Eglės namučiai

Pavasario paieškos

2012-03-10T16:22:00.002+02:00

Keliaujam?!

Nagi nagi, kas turi gilesnę žiemą, nei mes, Zarasuose? Pavasaris ir spalvos, pas mus, tik namie:)

Sloga

2012-03-10T15:47:00.001+02:00

Patikrintas, teisingas receptas. Ir kai sloga tik prasideda ir kai jau gerai įkyrėjus būna ir šiaip, profilaktiškai, kai visi aplinkui nosimi šnirpščioja, kad neprikibtu:)

Reikia smulkiai pjaustyto (išspausto/tarkuoto) česnako ir medaus. Proporcijos, jau kam kaip patinka, vaikams, gal medaus daugiau, kad negraužtu, sau, kai jau nosinės iš rankos nebepaleidau, česnako daugiau pridėjau.Sumaišyti į mažą, gražų (labai svarbu:) ) buteliuką nuo vaistų sudėti ir kelis kartus per dieną su ausų krapštuku (ar degtuku vata apvyniotu) nosį patepti.

Vaiko tamsos baimė

2012-03-10T15:40:00.001+02:00

Neturėtų vaikai bijoti... O bijo. Martynas, pusmetį su tamsos baime gyveno- baisiai nepatogus dalykas. Nes, jau nekalbu apie tai, kad neturėtų vaikai bijoti, užmigti, net išklausius daug daug pasakų, gana sunku, kai švieselė drąsos šviečia, tada reikia ir žaislą, šalia paguldytą pakibinti ir brolį pakalbinti ir šiaip, koks miegas, kai šviesu:) Bandžiau tamsos baubukus pagražinti- sugulę abu su bailiuku jiems rožines ausis priklijuodavom, lapės uodegas prikabindavom, didelius dantis ir plačias šypsenas piešėm, kol sužinojau, kad mama, nėra gi jokių baubukų, aš šiaip tamsos, nes ji juoda ir tamsi bijau.... Va tau boba devintinė, vienos baimės atsikratyt bandėm ir vos naujų neprikalbėjau:) Bet dabar jau viskas baigta- Martynas tamsos nebebijo. Tiesiog čia aš, viską apie ją žinodama, kažkodėl taip ilgai vaikui tiesos nepapasakojau. O juk yra taip....
Gyvena pasaulyje daug mažų fėjų, Šviesą žinome visi- šviesūs plaukai, balta suknelė, išdykusi ir linksma, visų mėgiama mergytė. O, Tamsai nesiseka- vaikai su ja draugauti nenori, kai ji pasirodo pyksta, nes laikas baigti žaidimus, reikia praustis ir eiti miegoti. O kai kurie vaikai net jos bijo, nors ji labai miela ir švelni fėja, juodais plaukais, rudomis, kaip Martyno, akimis ir tamsia, žvaigždėta suknele. Tamsai labai liūdna, kai jai įėjus į kambarį vaikai pyksta ir verkia, jai skauda širdelę, kad vietoj to, kad jie gulėtų ramiai ir leistu pasikviesti geriausią draugę Tylą, vaikai kviečia mamą, prašosi į jos lovą ir neleidžia atlikti tik jų sugebamų naktinių burtų. Nes Tamsa ir Tyla turi aukso spalvos stebuklingų dulkių, kuriomis apiberti vaikai auga didesni ir stipresni. O dar... dar, kai vaikas nurimsta ir ateina Tyla, jei guli labai labai ramiai, gali išgirsti net savo kvėpavimą, o jis, Tylai ir Tamsai, lyg gražiausia muzika, sėdi abi, lėtai sparneliais mosuodamos (visos fėjos, juk peršviečiamus sparnelius turi), kojytėmis tabaluoja į ritmą ir klausosi, kaip vaikas kvėpuoja, karts nuo karto aukso dulkėmis jį apiberdamos:)
Kelias dienas pasakas apie fėjas sekėm, mamą, tyliau kalbėk, Tylą išgazdinsi, dar, Martynas suskaičiavo, kad tų fėjų aplamai begalė- Meilė, Bučiuoklė (!:) ), Laimė, o kur dar berniukai- Švelnumas, Rūpestis ir dar tas Ožiukas, visiems vaikams žinomas:) O vieną vakarą- einu į tualetą, šviesos nedeg, man nereikia!!! Ir viskas, nė savaitės neprireikė, kad Martukas su Tamsa susidraugautu:)))
Neturėtų vaikai bijoti:)

Liepsnose

2012-03-05T12:13:00.001+02:00

Pirštinaitės

2012-03-03T00:22:00.000+02:00

Paskutiniam žiemos pasispardymui:) Paskutiniam seniui besmegeniui rident:) Paskutinei sniego gniūžtei mesti:) Spėjom?!

Išpardavimas

2012-03-02T16:42:00.005+02:00

Pavasaris... Reikia prasivalyti:) Sudėjau Facebook puslapyje (tikiuosi jau palaikinot?:) ) visas laisvų darbų nuotraukas, dabar ir čia pakartosiu:) Tebūnie, pavasario proga, visi tapukai 30 proc. pigiau:) Nes jei nepirksit, supyksiu, prigalvosiu visokių konkursų ir išdovanosiu!

Gal turi mergytę, kuri kvepia braškėm.... 33-34 dydis:)

23 dydis. Pavasarinėm tulpėm tapytos ir mėgiamiausia mergaičių spalva dažytos namų kurpaitės:)

Debesėliai:) 34 dydis. Ir kaip tokių nenorėt:)))

34-35 dydis. Kam patinka oranžinė?:)

Ledinės

2012-02-29T14:00:00.000+02:00

Pramuši ledą, randi sidabrą...... Žydros, ledinės šlepetės, šilko gijomis dabintos, padas- sidabru dažytas. Ledo princesei:)

Arbūzai

2012-02-29T13:36:00.001+02:00

Manęs vis klausia, nuo ko pradėti norint tapukus užsisakyti. O jūs vaikai, taip darykit, kaip Paulina daro:) Nori arbūzo- bus arbūzas!

Viskas kitaip

2012-02-28T21:31:00.003+02:00

Gyvenimas verda, o nieko jums nepasakoju, netvarka.
Šiandien buvau Vilniuje, dalyvavau baigiamojoje vieno projekto konferencijoje. Prieš pora metų šis projektas man labai daug davė- žinių, įdomių žmonių ir motyvavo pradėti savo verslą. Todėl labai apsidžiaugiau (net suknelę nusipirkau:D), kai pakvietė dalyvauti baigiamajame renginyje. Nusivežiau tapukų (visišką myzerį, po parodos kelias poras likusias), pasireklamavau, o paskui ir pardaviau keletą:) Rėžiau kalbą (Rimvydą tuo metu, kaip mano jaunimas pasakytų, užlagino, klausėsi išsižiojęs ir net nenufotografavo, o tokia graži, šalia Ilonos Balsytės ir Tomo Lagunavičiaus stovėjau..... ), susipažinau su nuostabiais žmonėmis, susitikau savo šauniuosius dėstytojus ir nusipirkau fantastišką triptiką (jei norėsite, galėsiu duoti jį piešusios Editos kontaktus- nuostabūs jos darbai), kuris, vos tik baltai nudažysim sienas, puoš didįjį kambarį:)

Labai daug gerų emocijų ten pasikroviau, visiems, kurie ten buvo ir mane čia skaitys- linkėjimai!

O, kad neatrodytų, kad va, tik gastroliuoju po renginius ir linksminuosi, dar viena naujiena- pradėjau dirbti. Gana, jau prisitinginiavau:))) Kažkada užpildžiau CV socialiniuose globos namuose ir pakvietė pavaduoti sergančią darbuotoją keliom savaitėm. Darbas pamainomis (turėsiu daug gražaus laiko ir namams ir vėlimams) intensyvios slaugos skyriuje. Pirmą naktį gavau šoką, be perstojo žliubt norėjosi- mano pasaulyje senukai gražūs, švarūs ir kvepiantys už parankių vaikštinėja,močiutės prie daugiabučių ant suoliukų sutūpusios dirba, o ten pamačiau, kaip baigiasi žmogaus gyvenimas, kai suriečia ligos, kai artimieji jau nebegali juo pasirūpinti:( Darbas nėra sunkus, bet kol susitvarkiau su emocijomis.... Kažkaip įsivaizdavau, kad viskas bus paprasčiau- rūpinsiuos senoliais, pamaitinsiu, nuprausiu, prieš miegą apklostysiu, būsiu jiems reikalinga, o realybėje jie nelabai ir tesupranta, kas aplinkui dedasi.. Pirmą kartą išsigandau pasenti, ne raukšlių- jos puošia, bet tos ligos..siaubas.....
Turėsiu nepilną mėnesį apsispręsti ar noriu Tai daryti, dabar jau, kai įsivažiavau, noriu ten dirbti, nes labai geras darbo grafikas- mėnesį dirbčiau kas trečią naktį, kitą- dvi dienas dirbu, dvi namie, kolektyvas draugiškas, o ir darbo pobūdis toks, dūšiai mielas. Klausimas tik, ar viską spėsiu (spėsiu, visada spėju!)
O namie nieko naujo- Deimantė šimtadienį dvyliktokams organizavo, sakė liko visi patenkinti, Rimgailė atsisėdo ant žirklių ir jos labai giliai į užpakalį susmigo (jų vieta, be abejo, turi būti ant sofos ), dabar jai labai skauda, Klaidas bandė įrodyti sau ir mums (nors sakėm nekišti nagų), kad gali išardyti ir vėl surinkti telefoną, todėl dabar, didžiai kentėdamas, gyvena be telefono, Augustas, už kompaniją savo telefoną sudaužė (du metus juo naudojausi, o jam teprireikė poros savaičių), tik Einorui su Marčium katino dienos, kasdien žaislų gauna- "Norfa" mūsų remontui užsidaro, todėl viską išparduoda už pusę kainos, kaip nepirksi.
Poryt pavasaris. Su kuo ir sveikinu:)

Šeimynėlė

2012-02-27T21:01:00.001+02:00

Truputi paišdykavau:) Vaikai sakė- VAU!!! Jie, irgi, Simpsonų fanai:)

Lašas po lašo

2012-02-27T20:50:00.000+02:00

Į mano virtuvės langą beldžiasi lašiukai:)

Deganti aušra

2012-02-27T20:42:00.000+02:00

Ir mušasi per santūrumą, begalinė aistra... per kasdienybę- šventė, per tylą- riksmas.... Niekada nėra taip, kaip atrodo.

Piktas šuo

2012-02-25T19:39:00.000+02:00

Mažasis Sūris (katukas) vis lenda prie Minos. Tai ant galvos lipa ausies pakramtyt, tai uodegos galą čiulpia, tai laižo nosį, meilės priepuolio metu. Vakarais, tos meilės, Minai jau per daug- kai Sūris eilinį kartą į ją nusitaikė, suurzgė ir nubinzino šalin... Martynas:

-Mam, girdi, kaip garsiai Mina atsiraugėjo.... Gal alaus gėrė:))))

Saldi porelė

2012-02-25T19:28:00.000+02:00

Jai ir jam..... Jaunatviškiems, ryškiems, įsimylėjusiems..... Lauktuvės iš Lietuvos:)

Dar vienos šokoladkės

2012-02-25T19:20:00.000+02:00

Pas mane ir pas Justiną, ant jos Kruopos kojyčių:)

Aš vėl stilinga!

