš darbo supratau, kad pagaliau galva pailsėjo, pagaliau apsikuopiau visus namų užkaborius, susidėliojau visus planus, svajones ir darbus, bei labai pasiilgau sodybos:) Susimečiau mašinon kelis vaikus (didieji bernai nepasidavė vilionėms, Deimantė gastroliuoja po Belgija, ją pakeitė Rimgailės draugė Austė), kelis maišus vilnos, cukraus, druskos, receptų sąsiuvinį ir pirmyn į gamtą:) Niekada nesuprasiu, kodėl sakoma, kad augalininkystė sunkus ir nuoseklus darbas, aš  pavasarį viską sukišu žemėn (dažniausiai vėluodama, kai mama jau aimanuoja ir graužia, kad šiemet daržo neturėsiu.....), kokį kartelį, kitą, užmulčiuoju žole ir trečią kartą užsuku ten, vasaros pabaigoje , kad derlių susirinkčiau:))) Ir gėrybių ojojoj, nespėju doroti ir į rūsį nešt! Vadinasi, arba lengvą ranką turiu, arba gera aura toje vietoje, arba motina gamta supratusi, kad vargiai pajudinsiu užpakalį vardan sočios žiemos, viską už mane padaro :D
 Išdžiovinau saulutėje milžino šlepetes (Martynas niekaip nepatikėjo, kad tokio dydžio kojų būna), nepatikėjau ir aš, kad 52 dydį nuvelti TOKS smagus darbelis, o džiūna jos TIEK dienų:) Tikriausiai nenorėsiu to pakartoti ir tik solidarumu vardan (suprasdama, kokia bėda didelė pėda) ėmiausi šio užsakymo. Nes žinau, kokia garbė būti nestandartiniu dydžiu apdovanotam ir kokia tikimybė rasti patogius, nespaudžiančius batus (kartą, dideliam džiaugsmui, radau internete dailias moteriškas basutes už padorią kainą, o aplinkui  kudakuojančių mažapėdžių būrelį- vaje vaje, 43 dydis, siaubas siaubelis, gal jas transvestitams gamina..... Mda....:D )

Vaikai, kol aš tarp vėlimo stalo ir agurkų/cukinijų/slyvų kišimo į stiklainius mėčiausi, susiorganizavo žvakių gaminimo fabrikėlį. Visus nenaudojamus (o praradus saiką, bei mano kontrolę, ir naudojamus) indus užpildė vasara ir užliejo vašku:) Labai smagus užsiėmimas!







Smagu-  kurti netrukdė nei televizorius, nei kompiuteris, o kai lietutis vis iš pievų ir stebėjimų postų medžiuose, sugindavo daržinėn, nieko kito ir neliko.  Aš taip tas kelias dienas ir neatlipau nuo vėlimo stalo, iki išnaktų mirkiausi vilnose ir pamuilėse, o galva sproginėjo nuo naujų idėjų:) Greitai jomis pasidalinsiu:)))






2013 m. rugpjūčio 16 d., penktadienis

Jauki maža virtuvė

Jaukios sodybos, jauki virtuvė:) Gaminta iš pušies masyvo, beicas Tikkurila, furnitūra Blum. Rimvydo namų darbas:)



Žydinčios smilgos



Gyvenimo tiesos pagal Marčių

Pasaulis yra netikras, pasaulis yra tik žaidimas. Mus valdo Dievas, kaip per kompą, reikia tik kiekvienam žmogui paspausti mygtuką. Mes tik galvojam, kad darom ką norim, bet iš tikrųjų Dievas žino ko mes norim ir mums tai duoda. Jei norim padaryti kažką neįmanomo, tai Dievas mums to neleidžia. Mes negalim pakelti Puntuko akmens, nes Dievas neleidžia- jei keltumėm, tai susižeistumėm. Todėl Dievas mums duoda tik tokias užduotis, kurios mums yra įmanomos ir kurias mes ištveriame....

-Vidurnakčio pašnekesiai, Martynas 7 m. 4 mėn.
(kalba netaisyta)

2013 m. rugpjūčio 2 d., penktadienis

Krikštynoms

Kai į savo krikštynas pasikviesi Lapę... Tiesiog Lapę, panašią į šimtą tūkstančių lapių. Ji ateis labai susijaudinusi (Lapei didelė garbė!) , labai pasipuošusi (ji juk mergaitė.....) ir, galbūt, jei susidraugausite, leis Tau pasidabinti savo stebuklinga gėle, kuri akimirksniu tave pavers Princese. Visos juk norime būti princesėmis.....