2012-02-23T11:59:00.003+02:00

Inga iš Bure-bure pasakė, kad aš stilinga ir taškas. Inga, mano veltininei gyvenimo pusei reiškia tą patį, kaip Du Peruškevičiai ir pusantro Statkevičiaus mados pasauliui, todėl gauti apdovanojimą iš jos rankų žiauriai kieta ir vertinga:) Taigi lipu ant garbės pakilos ir sakau kalbą jūsų ovacijų ir fotografų blyksčių akivaizdoje!
Norėčiau nekartoti pernykščių tiesų apie save, bet čia, namučiuose, jau taip išsinuoginau (visas mano celiulitas, kaip ant delno), kad sunku ir sugalvoti, ko dar tauta apie mane nežino:)
1.Turiu teises, bet nevairuoju. Teisinuosi, kad neturiu mašinos (Rimvydo vairuojamas griozdas, dėl didumo, man kelia siaubą, o mažos raudonos mašinytės niekas nenuperka...), bet tiesa ta, kad bijau... Jos visos (mašinos), taip ir laukia, kol išriedėsiu į gatvę, kad galėtų apipypsėti ir pirštai apgrūmoti už nemokšiškumą.
2.Aš staugiu ant vaikų. Čia info tiems, kurie liaupsina, kokia aš tobula mama, nė velnio, esu staugalė ir trypiu kojom, kai nebesuvaldau situacijos.
3. Teoriškai nuolat, nuo pirmadienio, sėdu ant dietos. Nes, nors Rimvydas ant rankų dar nešioja, bet jau sąžinė nebeleidžia to prašyti, o į pusę rūbų, laukiančių To išganingo pirmadienio, jau nebeįsibarškinu.
4. Namie nuolat įjungtas tv. Žinau, kad jis laiko vagis ir nieko doro per jį nerodo, bet laisvą minutę žiūriu net "24 valandos" (pasakiau ir pamirškit)
5. Kada nors pagimdysiu mergytę. Iki 40-mečio dar turiu gerus 5 metus ir noriu dar kartą pajusti laukimosi džiaugsmą ir bemieges naktis nešiojant glėbyje mažą, niurzgiantį, pienu kvepiantį kūdikėlį. Ši informacija buvo slapta, nes truputį jau prasilenkia su sveiku protu, bet visi vaikai UŽ naują leliuką:)
6. Neturiu jokio išsilavinimo. Baigiau profkę ir viskas:) Aš tik atrodau gudri:)))
7. Ne paslaptis, bet darau daug gramatinių klaidų. Noriu atsiprašyti už tai, nes pačiai akį durią klaidos, skaitant kitų parašytą tekstą. Nieko nepadarysi- profkė.

Ir perduodu apdovanojimą Sonatai:) Už nepasidavimą gyvenimo negandoms. Už nuostabiai pasirinktą ginklą- kūrybą, kovojant su liga. Už šypseną, augimą ir šilumą:) Ir už nuostabias lėlytes gimstančias ir atgyjančias jos rankose:) Smagu, kad esi!

p.s. nai nai nai, jau turiu du! Visai neblogas melsvai žalias blog'as man irgi skyrė apdovanojimą:) Ačiū Rosita:)

Šiaip....

2012-02-22T22:02:00.001+02:00

Aš jūs myliu:) Labai:)))

Jorė

2012-02-20T11:33:00.000+02:00

O čia tai buvo! Kažkoks emocinis sprogimas!!! Pešu šią žalia žalia, iki skausmo išsiilgtos spalvos vilną ir spygauju be perstojo- viskas mano mėgstamiausia spalva ŽALIA! Noriu žalių pagalvėlių ant sofos, noriu žalių užuolaidų, žalio kilimo, žalios suknelės, žalių auskarų.... Noriu žalių dienų.... Ir dar saulėtų! Ir dar gėlėmis pražydusių.....

Žiema žiema bėk iš kiemo.....

2012-02-20T11:15:00.000+02:00

Ir aš ten buvau, ~~alų midų gėriau,~~ blynus pilnais žandais valgiau, žiemą gazdinau ir pavasario šaukiausi...

Pasaka Ūlai

2012-02-17T13:33:00.001+02:00

Kartą, vienoje baltoje ir šaltoje Žiemos Karalystėje gyveno du maži, balti Katukai. Baltomis nosytėmis, baltomis letenėlėmis, baltomis, puriomis uodegytėmis. Katukai buvo labai draugiški, bet išdykę, jie visą dieną gainiodavo vienas kitą, liuoksėdavo per sniegynus, maudėsi pusnyse, laižė baltą saldų sniegą.... Ir jiems nebuvo šalta, jų purus, akinančiai baltas kailiukas šildė net nakčia, kai mėnuo nušviesdavo blizgų sniegą, o jie įsirausę į pusnį, švelniai, su meilę murkė vienas kitam pasakas ir džiaugėsi, kad gyvena tokioje gražioje šalyje. Vienintelė bėda- jų niekas nematė... Sniegas baltas- Katukai balti... Vaikai šiuožynėdavo nuo kalniuko, lipdė senį besmegenį, slapčia nuo tėvelių laižydavo varveklį ir nė įsivaizduoti negalėjo, kad čia pat, tarp jų, nardo du švelnūs ir minkštučiai kamuoliukai, be galo trokštantys, kad juos pastebėtu ir paglostytu. Niekas jų nelakino pieneliu....Ne ne, Katukai nealko, nes baltoje Žiemos Karalystėje pienukas pats stebuklingai atsirasdavo, vos tik mažiai apie jį pagalvodavo, bet juk kaip malonu ir miela, kai jo į dubenėlį įpila mylinčios rankos.... Retsykiais mažyliai laižydavo vienas kito ausį guosdami, kai koks išdykęs berniūkštis išgazdindavo paleidęs sniego gniūžtę į jų pusę, ar maža mergytė, margomis, močiutės megztomis pirštinaitėmis nepritūpdavo prie jų pakalbinti, nors abi taip atkakliais trynėsi jai aplink kojas.
Ir tada pasirodė Ūla. Tai buvo ypatinga mergaitė, nuostabiai gražiomis akimis, sušildančia šypsena ir Debesėliu. Taip, ji turėjo nuosavą Debesėlį! Žydrą, švelnų ir lengvą, kaip pūkas. Ūla bėgiodavo lauke jį prisirišusi baltu kaspinu ir visi vaikai norėjo su ja draugauti, niekas, niekada nematė tokios gražios, linksmos mergaitės ir tokio gražaus Debesėlio. Vieną saulėtą žiemos dieną, Ūlytė trumpam stabtelėjo ir pritūpė nuo apsnigto akmens nupūsti didelės, ledo suknia pasipuošusios snaigės. Debesėlis nusileido žemai žemai..... Taip žemai, kad Katukai jautė, kaip jis švelniai kutena nosytes... Jie susižvalgė ir... užšoko ant jo! Ir įvyko stebuklas- juos visi pamatė! Balti balti Kačiukai ant žydro žydro debesėlio! Ūla aiktelėjo iš netikėtumo, vaikai aplink nuščiuvo ir nedrąsiai vienas kito klausinėjo, iš kur gi atsirado šie mažyliai? Jie ten ir liko- ant žydro Ūlos debesėlio, matomi iš toli toli. Vaikai jais žavėjosi, gyrė, lakino pieneliu, glostė ir klausėsi jų murkiamų pasakų, juos visi mylėjo. Bet Kačiukai buvo tik Ūlos, nes juk ir Debesėlis buvo tik jos. Ir jie visada buvo kartu- graži, miela ir linksma Ūlytė, du maži, išdykę Katukai ir šiltas, lengvas, žydras Debesėlis:)

Mes mylim Lietuvą!!!

2012-02-16T18:14:00.002+02:00

Vėliava- koncertas-skanūs pietūs ir kelionė į Lietuvą.... Šiandien mes švenčiam, o jūs?:) Mažieji vaikai gavo dovanų (kas pasakė, kad Lietuvai nepatinka, kad per jos gimtadienį geri vaikai dovanų gauna?), didieji bernai išlėkė į pasimatymą (jiems mergikės truputi svarbiau, šiai dienai, nei Lietuvos gimtadienis), Deimantė iš pat ryto išskuodė mokyklon šimtadieniui ruoštis (pateisinama priežastis), o mes, likęs būrelis, šventę šventėm:) Linksmai ir jaukiai, į Lietuvą keliavom:) Iki lietuviško upelio, kuris vieną lietuvaitį klastingai į savo seklius vandenis įviliojo ir namo teko bėgte bėgti, kol batai ir kelnės nesuledėjo galutinai... Sakyčiau, viskas teisinga- aplaistėm gimtadienį:)))

Dalyvauju loterijoje

2012-02-15T01:44:00.001+02:00

Viskas. Pasimaišiau dėl meškių.... vaje-vaje atelje vienam gražuoliui namučių ieško, gal nusišypsos laimė ir jis atkeliaus pas mus:)

Valentino dovanos

2012-02-14T12:36:00.000+02:00

Pamenat dovanų keitimosi akciją, kurią Sonata organizavo? Šiandien finalinė diena, o nuostabią, Vilmos iš Vienkiemio spalvų, man skirtą dovaną, gavau jau vakar (Vilmut, tikiuosi mano paštininkas nevėluos ir šiandien pasibels į tavo duris) Negaliu aprašyti jausmo, kuris apima gavus siuntinį iš realiai nepažįstamo žmogaus, gyvenančio taip toli, kitoje Lietuvos pusėje ir taip labai tave jaučiančio.... Negaliu aprašyti jausmų, laikant rankose su tokia meile sukurtos dovanos... Dar kartą AČIŪ tau, Vilmut, už tokią šiltą ir mūsų vis gražėjančius namus papuošusią Valentiną:) Slapta džiaugiuosi, kad namie nėra mažyliu ir visi labai atsargiai ir švelniai su ja elgiasi:)

Ir kukli mano dovana mainais:) Spalvotuose meilės voratinkliuose įsipainiojusiai blog'o draugei:)

Kruopai

2012-02-14T11:38:00.000+02:00

Pagalvojau, kad pas mus genuose tas užprogramuota.... Nes visoms, ir savo vaikus paauginusioms ir toms, kurios dar su lėlėmis žaidžia, ar pirmas meiles išgyvena, pamačius mažuliukus batukus išsiveržia toks meilės, švelnumo ir noro apkabint apkabint, išbučiuot išbučiuot, kupinas atodūsis..... Ir negali tokiai Kruopai velti batukų neįveliant visų švelniausių jausmų, kokius tik galima jausti kūdkėliui.... Dar kartą- saldūs šokoladiniai tapukai:) Dar mažesni.....

Augustui 14!

2012-02-13T12:39:00.002+02:00

Šiandien mūsų namuose šventė. Vėl gimtadienis:) Mūsų vyriausieji veik kartu juos švenčia- Klaidas gruodžio 31, Deimantė sausio 23, Rimvydas vasario 9 ir Augustas užbaigia žieminius tortadienius. Vakar turėjome svečių, o šiandien, mintimis grįžtu į tą šlapią ir vėjuotą naktį, kai pirmą kartą tapau mama....
Gyvenome Vilniuje, su draugais nuomavomės dviejų kambarių butą..... (Prieš porą metų, berods, mokykloje berniokai rašė rašinėlį "Mano pirmos gyvenimo dienos" Klaidas taip gražiai ir romantiškai, su lyriniais nukrypimais pasakojo, kokį nuostabų vakarą gimė, kaip tėveliai jį susigraudinę pirmą kartą glaudė.... o Augustas konkrečiai- gimiau vasario 13 dieną. Svoris 3400. Ūgis 52 cm. Pirmus metus gyvenau su tėvų draugais. Ir viskas, trumpai-drūtai taip :)))) ) Taigi gyvenome draugiškai ir ramiai šaunioje kompanijoje (Inta, kaip faina buvo!!!), atšventėme, tuo metu, 22 Rimvydo gimtadienį naktiniame klube, kur aš su banginio dydžio pilvu dar ir pasišokau, taip smagiai. Ryte susisukau lizdelį- kaip šiandien pamenu, kaip paskutinę dieną, mirtinai norėjosi išplauti virtuvės pastalę, po kuria mes bulvių maišą laikėme, ir kaip, visa pukšėdama bandžiau palysti po stalu ir po tuo maišu išvalyti- stebuklas, kad neužstrigau:))) Vakare, apie 18 val, Intai grįžus iš darbo pajutau nežymius maustelėjimus pilve, prisileidau karšto vandens vonią (girdėjau, kad prieš pat gimdymą, netikri sąrėmiai praeina šiltoje vonioje pagulėjus, o jei tai jau TIE tikrieji, tada pagreitėja viskas) Inta už durų trypčioja-tai gimdysi ar negimdysi dar?! Sulaukėme abi, garsiai pasileidusios M-1, Rimvydo po darbų ir išsikvietėme greitąją pagalbą. Ligoninėje viskas, kaip priklauso- apžiūros, vis stiprėjantis skausmas, nejautra (nė velnio, mažiau neskaudėjo) ir kaip per miglą įvykęs gimimas, Rimvydas labiau viską prisiminė, sako, išnešė leliuką, o nežinau, eit iš paskos, ar prie tavęs likti:) Gimė Augustas sunkiai ir kiek pridusęs, todėl kitą rytą prabudau palatoje viena, labai išsigandusi ir nieko apie jį nežinodama.... Klausiu įėjusios slaugutės, kur mano vaikas, ji- paklauskite vaikų gydytojos.... O iš kur man žinoti kas ta gydytoja ir kur ji yra. Lukterėjau valandėlę nežinioje, baimės ir netikrumo ašarą nubraukiau (gūdūs laikai buvo, nei mobilių telefonų,Rimvydui paskambinti pasiguosti, nei ryžtingumo, griežtai paklausti ligoninės personalo, kokia gi situacija) Na, kiek palaukiau, cypdama atsistojau ir išėjau sienas ramstydama, į platų pasaulį savo vaiko ieškoti:) Netoli tenuėjau, pliumptelėjau vidurį koridoriaus be sąmonės visu ūgiu ir.... pagaliau sulaukiau dėmesio!:))) Pramerkiu akis lovoje, aplink šimtas veidų- studenčiokai rezidentai (taip vadinasi?), gydytojai keli, slaugutės:) Sakau- vaiko man neduoda.... ir vėl apsižliumbiau:) Nuvedė mane pas vaiką- gulėjo toks mažiukas mažiukas, po tuo inkubatoriaus kupolu, visas toks vienas vienas, visas toks baltas baltas.... Sako, pieną nutraukite, maitinti reikia, aš ir taip ir anaip, nepavyksta man tas reikalas- kitos mamos puslitriais pieną mažiukams, ten gulintiems neša, o aš vos arbatinį šaukštelį pririnkus. Sako- neturit pieno, nebus, mišinukais auginsit. Aš vėl į ašaras... Teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad maitinau jį pati, iki pusantrų metų ir teko net garstyčiomis tepliotis, kad papus ramybėje palikti, nes Rimgailė jau pusmetį pilvelyje nešiojau:)
Toks tai, tas mūsų gimimas:) Tokia tai, ta mūsų pažintis:) Dabar jau, 14 metų prabėgus rodos ir skausmo nebuvo.... Jau ir tėtį vaikis praaugt baigia, keli centimetrai iki garbingo 180 liko:) Labai paslaugus, labai drąsus, stiprus ir mylintis vaikinas auga. Toks, kuris neįskaudins ir kuriam gali patikėti paslaptį. Mano pirmagimis.
Čia jis, su krikšto mamyte, vakar per šventę:)

Laukiam užgavėnių

2012-02-12T00:13:00.000+02:00

Vėl šeštadienis ir mes vėl malūne. Nusidažėme išdžiuvusias kaukes, vėl privalgėme nerealaus skonio blynų ir pasibuvome su labai šiltoje ir smagioje kompanijoje:)

Kitą savaitgalį, vasario 18 dieną visi į Šlininkos malūną! Gana jau, vysim žiemą lauk! Čiuožinėsime ant čiuožyklos, valgysime blynus, šoksime, dainuosime ir Morę deginsime:) Bus smagu!!!

Su meile...... Močiutei.....

2012-02-10T14:16:00.002+02:00

Jolei

2012-02-10T14:10:00.000+02:00

Razavi blynai

2012-02-09T15:16:00.002+02:00

Žinojote, kad grūdą, malūne mala 8 kartus, kad turėtumėm baltutėlius miltus? Rupūs miltai permalti tik vieną kartą, juose išlieka visos vertingos grūdo medžiagos. O jau iš jų iškeptų blynų skanumas!!! Žinoma, Šlininkos malūno blynams jie neprilygsta, mat juos ten ant žarijų kepa, bet vis tiek- liežuvį galima nusikasti:) Malūnininkas Stasys receptą išdavė (anksčiau su pienu juos užmaišydavau ir niekaip nesuprasdavau ką ne taip darau), o aš skleidžiu gerą žinią toliau- būtinai išsikepkit!

Razavus (rupius) miltus užpilti šaltu vandeniu ir 10-15 minučių pabrinkyti.

Kiaušinius išplakti su cukrumi ir druska

Sodą nugesinti grietinėje

Viską sumaišyti ir karšton keptuvėn:)

Skanaus!

Viskas baigta

2012-02-09T13:54:00.001+02:00

Arba- viskas prasideda:) Vakar buvo Einoro reikalų teismas, nuteisė mus visus visą gyvenimą vienas kitą mylėti, vienas kitu rūpintis ir nugyventi gražų ir ilgą gyvenimą šalia:) Mažis truputuką jaudinosi (jaudinausi ir aš), o po visko paruošėm skanius pietus su ledais desertui:)
Valiooo!!!!! Su vaikų namais jokių reikalų nebeturim! Visa šeima namie:)

Karamelė šokolade

2012-02-09T11:48:00.000+02:00

Saldus rinkinukas

2012-02-09T11:42:00.000+02:00

Auksiuk, čia tavo:) Saldžios taputės mamytei ir dukrytei puoštos cukrine rožyte ir gaivios, bei rimtos, didžiojo brolio:)

Namų areštas

2012-02-06T02:43:00.003+02:00

Visiems. Vaikai laiko kumščius, kad ir ryt būtų taip pat šalta ir nereiktu eiti mokyklon. Rimvydas laiko kumščius, kad nors truputi atšiltu ir mašina užsivestu. O man kumščių laikyt nereikia, jau iš prigimties nagai į save lenkti:))) Sekmadienį pradėjom garsiai- Rimgailė nusibaladojo nuo laiptų, koja sutino ir kai jau iš šaldiklio ištrauktas kefyras (ryt pusryčiams naminė duona su namine ricotta) skausmo nesumažino, nieko nebeliko, kaip sodinti nelaimėlę ant rogučių ir vežti ~~kuo toliau nuo namų, kad širdies neskaudėtu žiūrint į ją besikankinančią~~ į greitosios pagalbos priėmimą. Pačiupinėjo gydytojas koją, palankstė, nusiuntė į rengeną (labai atsiprašome ponia rengeniste, kad atitraukėm nuo sekmadieninių pietų ir teko ateiti į darbą), nuotrauką apžiūrėjo ir diagnozavo- gyvens ir net iš draudimo naudos nepešim- raiščių patempimas. Bet skauda mažutei:( Po pietų dar kartą teko verst ją ant rogučių- močiutės vardadienis šiandien (Birutė), ėjome jos sveikinti ir prisivalgyti skanumynų (saikingai pasivaišinti, kad nereiktu pukšėti ir kelnių diržų atsisegti, nesugebam, niekad nekvieskite mūsų į svečius). Prie močiutės namų, princesė sako- padėkit atsikelti ir rankų miškas išsitiesė jos pusėn, rinktis galėjo:))) Sako, faina didelėj šeimoj augti.... Kur nesakys, vien nauda iš to- reikėjo atsiskaitinėti rusų pamokoje, pasakoti apie šeimą, tai atsistojo gražuolė, pasakė моя семя болšая (mano šeima didelė), išvardino visus iš eilės vardais ir metus susakė, praktiškai pusės pamokos atsiskaitymas:))) Mokytoja paklausė, galvą palingavo, kad klaidelių yra, bet kadangi turtingiausia klasėje, dešimtuką parašė:)
Baigėsi pusmetis vaikams. Jums leidus (jiems neleidus) nekomentuosiu rezultatų, bet žadėjo pasitaisyt.
Namie turim bėdą. Vėl viskas dėl šalčių. Parazitas Pilkis kategoriškai atsisako savo smirdančius reikalus į dėžutę daryti, o laukan išbukti širdis neleidžia, todėl dabar turime tualetinį katiną- sėdi areštinėje su maisto/vandens dubenėliais ir smėliuko dėžute. Pradžioje, jį nuteisus, labai gaila buvo, bet žinant, kad tualetas kone lankomiausia namų vieta, o kai ten kuris svečiuojamės kalinys trinasi glaustosi ir kitaip meilinasi, tai meilės Pilkasis gauna turbūt daugiausiai visų katinų, pasisekė, nes protas liepia kailin duot. Aš jam net kelnes suorganizavau, prigrasiau, kad jei apsidirbs nekeisiu ir galės minkštu, kvapniu pasturgaliu vaikščiot, bet nepadėjo, nes nusimauna bandiūga ir gėda jam dėl to tik nuotraukose...

Beje apie katinus.... Iš tos trijulės kurių vasarą susilaukėm vienas užstrigo namie.... Visai netyčia ir neplanuotai (vėl aplinka kalta), Deimantės 18 gimtadienio proga (taip, mano mergytei jau tiek!!!) Sūrį ir padovanojom. Jau net pereigą jaučiu pasiteisinti kodėl namie trys katinai ir, kad viskas su mumis gerai (atrodo). Tiesiog ji taip prie jo prisirišo ir aš slapčia girdėjau, kaip jie myluojasi ir liūdi, kad teks išsiskirti, kad ... bala nematė, juk jau ir taip į jokius normalumo rėmus nebetelpam, kam čia ir besistengt:)))
Marčius su Einoru taupo naminius rūbus. Pastarosiom dienom nuolat pasipuošę (gavau nurodymą nufotografuoti ir parodyti savo tetoms internete).

Man taip smagu, kad jie taip gražiai draugauja! Šiandien, mamos vardadienyje klausė jos draugė ar nesipyksta vaikai. Sakau visi draugauja porom- kas su kuo miega (kambaryje turiu omeny) vyresni berniukai, mergaitės, mažiai ir mes su Rimvydu. Jei poros susimaišo tai būna visko... oi, kaip visko! Ir lytine orientaciją staigiai vienas kito pakeičia (čia aš apie tuos negražius rusiškus žodelius dičkių apsižodžiavimuose) ir pasistumdo, gerai, tik, kad durų trankymo nėra.... cha- durų neturim:))))) Bet va, kai reikalas tai lyg ir meilė lydi mus- Rimgailę pas močiutę taigi Klaidas nutempė rogėmis (pasakiau ir užmirškit), o Augustas savo čiužinį nakčiai atidavė (bernai dideli vis dar be lovų miega, ant čiužinių), kad pirmame aukšte galėtų miegoti:) Ir brolis batus Deimantei nuavė, kai ta mirtinai sušalusi iš pasivaikščiojimo grįžo ir negalėjo pirštų pajudint. Ir arbatos vienas kitam padaro, Miną, vienas už kitą pavedžioja.....
Remontai irgi juda. Buvo pertraukėlė, dabar vėl po truputėli pirmyn. Pagaliau atsikratėme statybinių užuolaidų (Diana, tavo džiaugsmui, kad galėtum eidama pro šalį nebesipurtyt žiūrėdama į mūsų langus:D)

O vakar Rimvydas jau baigė lubų gipsą sukti virtuvės zonoje (aš su bernais padėjau laikyti, siaube siaubeli, kiek daug jis sveria!) ir jau pakabinom savo svajonių šviestuvus virš stalo (kol nesibaigs remontai jie pabus gražiai blizgantys, celofano nenulupsim kad neapdulkėtu). Lubos su meistru nuslinko tolyn, o aš pagaliau galėjau prasivalyti dulkes savo laikinoj virtuvėj:)

Namai po truputuką tampa pilki, o aš džiaugiuosi mažais dalykais- išnešė "virtuvę" į koridorių, kol sienas suko, paskui gražino ir laimės pilnos kelnės. Atjungė indaplovę porai dienų (o, vargeli, aš be jos, kaip be rankų, 2-3 kartus dienoj kaičiu), prijungė ir vėl namie šventė:))) Karnizus prisuko- po vieną, kad nepriprasti..... Dar vienas laimės pliūpsnis ryt bus- paskutinis langas bus sutvarkytas! Vis prisimenu anekdotą apie durnius kurie baseinu džiaugėsi, ir sakė, kad jei bus geri, valdžia dar ir vandens į jį prileis::))) O dar radau tobulą mūsų užpakaliams kampą, už kainą kuri nenumaus paskutinių kelnių, tai jei apžiūrėjus jis pasirodys toks pats gerulis, kaip nuotraukose, tai valio valio valio!!! Nes, standartinę minkštą dalį 3-2-1 išaugome, o ant grindų sėdint, televizoriaus žiūrėti nenori niekas:) Beje, dėl televizoriaus, kadangi jo labai labai reikia, bet visi suvokia, kad jis suryja labai daug gražaus laiko, kurį galėtumėme kažkaip prasmingiau praleisti, tai man pasiūlius ir vienbalsiai (tiesa, be didelio entuziazmo iš jaunimo pusės) pritarus kartą/du per savaitę pas mus bus dienos be TV ir kompo:) Žaisime daug stalo žaidimo (surauktos nosys) arba tvarkysimės namus (visi UŽ stalo žaidimus:D)
Nesušalkit:)

Valentinui artėjant

2012-01-30T13:51:00.000+02:00

Daug raudonos ir daug šilumos:)

Ruošiamės užgavėnėms

2012-01-28T15:45:00.001+02:00

Rekordiškai greitas naujienų reportažas:) Ką tik grįžome iš Šlininkos vandens malūno, kur malūnininkų pakviesti, gaminome užgavėnių kaukes ir, kadangi, visi sočiai blynų prikirto, mažiai vis dar duodasi lauke, aš prisėdau nuotraukų į kompiuterį permesti ir tuo pačiu apie viską prašysiu:) Išklausę pasakojimo apie užgavėnių papročius, jų reikšmę, apie tai ką simbolizuoja kaukės ir kodėl tą dieną reikia daug valgyti, gavome po trilitrį stiklainį, plastilino, popieriaus ir teisingų klijų- miltų ir vandens mišinio:) Kadangi mergikės nevažiavo (Deimantė liko mokytis, o Rimgailė draugės gimtadienyje), tai lipdėm su berniukais, darėme nosis, antakius, burnas, mozojomės klijais, glostėme, mirkėmė.... Kai kaukės jau buvo baigtos, sėdome visi prie vaišėmis nukrauto stalo razavų blynų valgyti ir arbatos gerti:) O tada, sočiais pilvais, laukan- sniego maigyt:) Po dviejų savaičių vėl važiuosime į Šlininkas kaukių spalvinti, akių kirpti, ūsų klijuoti ir per Užgavėnes laikykis žiemuže, bus tau riesta:))) Labai teisingas mūsų šeštadienis!!!

Monikos marmuras

2012-01-26T10:53:00.000+02:00

Aš jau! Monikos tapukai laimėti blog'o gimtadienio proga jau beveik sausi ir beveik pasiruošę keliauti pas šeimininkę:)
Monika, labai džiaugiuosi, kad tave ištraukiau, tiesa pasakius, labai nustebau, kad tu- Ta Monika su kuria jau draugaujame virtualiai:)
Monika mano forumietė su kurią plepam sodybos temomis, kurios vaikučiai jau avi mano tapukais, o per Kalėdas gavau jos dovaną-staigmeną kuri ne tik žiauriai patiko, skaniai kvepėjo ir skaniai susivalgė (valgėm ne tai kas kvepėjo- gavau daug miniatiūrinių kvepalų buteliukų (mergiotės iškart prichvatizavo ir kur eidama, turiu eit į jų kambarį ir skolintis skanų kvapą) ir didžiulę dėžę saldainių!), bet ir labai labai nustebino, nes buvo visiškai netikėta, o tuo dar malonesnė:)
Ačiū tau už gražius žodžius, gražias emocijas ir džiaugiuosi, kad esi šalia:)))

Ugninės

2012-01-25T11:50:00.000+02:00

Jurgut, čia tavo mamytei:)

Krevečių užkandėlė

2012-01-25T10:43:00.000+02:00

Dianos gimtadienyje ragauta ir Deimantės gimtadieniui gaminta užkandėlė. Nesu krevečių mėgėja (tiesiog nemoku jų paruošti, o ir niekas, skaniai paruoštomis nevaišina), bet šie šumuštinukai mane nokautavo- labai skanu! Sūrų krekerį aptepti sutrintu avokadu, uždėti svieste su česnaku apkeptomis krevetėmis ir apibarstyti citrinpipiriais.. Mums labai patiko!!!

Lavašas

2012-01-22T23:22:00.001+02:00

Viena ir milijono jo variacijų..... Šįkart su kumpiu, sūriu, agurku ir majonezu.... Viską sutarkuoju, ištepu, suvynioju ir nakčiai apnakvindinu šaldytuve:) Visai smagi užkandėlė:)

P.S. Kažkaip suvis nemoku skaniai ir teisingai receptais dalintis... Ir nuotraukos, nei šiokios nei tokios ir iškalbos čia man pritrūksta, paprasčiau būtų pavaišinti, nei suvilioti pasigaminti parašius apie tai... Skaitau skonio Blog'us ir seilės varva, o va pati to nemoku perteikti.

Bet, šiaip, skanaus::)

Šerkšno batai

2012-01-22T20:06:00.000+02:00

Kai šaltis langus išdabina,

ir vėjas nubučiuoja žandukus

Pūgoj lakstyti, jei nori, po pusnynus

Turi apsiauti Eglės batukus:)

Dygsniuotos

2012-01-22T19:58:00.000+02:00

Paprastutės, šiltutės įspiriamos vyriškos šlepetės.

Informacija žmonai (draugei) už kiekvieną dygsnį teks išpildyti po vieną jo norą:))) Tada sulauksit atlygio- kiekvienas dygsnis, tai komplimentas ir staigmena nuo jo Jums:)))

Sakyčiau- išdykusios, tokios, šlepetės:)))

Dovanų keitimosi akcija

2012-01-22T00:13:00.001+02:00

Ei, mergičkos, dalyvaujam?! Sonata superinę idėją turi http://sonatukouzrasai.blogspot.com/2012/01/ispildyk-nora.html !

Sniego dienos

2012-01-20T22:35:00.000+02:00

Mus užsnigo! Ir todėl skalbimo mašina ilsisi- turiu dvi vietas džiauti rūbams- džiovyklė antrame aukšte ir grotelės virš židinio, dirbo, iki sniegų, abi nepailsdamos, nes nespėdavau skalbti ir džiauti, dabar gi, virš židinio džiūva 8 poros batų, kalnas pirštinių, šalikų.... Todėl vonia užkrauta nešvariais skalbiniais ir visos namų durys (teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad ne tiek jau daug jų turime) apkarstytos šlapiomis kelnėmis ir striukėmis. Niekada tvarkos šituose namuose nebus! Bet, tiek jau to, keičiu ją į įraudusius žandukus ir plačias šypsenas:))) Augustas lakioja snieglente, paturbintais snieglentininko batais- kadangi drįso per sezoną užsiauginti koją keliais dydžiais ir batai staiga susitraukė, o naujus matys kaip savo ausis, nes VISUS batus išaugo, tai slidinėja tik su išoriniu bato kiautu, prisimovęs daug daug kojinių (mano išradimas- patentuoju!) Aplamai, man reiktu pažinčių kokiam batų fabrike, nes jei neišauga, tai suplėšo (sumastė gi Rimvydas su bernais stadione krosiukus bėgioti, kedams tai nelabai patiko, supyko ir sutrūkinėjo), o jei nesuplėšo tai.... suplėšo:D Dabar gi pažintys, ir artimos, tik su batsiuviu:)))
Džiaugiuosi, kad jei papila, tai kultūringai, iš eilės. Kaip ir prisidirba mokykloje, myli mane berniokai (apie dičkius aš), nepuola vienu metu, paeiliui vienas, o kol jį remontuojam bausmėmis ir kalbomis- kitas, praktiškai darbas be sustojimo, bet nors vienu etatu:) O štai Einoras su mokykla draugauja, visas išsišiepęs iki ausų po pamokų grįžta, viskas jam ten labai patinka, tik va su daugybos lentele vis dar kankinamės, bet labai stengiamės,mokytoja Regina, pažadam kuo greičiau išmokti:) Nes visi surėmėm pečius ir jau net ir aš gerai ją pasikartojau,nes visą dieną, be sustojimų, visais balsais, iš visų namų kerčių girdžiu -8 kart 8?... 5 kart 3?.... Ir dabar žiūrėti vakaro filmą Einoras galėjo tik atsakęs į tris klausimus- kiek bus 6*8, 3*9 ir ar mane myli:) Į visus atsakė teisingai, sėdi prie tv:) Jis jau vadina mane mama, savaitę mokėsi ir vis sakė žinai, viskas- vadinsiu tave mama, po minutės- Egle.. oi, nepavyko..:D PO pusvalanduko vėl- žinau, dabar jau tikrai tave mama vadinsiu ir vėl..... Egle....:D Bet kartojimas mokslų motinai, dabar aš jau mama...:) Ir net Martukas jam manęs nepavydi,- pasimyluoja, o Einorui priėjus, užleidžia mano kelius jam, visai kitaip nei didčkiams- jum negėda tokiems dideliems prie mamos trintis?:))
Šiaip mažieji berniukai labai draugauja (visada jie draugavo, vis stebėjausi, kaip Einorui nenusibosta Marčius, visgi amžiaus skirtumas, o tas nuolat vaikšto iš paskos , nori būti tik su juo ir neatlimpa), ir visur abu, po mokyklos Einoras užsisėda laikrodį, kada Martynas grįž iš darželio ir galės eit abu laukan, o paskui pavalgę (sėdi prie stalo tik kartu ir lai niekas nedrysta savo lėkštės į tarpą padėti!) kambarį verčia aukštyn kojomis kol, rizikuodama išgirsti, kad jie nespėjo net minutės pažaist ir kokia aš žiauri, liepiu eit praustis ir keliaut lovon (beje su lova siaubas kažkoks, nes keičiasi jomis kas savaitę, ir iškelti ryte miegantį Martyną iš antro aukšto siaubingai sunku- jis gal toną sveria! O pažadinti lovoje praktiškai neįmanoma, Einorui, gi, užtenka išgirsti tylų labas rytas ir jis jau šoka iš patalų, kaip kareivėlis:) ) Ir užmiega labai skirtingai, išbučiuoju, atsiverčiu knygą (šią savaitę keliaujame po Smaragdo šalį, sekame Eles, Kaliausės, Geležinio Medkirčio ir Bailaus Liūto nuotykius) Einoras užmerkia akis ir nespėjus net baigti vieno puslapio skaitau sienai, nors ne, ne sienai- Martynui, kuris klausosi net atsisėdęs, blizgančiom akim ir garsiai komentuoja įvykius- O jei mane Kardadančiai Tigrai užpultu, tada aš juos taip ir šitaip nugalėčiau! O paskui, jau užgesinus šviesą, kelis kartus tenka grįžti į kambarį, nes turiu išklausyti žinai, manau ta burtininkė ne tokia ir baisi, ar- o jei aš tam aguonų lauke būčiau, tai paimčiau dalgį..... Reiktu gal kokios nuobodesnės knygos pasiieškoti:)

Burokėliai sriubai

2012-01-15T12:04:00.000+02:00

Nauja rubrika jums ir man, kad receptų nenumėtyčiau:) Vasarą, juk vėl nebus kada apie tai rašyti, o dabar, kas kartą, kai per kelias minutes išverdu sriubą, arba, kai vaikai su malonumu ir be burbėjimų tai padaro, džiūgauju ir skubu su jumis šiomis skaniomis žiemos atsargomis pasidalinti:)

4 kg. virtų burokėlių
1,5 kg. svogūnų
0,5 kg. paprikos
1 kg. morkų
200 gr. cukraus
3 š. druskos
250 g. obuolių acto
0.5 l. aliejaus
Apkepu morkas, svogūnus, paprikas. Viską sudedu puodan ir troškinu 15 minučių. Žiemą tereikia išvirti kelias bulves puode ir suversti stiklainiuką burokėlių. Labai skanu!

Mušta mėsa

2012-01-15T11:56:00.000+02:00

Anksčiau buvo taip- mušu mėsą, paskui valau viską aplinkui, nes, kad ir kaip atsargiai tai daryčiau, prisitaško ir mėsgaliukai maži prie sienų, stalo prilimpa. Dabar vaikai taip darykim, kaip teta Janė daro- dedu gabalėlį mėsos į maišiuką ir švariai ją sumušu! Lentelę ir plaktukėlį belieka pakišt po kranu, nebereikia šveisti. Maišelis šonuose retsykiais prayra, bet jau sienų plauti nereikia niekada!

Gimtadienis!

2012-01-14T22:16:00.001+02:00

Štai ir pralėkė metai... Tokie siautulingi ir turtingi:) Viskas kas svarbiausia, kas mieliausia širdžiai aprašyta, visos gražiausios nuotraukos sudėtos, bus ką prisiminti senatvėje:))) Praėjau ilgą kelią, nuo nerimo neturėsiu ką pasakyti, euforijos būtinai apie Tai turiu parašyti iki supratimo oi, ką aš darau, kai visos tos kasdienybės rašliavos tapo nebevaldomai skaitomos ne tik draugų (tikrų ir virtualių), bet ir nepažįstamų, kai jaučiausi per daug apsinuoginusi... Bet, rašyti labai malonu, skaityti komentarus be galo saldu, o ir gramatinių klaidų mažiau pradėjau daryti, vadinasi nauda, kaip bebūtų yra:D
Na, o grįžtant prie gimtadienio, juk labiausiai laukiate dovanos, ar ne:) Ir tikrai jos nusipelnėte (jau žinau, žinau, kas laimėjo!), jei rūpi, kaip gyvenu, jei "sergate" už mus, jei džiaugiatės kartu mūsų kasdienybe, tai būtinai turite būti apdovanoti! Susirašiau visas mergičkas (vyrai, kur jūs!) komentavusias, sulanksčiau lapukus, sumečiau kepurėn ir visi traukėme po vieną:)
Pam param, pirmas turas:

Rimvydas ištraukė Nyderlandus
Aš- Sonatą
Deimantė- Dianą
Klaidas- Agnę
Augustas- Moniką
Rimgailė- Rositą
Einoras- Virginiją
Martynas- Sesę.

Pusfinalio traukimas, dalyvauja tik merginos:

Aš ištraukiau Moniką
Deimantė- Sesę
Rimgailė- Virginiją
Prikišau kepurę ir Minai, bet ta tik apseiliojo visus lapukus ir vos nesuvalgė Agnės:D

Ir finalas..... Laimėtoją, kuri gaus savo svajonių tapukus ir likusią žiemos dalį nebešals kojų, traukia Aš:)))

Taigi.....

Taigi.....

Taigi.....

Paskutinis traukimas...

(Nebežinau, kaip čia tą pauzę ilgiau išlaikyti:D )

Jungiame iškilmingą muziką....

Ir... laimėtoja Monika!!!!!

Monika, sveikinu, džiaugiuosi, kad apsilankai mano namučiuose:) Parašyk man laiškutį ir paplepėsim apie dovaną:)

P.S. Be dovanos nelikau ir aš, ryte paštininkas atnešė teismo procesinius dokumentus- Einoro reikalai pajudėjo!!!!

Pica apgavikė

2012-01-10T10:46:00.000+02:00

Kadangi kol kas orkaitės neturiu, picos tikros išsikepti negalime. Šita, apgavikė, labai praverčia, kai šaldytuve visko po truputi, o praktiškai jis tuščias:) Pado tešlą maišau iš 3 šaukštų majonezo, 3 kiaušinių ir 3 šaukštų miltų- viską mikseriu suplaku ir į įkaitintą keptuvę.... Įdarui, tinka viskas ką reikia pabaigti- pakeptas faršas, gabaliukas dešros, sūris, porai, žirnelių sauja, virti kiaušiniai, keli per stebuklą nesulesti džiovintų pomidorų gabaliukai.... Metu jį ant picos ir uždengus dangčiu, ant mažos ugnies kepu iki kol padas apskrunda- greita ir sotu!

Kai bangos kojas skalauja....

2012-01-10T10:33:00.000+02:00

Šilti ir ryškūs tapukai Daivai, žaviai 3 vaikučių mamai:)

Vėl nauji

2012-01-04T14:32:00.001+02:00

Su naujom galimybėm. Su naujom svajonėm. Su naujom viltim. Gerų Jums metų!
Sako, kaip sutiksi..... Vadinasi mūsiškiai bus ramūs, labai jaukūs ir su draugais:) Dieną dedikavom Klaidui ir jo gimtadieniui- atšventėm didelį keturiolika!!! O vakare, jau besiruošiančius eiti į naujametinį koncertą (daugelio metų tradiciją- mergaitės eina pasikultūrinti, o visi vyrai tuo tarpu, važiuoja pas senelius jiems linkėjimų nuvežti ) užklupo Indrės ir Tado skambutis- atvažiuojam! Tokia netikėta ir fantastiška šventinė staigmena! Skaniai pavalgėm, šiltai pasėdėjom, triukšmingai pašaudėm, dvylikos sulaukus, simboliškai aplankėme miesto eglę, ten pasiglėbesčiavome su draugais, kaimynais ir pažįstamais:) Labai smagiai pasivaikščiojome tokią nuostabią, snieguotą ir šviesią naktį:)
O metus pradėjome dovana mažiams- pirmą sausio dieną jie jau persikraustė į savo kambarį!

Spinta ir lovytė, kurią, seniai seniai, Rimvydas gamino mažiems Augustui ir Rimgailei, keliavo keliavo iš kambario į kambarį, iš namų į namus- Kristinos (Rimvio sesės) vaikai joje išaugo, dabar dar kelis metus, kol mažiai tystels iki 150 cm., dar ohoho, kaip pravers:)
Mina gudruolė, vakarais iš karto su visom šmutkėm- guminiu kaulu ir besišeriančiu kailiu, persikrausto ten, kur dar dažais kvepia, dieną, mat, nelabai yra kur- grindys mašinėlėm, kelių trasomis ir kareiviais nuklotos būna (pagaliau didysis, virtuvė, miegamasis ir dičkių kambariai jų nusikratė!) :)

Tie vakarai, mažių kambaryje būna stebuklingi- sutemus, jau po vonios ir vakarinių knygelių, kambarys nušvinta milijonų žvaigždžių..... Juk kosminis, kitaip negali būti:) Kalėdų senelis žinojo, ką dovanoti :)

Trūksta tik rašomojo stalo, kuris pakeistu laikiną stalą-knygą ir ties šiuo kampeliu galime dėti didelį riebų pliusą! O jau koks malonumas sakyti, kai pradeda sienomis ir ant galvos lipti-marš į savo kambarį!!!:D

Šįryt padarėm savo "Darom"- Griežto ežero pakrantėse, Minos pasilakstymo vietoje surinkome 9 maišus šiukšlių! Alaus skardinės, čipsų pakeliai ir daug daug "Raudonojo Karkanais" , bei šampano butelių- linksminosi liaudis..... Šiaip nesu linkusi į smurtą, bet, garbės žodis, pamatyčiau, kam ranka kyla šitaip apšikti (atsiprašau) gamtą- prilupčiau!

Pirmadienį Einoras pradeda mokytis naujoje klasėje, spirga nekantraudamas, kada gi baigsis atostogos ir susipažins su mokytoja bei naujais draugais:) Šiandien globos namai rašo prašymą keisti mokyklą ir laukiame naujo etapo-teismo:) Galiu galvą guldyti-geri bus metai!

Visažinis

2012-01-04T13:03:00.000+02:00

-Martuk, kur antys žiemoją?
-Nežinau
-Kaip gali nežinoti, juk viską žinai!
-Tikrai ne viską, net nežinau kiek bus 6 plius 6.......

.Po ilgos pauzės- 12?
-Teisingai!
- O! Geras! Aš tikrai Viską žinau!!!!

Su Šventėm!

2011-12-28T23:57:00.004+02:00

Šiltų....
Jaukių....
Prasmingų....

Lai Jūsų namus, Jūsų šeimas ir Jūsų širdis apgaubia ramybės, meilės ir gerumo metai....

Ir nesvarbu, kad už lango nėra sniego, kad vėjas nuverčia Kalėdų eglutes (mūsų miesto gražuolė neatlaikė ir nuvirto vidurį aikštės) ir išplėšia iš rankų skėčius, kad advento laikas vėl nebuvo ramybės ir susikaupimo metas, šventes kuriame mes patys, širdyse:) Lai visada jos būna džiugios!!!!
Namai kvepia pyragu, eglute ir žvakėmis:) Ir pasirodo buvome labai geri, nes Kalėdų senelis mus užvertė dovanomis!

Kiekvienam po ilgai lauktą ir daug bendrų stalo žaidimo ilgiems žiemos vakarams (kol lyja, siaučia nenormalūs vėjai ir niekaip nesulaukime sniego- rogučių, slidžių ir snieglenčių krikštui). Atsigulėme su Rimvydu Kalėdų naktį 4 ryto (nuostabiai dviese pavakarojom!), o nė šešių nesulaukus, vaikai, kurie šiaip jau miega iki pusiaudienio, po eglute dovanų lukštenimo vakarėlį su pasižvygavymais surengė:))) Tiesa Martukas kažkaip keistai pajuokavo per Kūčias- atsibudo ryte karščiuodamas, visą dieną leisgyvis pramiegojo, o tas dvi mano "miegotas" valandas prakliedėjo mamyte, man baisu, pasaulis traukiasi, toks mažas liko... man labai silpna.... aš netenku savo galių.... Taigi tradicinės Kūčių kelionės pas senelius į kaimą nebuvo, o kai ligoniukas Kalėdų ryta prabudo sveikas kaip ridikas (!!!) nusprendėme, kad tai buvo kažkoks ženklas iš aukščiau niekur iš namų tokią slidžią ir pavojingą naktį nevažiuoti... Galvok, kaip nori....
Darželyje mano Žiogas buvo Krokodilas:))) Su stipruolio Halko kūnu, nes niekaip neišsirinko kurios kaukės labiau norėtų- ir gražus ir protingas:D Svečiuose buvo ne tik Kalėdų Senelis, bet ir Raudonkepuraitė bei Nemokša Raganėlė. Paskutinė Kalėdinė šventė darželyje..... Daug šokių, dainelių ir nesigirdimas Martyno eilėraštis (na, žinote, būna nesimatomi daiktai, būna ir nesigirdimi, pasirodo. Vaizdas yra, kažkiek surauktas, bet yra, o garso jokio:DDD) Tiesa, dovanėles pasiimant garsas vėl įsijungė, gal koks trumpas jungimas buvo?:)

O po grupės eglute, labai miela, kad pamačiau, stovėjo lėlytė, su rūbeliais kuriuos siuvau, kai dar Rimgailė (ta didelė, suaugusi pana) lankė darželį. Nesąmonė, kad vaikai, taip greitai auga!

Mergaitės buvo žvaigždės kultūrnamyje (ačiū Die, su garsu:)) Deimantė Karalaitė, o Rimgailė Teofilė, Kalėdinėje pasakoje "Aukso žąsis". Pripažinkite, kas matėt, kad vaidino nuostabiai!

Bet, pati gražiausia dovana, man pasirodė knyga, kurią gavo Einoras nuo auklėtojų ir šeimynos vaikų su parašais, bei dedikacija "Einoriuk, būk laimingas suradęs naują šeimą ir nepamiršk mūsų" Kažkaip žiauriai miela.....

2011-12-19T13:40:00.002+02:00

Baltučiu takučiu, su maišu ant pečių,
Kailinėliais baltais vaikšto Šaltis rytais,
Vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom...

Jo ledinė lazda ir šerkšnota barzda.
Akiniai dideli – Šaltis mato toli...
Kaip ten žaidžia vaikai, ar geri jie draugai.

Ar jie prausias švariai, ar jie mokos gerai.
Jei gerai – linksmas jis pasibels į duris.
Dovanėlių atneš... Gausi tu, gausiu aš...

Jonas Lapašinskas

Pridėti antraštę

Dovana Tau

2011-12-17T02:19:00.001+02:00

Žinote, šiandien kažkaip susimąsčiau, kad jau greitai metai..... Metai, kai pradėjau rašyti savo dienoraštį, kai Aurelijos padedama žengiau pirmąjį žingsnį į šį, anksčiau nepažinotą pasaulį:) O jie buvo tikrai įspūdingi, labai permainingi (jausmais ir įvykiais) ir be galo praturtinę mūsų šeimą:) Sausio 14 dieną parašiau pirmąjį įrašą. Kitąmet, tą pačią dieną pūsiu žvakutę ir padovanosiu dovaną vienam iš Jūsų. Už tai, kad šypsojotės skaitydami (žinau, kad šypsojotės!), kad rašėte komentarus, kad gyrėte tapukus ir užsisakinėjote juos, kad džiaugėtės su manimi mažomis mūsų šventėmis:)
Norite dovanos? Laukiu komentaro po šiuo įrašu. Tiesiog brūkštelkit kažką gražaus:) Laimėtoją, didžiąją dieną, išrinksiu burtų keliu ir nuvelsiu jam jo svajonių tapukus:)

Laiškas Kalėdų seneliui

2011-12-16T20:22:00.003+02:00

Mielas Kalėdų seneli,
Tau rašo Martynas, tiksliau rašo už mane mama, nes aš dar nemoku rašyti, tik pažįstu visas raides ir parašau savo vardą, mama ir tete.
Labai laukiu Kalėdų ir noriu paprašyti tavęs ateiti pas mus ir atnešti daug dovanų.
Mamai- tokį dalyką, kuris pila karštą niekada nesibaigiantį vandenų, kad jai nereikti pirmyn-atgal į vonią vaikščioti.(tikrai užknisa!)
Tetei-įrankį didelį, kuris šlifuoja sienas ir ką nors kitą.
Augustui- 5 baltus šuniukus, tokius, kaip Mina, tik mažyčius (prašau, seneli, nereikia-Martyno mama)
Klaidui- vieną juodą šuniuką.
Deimantei- megztinį, spalvotą, šiltą, tik labai gražų, nes negražių ji nenešioja.
Rimgailei- violetinę suknelę, nes jai visada visko reikia violetinio.
Einorui- tranformerį, į tanką pavirstantį.
Man- robotą, nedidelį, mano ūgio, kuris valgo, kalba, miega, geria, sisioja, žaidžia ir dirba, dar gamina tikrus pinigus- viską daro kaip žmogus ir dar mašinytę kuri pavirsta į viską- kėdę, lėktuvą, dviratį, keturratį.
Močiutei- laikraščių, nes ji daug skaito.
Deiviui- mažą baltą šunį (gal, Kalėdų seneli turi šunų veisyklą?)
Ramunei-juodą katiną.
Gustei- mergaitiškų žaislų, nes jai labai patinka žaisti.
Luknė dar mažai, tai jai soskę (senai, berniokas pusseserę matė:D), o jei soskę turi, tada tokį dalyką mamai ant pilvo, kaip pas kengūrą, kad galėtų ją nešioti, nes Luknė dažnai griūna ir reikia jos gailėt.
Seneliui Juozui- kitokios arbatos.
Močiutei Aldonai-gėlių.

Kalėdos širdyse

2011-12-16T19:51:00.002+02:00

Ar tikite Kalėdų stebuklu? Tokiu, kurio nereikia melsti, kuris nukrenta iš dangaus būtent tada, kai jo mažiausiai lauki ir nė nesitiki, kad jis nukris į tavo namus....

Mes tikime, nes turime savo Kalėdų Angelą:) Moterį kuri apvertė mūsų pasaulėlį aukštyn kojom savo Kalėdų dovana:) Ir būtent tada, kai to labiausiai reikėjo...Guoda, jūsų poelgis ne tik sujaudino iki širdies gelmių, bet ir pagreitino tai kas mums šiuo metu svarbiausia:) Šimtą kartų ačiū Jums!!! Trumpam sustoję remontai vėl pajudėjo visu greičiu ir mažųjų berniukų kambaryje jau yra ir sienos ir lubos (pasirodo, Rimvydui ne tiek ir daug to miego reikia:) ), o pirmadienį laukiame viešnių iš vaikų teisių, kad pamatytų, jog Einoras jau turi savo kambarį (juokas teliko- kosminius, mažių išsvajotus, tapetus suklijuoti šalia lovos ir likusias sienas švelnia, pasteline spalva nudažyti) ir laikykime visi kumščius, kad greičiau sulauktume teismo ir po žiemos atostogų jam nebereikti grįžti į vaikų namus! Auklėtojos pasakoja, kad atvažiavęs iš namų, jis būna fantastiškos nuotaikos, rytais nebeurzgia, ir labai gerai elgiasi:) Šaunuolis mano:)
Aš, po visiško užsivėlimo grįžtu į šeimą, truputuką susipainiojau, kiek gi valandų ta para turi, per daug apžiojau (besotė!), todėl teko atsiprašyti savo rankų ir velti ne tik dienom, bet ir dažną naktį (kas tikrai nėra blogai- niekas neprašo valgyt, niekam nereiki padėti ruošti pamokų,sekti pasakų, nereikia skirti besipešančių, ar derėtis dėl kasdieninių pareigų ir aplamai, tylu, ramu, tik Kalėdinė muzika tykiai tykiai skamba...) Bet turiu daug- pasitenkinimą, kad galiu apvelti brangius žmones, draugus, artimuosius ir nereikia sukti galvos ką dovanoti šventėms ir parodėlę Zarasų krašto muziejuje, kurioje, kartu su keliais kolegomis siūlome ne tik pasižiūrėti įvairiausiu rankų darbo kūrinėlių, bet ir įsigyti šventinę dovaną savo artimiesiems:)

Taigi lekiu, lekiu, ir mano namai vėl nebus papuošti didžiosioms šventėms taip, kaip norėčiau, vėl vaikai liko be rankomis gaminto advento kalendoriaus (priminkite, prašau, apie jį man, liepos mėnesį), bet šventė vistiek bus nuostabi, jau vien tai, kad Visi būsime namie, Visi sėsime prie didelio stalo ir ankstų Kalėdų rytą, basi, su pižamomis susitiksime prie eglutės lukštenti dovanų!

Kvietimas

2011-12-14T20:54:00.001+02:00

Sveiki brangieji,
pastebite rudenėjantį dangų, žvarbančias dienas, kaip šios vis trumpėja? Nespėsime, rodos, nė mirktelėtėti, o čia – didžiausių metų švenčių maratonas. Sako, ruošk roges vasarą! Taip jau trečius metus kviečiame visus prisijungti prie gerumo akcijos.
Per ne vienerius metus trunkančią draugystę su Vilniaus Universiteto Onkologijos institutu supratome, kad sergančiam žmogui kantrybės, stiprybės ir tikėjimo suteikia bet koks nuoširdus dėmesys. Pasirodo, pakanka paprasčiausio palaikymo, žinojimo, jog Dievui pasiuntus tau didžiulį gyvenimo išbandymą esi ne vienas. Suvokimas, kad visiškai nepažįstami žmonės stengėsi ir paruošė malonią staigmeną, ligoniams suteikia kur kas daugiau džiaugsmo nei tiems, kurie, kaip įprasta, nuolat skuba ir per gausybę reikalų nepastebi ypatingos prasmės paprastuose dalykuose.
Naujųjų išvakarėse, kai daugelis gyvename šventiniais rūpesčiais, matyt, nė nesusimąstome, kad kažkas šventes sutiks ligoninėje laukdamas, o gal jau išgirdęs žinią apie klastingą ligą. Vieni iš jų negali ar neturi, kur grįžti… Kitiems – tai paskutinės šventės, o dar kažkam – naujai užgimusi viltis.
Naujuosius metus kasmet Onkologijos institute sutinka apie šimtas žmonių. Pastarieji ištuštėjusioje ligoninėje norom nenorom grimzta į savo mintis. Pamėginkime bent įsivaizduoti, kaip retai jos būna optimistinės. Todėl visus, kurie neabejingi gerumui, kviečiame prisijungti ir tapti šios gražios, prasmingos bei jau tradicija tapusios akcijos dalyviais. Akcijos programa – ligonių lankymas ir dovanų teikimas gruodžio 31 d. Kiekviena Jūsų su meile padovanota smulkmena ar pinigėliai, už kuriuos bus nupirktos dovanos, virs neįkainojama vertybe sergančiojo atmintyje ir kasdienybėje.
Kaip dovanos visiškai tinka įvairios mielos smulkmenos: knygos, puodeliai, suvenyrai, higienos prekės – žodžiu, viskas, kas džiugina kiekvieną iš mūsų. Dovanas įteikti padės, kaip ir kasmet, Lietuvoje žinomas žmogus.
Pažvelkite – akimirkos iš anksčiau surengtų akcijų:

2011 sutikimas http://www.vuoi.lt/index.php?-954117749

2010 sutikimas http://www.vuoi.lt/index.php?852544500
Dovanas teikusių žmonių sąrašą tradiciškai skelbsime veiklos ataskaitoje.

Taip MES juk ĮVEIKSIME visas KLIŪTIS!
Akcijos koordinatorė Renata Miliauskienė (mob. 8 651 32 220)

Adresas, kuriuo galite siųsti dovanas Ozo 26-1 Vilnius 07151
VŠĮ Užimtumo terapijos centras
Sąskaita LT58 7300 0101 2332 3454 Swedbank
Įmonės kodas 302526977
Vilniaus universiteto Onkologijos institutas - Naujienos:„Žvaigždės“ linkėjo sveikatos Onkologijos i
www.vuoi.lt
Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

Aš dalyvauju, o tu?!

Krikštolo lašelis

2011-12-09T12:03:00.002+02:00

Netikėtai prilijo į tylą

To gaivaus,krištolinio lietaus

Lašas krenta,lašas prabyla,

Pasiilgęs dvelkimo gaivaus.

Ir išsklaido iš ilgesio tylą,
Atgaivina žiedelį gėlės.
Į kiekvieną lapelį pažyra
Ir sužimba rasom ant žolės.

Aš be galo romantiškai nusiteikusi šiomis dienomis..... Veliu eilėmis, dainuoju eilėmis, baruosi eilėmis:)

Ramiai žiemai

2011-12-09T11:48:00.000+02:00

Kai ramu kai nesinori nieko, kai jau viską regis ir turi - leidžias lengvas ilgesys gal sniegas sidabriniam gruodžio pajūry tau į delnus – štai ir jį turi, o ramu lyg neturėtum nieko.

D. KAJOKAS

Drugelis

2011-12-08T11:09:00.000+02:00

M.Vainilaitis

Drugelis

Ak, drugeli margas
Ant lapelio mažo,
Kas tave nuspalvina,
Sparnelius nudažo?..

Gal močiutė Saulė
Rašo tokį raštą?..
Gal tau Vaiva nukerpa
Daugiaspalvės kraštą?..

Gal maži nykštukai
Fėjų vaivoryne
Atveria burtažolėm
Drabužėlių skrynią?..

Gal Pietys Pietukas
Bučiniais nudažo?..
Ak, drugeli margas
Ant lapelio mažo...

Kalėdinė staigmena

2011-12-08T10:59:00.000+02:00

Vėl Martynui:) Tik šis, nors netikras (anot tikro Martyno), bet didelis ir todėl labai kietas, lyg ryklys:) Ir jo sesutei, mažajai namų karalaitei Ūlai:)

Gimtadienio dovana

2011-12-07T11:05:00.000+02:00

Gimtadienio dovana privalo būti šilta ir spalvota ir taškas.

Šlepečių vėlimo pamokėlė

2011-12-03T02:53:00.002+02:00

Išduosiu visas paslaptis:) Pati, kadaise, mokiausi velti iš interneto, taigi, galima sakyti- atiduodu skolą:)

Paskutiniu metu tapukus veliu ant šablono su ausytėmis- aukštas kulnas, tvirtai apgaubta keltis- vaikams ypač patogus modeliukas, ir šilta ir tvirtai laikosi:)

Taigi, pradedam. Išsikerpu šabloną ir kloju ant jo vilną. Ją sveriu, kad abu tapukai būtų vienodo storio, nebūtų nei per ploni, nei per stori. Šie, 34 dydžio, sveria apie 70 gramų , taigi kloju po 30 gramų vilnos blyną ant kiekvieno šablono, dengiu užuolaida, pilu drungnu, muilinu vandeniu ir švelniai plekšnoju, kad neliktu sausų vietų.

Kai vilna gerai peršlampa, užlankstau kraštelius ir kloju likusius 20 gramų (skaičiuot tikrai moku:D) karšinio, storiau viduryje ir ploniau kraštuose- kad nebūtų nei duobių, nei kalniukų:) Šlapinu, švelniai nuglostau muilu ir vėl, apvertus, sutvarkau kraštelius.

Tada spalvinu. Šįkart norėjau radonų tapukų- pešiau turimą bulgarišką sluoksną- sluoksnį vertikaliai, sluoksnį horizontaliai, kad plaukeliai geriau sukibtu. Vėl užuolaida, viena/kita pusė, užlankstant ir nuglostant kraštus muilu.

Pažymiu viršų ir suku veltinukus į bambukinę užuolaidą- pakaitomis horizontaliai ir vertikaliai, po du kartus. Kočioju labai labai švelniai, nespaudžiant, tik, kad apsiveltu viršus, po kiekvieno karto gerai nutrindama muilu.

Kai paviršius apsivelia, kerpu brūkšnį ir traukiu šabloną lauk. Atsargiai įkišu ranką į tapuką ir nuglostau kulną, bei pirštus, kad nebūtų jokių sukietėjimų.

Dabar jau žaidimai baigėsi, prasideda darbas:) Pradžioje lengvas ir atsargus, vėliau sunkesnis ir pabaigoje iki devinto prakaito- kočioju tapukus ir skersai ir išilgai, trinu, muilinu, glostau, niurkau o, kai vilna gerai sukietėja pilu verdančiu vandeniu ir..... vėl viskas iš pradžių negailint muilo, vandens ir jėgos:)

Finalas:) Aplyginu žirklėmis kraštelius, ilgai juos trinu, kad apsiveltu, kišu po tekančiu vandeniu ir gerai išskalavus, formuoju, lyginu lygintuvu bei padžiaunu.

Belieka malonumas- nulateksuoti padukus ir prisiuvus gėlytę ar širdutę apauti kokią gražią, Pupą Uogą:)

Meduolių-bananų pyragas

2011-12-03T00:26:00.000+02:00

Žiauriai paprastas, žiauriai greitas ir labai tinkamas kai norisi kažko skanaus savaitgalio rytui:)
Taigi vakare:
Į skardą sluoksniuojam-išilgai perpjautus meduolius (šįkart su vyšnių įdaru pirkau), grietinę, pjaustytus bananus ir vėl-meduoliai, grietinė, bananai. Baigiam grietine, puošiam trupiniais ir šaldytuvan!
Ai, ką čia pasakot- reportažas:)

Kąsnelis šokolado

2011-11-29T00:42:00.000+02:00

Gero deserto neturi būti daug...... Mažulytis (vos 12 cm) saldumynas- viduje švelni, rožinė sluoksna, apipilta traškia šokolado plutele ir dekoruota saldžiomis šilko gijomis, bei cukrine gėlyte.....

Dangirutės komplektukas

2011-11-25T23:33:00.002+02:00

Garbės žodis, Inta, fotografuodama šį rinkinuką mintyse tavęs kviečiausi- ir sugalvoti koks jis bus ir kaip nuvelti (visgi keturgubas Pirmas Kartas) buvo lengviau nei nufotografuoti..... Nes Martukas, po neatsargaus močiutės komentaro užmaukšlinus kepurę- kokia čia gražutė mergytė, buvo nepaperkamas, nei saldainiais nei ledais, pozuoti, vos ne vos prisiprašiau akimirkai sustingti užsimerkus, kad niekas nepažintu- prašau, neišsiduokite, kad matėt jį mergiotiškai pasipuošus:))) O ant stalo išdėliojus pusė grožio neliko.....

Šalikutis, pirštinaitės, kepuraitė ir kuprinė šokių bateliams Dangirai:)

Ir Kalėdinė dovana jos mažuliukui pusbroliukui:)

Kristupo sportinukai

2011-11-25T23:19:00.000+02:00

Kai mamytė gražiausia Lietuvos krepšininkė, tai sūnui kitokiais namų batukais vaikščioti tiesiog nepadoru:)

Tango

2011-11-25T23:13:00.000+02:00

Santūri, solidi lietuviška porelė solidžiam gyvenimo tango.....

Mūsų dienos, kaip šventė....

2011-11-19T23:06:00.001+02:00

Pagaliau kas-die-ny-bė!!! Mano ištikimieji gerbėjai (žiauriai kietai skamba) man ausis išūžė klausdami, kaip gyvenu, todėl jaučiu pareigą ir didelį malonumą atraportuoti- gyvenu gerai!
Jau turime grindis!!!

...Bus įrašas su daug šauktukų:)))..... Ryt mano Princas mus išvaro iš namų ir prasideda balinimo, bei lakavimo maratonas, ištisas 5 dienas ir naktis teks klajoti tamsiomis gatvėmis, nes namo niekas neleis! Turiu pasirinkimą- kraustytis su vėlimo stalu ir visomis vilnomis pas mamą, arba pas anytą, nes negaliu sau leisti tiek dienų tinginiauti- visiems šala kojos, o gruodžio pirmai, turiu seriją tapukų pristatyti į muziejų kur vyks Kalėdinė mugė-pardavimas! Pirmas kartas- ir baisu ir žinau, kad neapžiosiu visko ką norėčiau parodyti, todėl vėl spausiuos ir bandysiu pasitikrinti, ar miegas tikrai labai reikalingas man, ar galiu apseiti ir be jo:))) Jeigu išmesčiau iš dienotvarkės valgio gaminimą (pavalgymą jau beveik išmečiau) ir rūbų plovimą (ačiū ponui Remontui, kad nors kambarių nereik tvarkyti) tai viską spėčiau, bet šeimyna kategoriškai nesutinka sėst ant dietos ir vaikščiot murzini:) Keistuoliai.
Dar viena daug šauktukų reikalaujanti naujiena-mes turime tris avytes!!! Škudės sena baltiška avių veislė, kažkaip labai ypatinga auginti būtent šias aveles:) Žiemos jos pas senelius kaime, o vos nutirpus sniegui keliaus sodybon. Tikimės jau nebe vienos o su mažyliais- kovo-balandžio mėnesį turėsime mažų ėriukų! Atsivežėme jas, kaip bulvių maišus, bagažinėje:)

Kol kas gražuolės dar bevardės, tiesiog tas malonus reikalas atidėtas, kaip ir išsamus fotoreportažas, nes pirmą dieną jos nebuvo nusiteikusios pozuoti- atsuko užpakalius ir tik didelėmis pastangomis pavyko pagauti kelis kadrus:)

Kalėdoms jau turėsime prakartėlę, ko ten mums dar trūksta- kupranugario ir asilo berods?:D Na, gerai paieškojus, asilų rasiu ir namie, o ir ne vieną, taigi, nedaug ir liko iki tobulybės:D Kažkaip viskas žiauriai gerai sekasi, kaip jums?:)

Laumės tapukai

2011-11-19T22:29:00.000+02:00

O va taip va. Draugauju su nežemiškom būtybėm- Laumėm, Elfais:) Kai Daiva paprašė laumiškų tapukų, sutrikau, nors akyse iš karto mėlyna išplaukusi vizija iškilo.... Įvėliau žėručio, gaila, mano fotoaparatas ir fotografas nesugeba to blizgesio pagauti, o ir dienos, lyg tyčia niūrios ir nesaulėtos, todėl apšerkšnijęs spindesys liks asmeniškai Daivai jos laumiškai kasdienybei:)

O štai jos dukrytės žydromis kurpaitėmis su trapia gėlyte dalinuosi su visais:)

Elfės batukai

2011-11-19T22:19:00.001+02:00

Žydra žydra....

2011-11-10T11:40:00.000+02:00

Išsikvėpiau su pavadinimais:D

Žalia žalia.....

2011-11-08T22:42:00.000+02:00

Aguoną raudoną

2011-11-08T11:36:00.002+02:00

Dovanų sesutei.....

Tęsiam...

2011-11-07T15:29:00.000+02:00

Na, gerai įkalbėjot, papasakosiu viską:) Nors, tiesa pasakius, esu užsiknisusi kasdienybėje, nuvargusi ir išsisėmusi, gyvenam taip:

Smėlis visur-lovoje, rūbuose, Mina pilkos spalvos, valgom be stalų, vaikštom be grindų:D Tik Marčiui gerai, smėlynė per visą namą:))) Viskas stringa ir dėl pinigų ir , kad Rimvydas vienas daro, o dar visokie trukdžiai atitraukiantys jį tai dienai, tai pusdieniui nuo remontų.... Dabar, be pagražinimų matote, kaip gyvena eilinė daugiavaikė šeima Lietuvoje::)))
Astut, buvai teisi fui-veu gyventi statybose.
Gerai, nors tiek, kad visiems šala kojos ir turiu daug darbelio, tai nors nėra kada dejuoti ir zirzti, vos spėju valgį ruošti-indų kalnus mazgoti-rūbus skalbti-vaikus sureguliuoti (gerai, kad grindų plaut nereikia:D), vėlimams lieka vėlus vakaras, o knygoms- naktis (paskutinę gardžiai suvalgiau iki 04.48 valandos). Taigi, skelbiu oficialiai- žiauriai laukiu Kalėdų, ir pirmą kartą ne dėl dovanų, o dėl naujos pradžios:)
O šiaip gyvenam gerai:) Žydim:)

2011-11-07T15:06:00.000+02:00

Man tylos metas.... Tingiu pasakoti, kaip gyvenu, tai tik rodausi kuo gyvenu:))) Namai vis dar be grindų, mašina, lyg kaprizingas vaikis reikalauja remonto, virtuvės vis dar neturiu, vienintelis gyvenimo saldainis- vilna....

Spec. tapukai Močiutei- praplatintu priekiu, su didele rože ir Pilkosios Linai:)

Nidos ir Aduko

2011-10-27T12:51:00.001+03:00

Fifulkinės Šarkos šlepetės ir rimto Brolio kuris moka sienom laipioti:)))

Šventinės

2011-10-18T11:47:00.000+03:00

Šiltos, lengvos ir labai spalvotos, kad kiekvieną dieną širdyje būtų šventė:)

Vadybininkas

2011-10-18T11:37:00.001+03:00

Jau turiu vadybininką. Biznis klesti, kaip gi be jo..... Konkurso neskelbiau, etato neįsteigiau, pats viską suorganizavo ir lengva ranka užsidirbo pirmąją algą- kinder kiaušinį:)))
Marčius dažnokai žaidžia mano telefonu. Pakišu jį, kai reikia erdvės, arba tenka laukti kažko ir laukimą lydį ausį rėžiantis įkyrus garsas.... Nuotraukų albumus telefone jis varto, fotografuoja, žaidimus žaidžia.... Pasirodo, ne tik...
Skambiną man kurią dieną Jurgita. Turiu jos telefono numerį įsivedus, bet nebendraujam, tiesiog nuo pernykščio šlepečių užsakymo liko, kaip senos geros klientės:) Skambina, nes gauna, ir jau nebe pirmą kartą, sms ir mms pranešimus iš manęs (o kas kaltas, kad pavardė iš A raidės ir kone pirma mano sąrašuose). Lediniu žvilgsniu pervėriau kaltininką ir puoliau teisintis, kad aš nekalta, aplinka kalta- Marčium reikėjo atsikratyt, tai ir pakišau telefoną... O ji, sako, tai laiku gavau tą šlepečių nuotrauką, reikia draugams, kaip tik trijų porų:D Va, kaip reklamos agentai dirba, atsipūtę, nepervargdami, lyg žaisdami:D

Taigi, Marčiaus išmuštas šeimyninis rinkinukas:)))

Kitam Martynui

2011-10-11T22:00:00.001+03:00

Kažkas pagimdė Martyną. Nepamenu nei kieno Martynas, nei kas sakė, tik pamenu, kad Martynu pavadino (nekeista- toks gražus vardas!)....
Labai sunkiai vėliau tapukus mažam leliui, mano Auklėtojos anūkytei. Tiesiog, tai nuotaika ne ta, tai vis kokie svarbesni reikalai koją pakiša, tai vilna prie rankų netinka, spalvos negražios.... O be meilės juk negali to daryt! Mūzą geras dvi savaites kviečiau, kol radau valandikę delne skęstančioms nykštuko kurpaitėm nuvelt...

O kai paskambinau Auklėtojai, atsiprašinėdama už vilkimą, pasakyt, kad jau turiu ir galiu atbėgti ir atnešt išgirdau, kad ji peršalusi ir porą dienų lankytojų nelaukia... Tada paklausiau, kaip gi mažylę pavadino, sako, taigi klausei- Martynu:DDD Na, taip jau, nuo žioplumo vaistų nėra:)))
Griebiau vilną ir vienas du, Martyno batai jau suminkyti:) Kažkaip veliasi labai gerai, kai veli tam kam reikia:)))

Marmurinės rožės

2011-10-11T21:45:00.000+03:00

Purpurinės

2011-10-11T21:41:00.000+03:00

Spalvotai Virginijos nuotaikai:) Kažkas seno, kažkas šilto, kažkas purpurinio:)

Saldutės

2011-10-11T21:36:00.000+03:00

Mažai, medumi pateptai mergytei:)

Katukų debiutas

2011-10-02T22:02:00.001+03:00

Pietums- troškinta vištiena, Briuselio kopūstai, griežinėliais pjaustytos morkos su grietinėlė ir bulvių košė. Viską, išskyrus grietinėlę, užsiauginom patys! Net ir prieskoniai (raudonėlis, džiovinti svogūnų, česnakų laiškai, pastarnokas ir šakninės petražolės) iš mūsų daržo:)
Vakar kirtom vištas ( Ramune, kaip taviškės?).... Atidėliojom, atidėliojom šitą bjaurų reikalą, važinėjom kaimukan vis jų maitinti, kiaušinių susirinkti, bet paskutinę savaitę kiaušinių nebedėjo, o ir šalnos artėja, taigi nori nenori išaušo ta baisioji diena. Baisi ji visai nebuvo, Rimvydas paburbėjo, kad visi susispietėm pievoj žiūrėti, kas dabar bus (vaikams labai knietėjo pamatyti, kaip jos be galvų laksto, jautėsi mitų griovėjais- ir tikrai, laksto), sako jaučiuosi budelis, tai visi draugiškai užsidengėm akis ir tik pro mažą plyšiuką mačiau kaip Tai daroma. Ir nieko.... Maniau, bus labai gaila, labai tragiška ir barbariška, bet, visiškai nieko.... Tikriausiai esu tiesiog beširdė. Ir vaikai sakė, kad nieko baisaus, tik Marčius, žinoma, nematė viso proceso. Matė tik, kai pešėm jas, sakė, kad kitą kartą nekirsim, o pirksim vištas parduotuvėje ir dar abejoju, ar jas valgysiu, nežinau nežinau.... Bet valgė šiandien, tiesa,kiek buvo informuotas, ne musiškes-parduotuvines:)
Paskutinį kartą nupjovėm sodyboj žolę, iššlavėm iš tvartuko kelis kilogramus musių (užpernai, kai jų tiek pat buvo, jos išpranašavo labai šaltą žiemą), baigėm tvarkyti daržą, išsikepėm šašlyko ir gerą pusdienį ilsėjomės nuo statybų.

Šiandien jau Rimvydas vėl mansardoj, sekmadienį švenčia , o vaikai vėl dejuoja kada galės grįžt namo:( Liko, lyg ir ne per daugiausia, langus jau turime

bet, kaip matote, grindų dar nėra, stogui dar vieno reiso akmens vatos reikia ir viskas kažkiek stringa dėl ventiliacinio kaminėlio, kurio pas mus nėra, tenka siųstis. Žodžiu, geriausiu atveju dar dvi, trys ilgos savaitės iki baldų sunešimo. Remontais džiaugiasi tik Marčius, tiksliau nuolatiniais vizitais Makvežon, kur dirba dėdė Vitalius. Kol tėtis leidžia pinigus, Vaikas gerai leidžia laiką:)

Bet, nors pastenam, kad užkniso ta betvarkė ir nuolatinis jovalas gyvenam vis tiek gerai. Tik gėdingai. Nes šiandien atėjo katulių pažiūrėti nauji šeimininkai, o aš riebaluota galva visa po prakaitu šveičiu vonią, visur užkrauta maišais, statybinėm medžiagom, veranda/virtuvė lūžta nuo dar neplautų po pusryčių indų, o namie laksto tuntas katinų, bei šuo. Jau nebe Indija, o bomžynas kažkoks:D Katukas vis gi patiko ir, nors prieštaravau, kad ankstoka, iškeliavo į naujus namus (liepiau, jei verks labai atnešti atgal, kad dar paūgėtu) ....Susimakalavau visai, ar apie kačiukus pasakojau.... Net perverčiau kelis įrašus atgal... Tai va, Deimantės Kisiūnė, kuri mano dideliam džiaugsmui yra jau trečias katinas namie (gyvenimas iš manęs tyčiojasi, nes iš esmės nesu didelė katinų mylėtoja. Na, taip, kol jie maži tai labai mieli ir Pilkis tobulas katinas, bet mano gyvūnas vis tiek šuo), bet yra kaip yra, Deimantė pas mus atėjo su katyte, kuri per mūsų apsileidimą (na nespėjom sterilizuoti) atsivedė vasaros gale trys katulius. Gražučius gražučius, meilučius meilučius:) Vaikai staigiai jiems vardus davė-Pienė, Sūris ir Kakava:))) Taigi, su Piene jau atsisveikinome, Kakava dar paauginsime kol keliaus namo, o Sūris užsakytas Kalėdoms (bus perrištas raudonu kaspinu ir padėtas po eglute), tai dar tris mėnesius- per patį augimo mielumą, mes juo džiaugsimės:)

Nuotraukose jie dar visai lėliukai, kone pirmą kartą iš dėžės laukan išnešti, dabar jau kaip torpedos po namus laksto po savęs balutes palikdami, Pilkio apšnypšti (man rodos, jis jų bijo:D) ir Minos vis aplaižomi:) Sakiau, ūgtels ir jums parodysiu, pasiūlysiu, bet nespėjau net pradėt jiems namų ieškoti, galima sakyti patys susirado:))) Dabar, kai rašau, guli kukuliai man ant kelių ir miega virtos vištytės privalgę....
Na, nuo katinų, šokų prie žmonių. Buvau mokyklos susirinkime, gera naujiena ta, kad pagaliau turime elektroninį dienyną, bloga, kad Augustui jau praėjo pirmų dienų euforija ir jis vėl pamiršta paruošti namų darbus, bei atsinešti šratinuką, o įprasta- Klaidas į kiekvieną mokytojos pastabą atpoteriauja- likusią pamokos dalį po nosimi burbą nesutikdamas su kritika:))) Rimgailė praslydo, o apie Deimantę nieko nežinau (ji nekeitė mokyklos ir kas ryta autobusu važiuoja į senąją, 30 kilometrų). Marčius gavo mini atostogas- jo grupė perpildyta vaikų, paraitą savaitę net 24 lankė, pietučių miegot net visiems vietos nebuvo, tai tiesiog nevedėm į darželį:) Taip pat pradėjau tvarkyti Einoro reikalus. Vaikų teisėse sakė, kad viskam reikia poros mėnesių, tai renku dokumentus, kad vos tik pabaigus remontams galėtu dėt pliusą dėl gyvenamos vietos ir šaukt teismą. Vienas smagiausiu buvo apsilankymas poliklinikoje, mano gydytoja tik pamatavo spaudimą, o pas psichiatrą teko ir užtrukti. Kai pasakiau kokiu reikalu, užjautė, kad negaliu pasigimdyti savo vaikučių. Kai pasakiau, kad nebegaliu, nes sočiai prisigimdžiau, tiesiog pasirašykite, kad galiu globoti (patikrino ar nesu įrašyta priklausomybės ligų įskaiton), tada pradėjo kapstyti kokie giminystės ryšiai mane su tuo vaiku sieja. Sakau, na, mano sūnaus brolis... Tada dar labiau ją supainiojau:D Viską išsiaiškinom ir išleido mane be diagnozės tik su gražiais palinkėjimais:) Tikiuosi jie išsipildys:)

Pusryčių receptas

2011-09-24T12:51:00.002+03:00

Reikės:

Termoso kavos,

Dviejų puodelių,

Smagurkų, iš pakeliui esančios parduotuvės,

Per anksti prabudusio Martyno,

Minos, kuri veržiasi pasivaikščioti.

Dramblio kaulo diena

2011-09-21T23:35:00.001+03:00

Seniai seniai, gūdžiais 1997 metais, man, 19 metų pacankei, pasiūlė barmenes darbą mažame miestelyje, netoli namų. Spygaudama iš džiaugsmo (pirmas darbas!!!), važiavau Vilniun pirkti naujų gražių batų (turint 43 dydžio koją, rasti naujus gražius batus, visada didelė šventė). Popiet, jau su nauju pirkiniu, lekiu namo-susitranzuoju (koks kitoks begali būti važiavimo būdas, kai tau 19:)) vyriškį, kuris, likus vos 16 kilometrų iki namų, sustoja paimti vaikinuko, taip pat stabdančio mašinas:) Aš bandau šnekinti tą vaikiną, jis kelis žodelius mestelėjęs, nesileidžia į kalbas.... Po keleto dienelių, jau naujame darbe, pamatau tą patį bendrakeleivį, jau bendraujantį ir merkiantį man akį:))) Pradėjome draugauti, jis bene kasdien, po treniruotės, ateidavo pas mane kapucino išgerti:) Vieną vakarą, palydėjo jis mane namo į nuomuojamą kambarėlį ir grįžęs prie baro neberado palikto dviračio.... Iki namų 4 kilometrai, juokas jaunam bernui, bet kažkaip, abu pamanėm, kad gal, lai jis pasilieka pas mane, o jau ryte ieškos, kas nukniaukė jo ratus:) Pasiliko ir kitą naktį:))) Dar kitą...Ir dar... Po keleto dienų oi, ne, tik ne šiandien, pagaliau ištirpusi nuo gražių žodžių ir bučinių atidaviau jam savo rūtų vainikėlį:) Tiksliau mainai įvyko, aš jam tą vainikėlį, o jis man Augustą po širdele:D Taip, taip, užteko vienos nakties, kai aš tapau ne tik moterimis, bet ir mama. Jauni, drąsūs buvome- vaikas bus, vadinasi ženytis reikia:))) Nuo pirmo susitikimo, iki pareiškimų nunešimo vos pusantro mėnesio tepraėjo.... Vakar atšventėme savo 14-liktąsias, dramblio kaulo, vestuvių metines:) Kiekvieną diena geresnė už kitą, kiekvienais metais meilės, supratimo ir draugystės vis daugiau:) Ir vaikų kasmet daugiau:D
Taip jau sutapo, kad praleidome savo dramblio kaulo dieną atskirai- lydėjau Rimgailės klasę į ekskursiją, į Vilnių. Vaikščiojome su gide po senamiestį, stabtelėdami prie bažnyčių, ir išgirdome begalę legendų, Planetariume skaičiavome žvaigždes ir, kaip be to, bastėmės Akropolyje (populiariausia provincijos vaikų lankytina vieta:))). Grįžusi Rimvydą radau piktą- diena praėjo bais nesėkmingai, tiesiog daug bjaurių dalykų susiplakė į vieną vietą... Įteikiau metinių dovanas ir jau sukausi aplink lovą (galvą kažkiek skaudėjo), kai atėjo Augustas ir pakvietė pas močiutę. Mama su išsukta koja šią savaitę nevaikšto, tai negalėjo ateiti pasveikinti, susiruošėm ir nunešėm kalną pas Machomedą:))) Ateiname, visi vaikai išsirikiavę, kalbą gražią pasakė, išbučiavo, dovanas įteikė ir nuvedę mudu į svetainę, uždarė duris:) Ant stalo raudona aksominė staltiesė, puošta baltu šilku ir širdele sustatytomis žvakutėmis.... Garuoja kepsniukas su garnyru.... Šokoladinis/persikinis pieno kokteilis, šokoladas ir vaisių salotos.... Ant sienos koliažas su mūsų vestuvinėmis nuotraukomis (siaubas, kaip juokingai ten abu atrodom:))).... Kortelės su daug "tėvelio klausimai mamytei" ir "mamytės klausimai tėveliui" kurie nuvedė prisiminimų takais ir privertė dar kartą žvilgterti į vienas kito mėgstamiausius patiekalus, spalvas ir prisiminti už ką vienas kitą mylim.... Ir viską padarė patys, be niekieno pagalbos!!! Vakaras buvo nuostabus, pačios nuoširdžiausios ir šilčiausios mūsų vestuvių metinės:))) Paburkavę dviese susikvietėm vaikus ir mamą, bei labai labai jaukiai pavakarojom:)
Mūsų vaikai nuostabūs!!! Žinau, kad ne dabar, tai vėliau skaitysite šį įrašą, tai sakau dar kartą- ačiū jums, vaikučiai, už tai, kad tokie esate, už tai, kad esate ir už tai, kad esate mūsų:******

Gyvenimas Indijoje

2011-09-12T13:30:00.002+03:00

Čia Rūtos išmintis, kad pagal bardako ir žmonių kiekį mes Indijoje gyvenam:))) Nekalbu apie svajonę išsiplauti grindis (pati savimi netikiu, kad turiu labai labai stiprų norą tai padaryt), bet bent jau naktį nušlepsėti nuo lovos iki vonios ne su darbiniais batais, o basomis tai jau būtų malonumo viršūnė.... Visur daiktų /rūbų maišai, įrankiai, statybinės medžiagos ir, kad nepasirodytu per mažai- besišeriančios Minos plaukai, bei migruojantys Marčiaus žaisliukai niekaip nenukeliaujantys iki jiems skirtos dėžės:) Tiesa, dauguma jų jau rado naujus namus-gražiausius Rimgailės mergaitiškus atidėjom Gustei ir Luknytei, visus kitus, kurie mano nuomone (o, ką, ne specialistė!) netinkami žaisti karalaitėms ir princesėms, sudėjom dėžėn ir pasidalinom su mikrarajono vaikais-ištampė per gerą pusdienį, o minkštus išplovėm ir atidavėm mažyliams::)

Bet betvarkės nuo to nebais sumažėjo. Štai taip šiai dienai, atrodo mano svetainė (gal kas norite pasisvečiuoti:D)

Virtuvė-tiesiog verandoje, ant atjungtos indaplovės, uždėtas stalviršis ir pastatoma viryklė, ruošimui turiu prabangius 50 centimetrus laisvo ploto, prie valgomojo stalo telpame trise, kiti valgo ten kur randa vietos- prie kompo, ant kėdės vidurį kambario ar stačiomis kur koridoriuje:) Indus plauname vonioje, kirbik bus mano nugarai jei dar mėnesiuką teks ten susirietus ją kankinti....Deimantės klausė mokykloje, kaip ten pas mus, ar geros sąlygos, sakau, gal nuotraukų nusinešk, parodysi kokiuose prabangiuose rūmuose gyveni:D Vaikai pamokas ruošia, persirenginėja ir miega vis dar pas močiutę, kai tik mansardoje sumesim naujas lages, šiltinimus, grindis ir sudėsim langus kraustysimės visi ten, tada gyvensime danguje, o Indija liks apačioje:)
O, kad įrodyti, kad mes ne tik statybose plušam, bet ir pramogaujam (vaikai mane sukandžios, kad Tai pramoga vadinu, bet išties, po šeštadienio Rimvydas sakė, pagaliau pailsėjau:D) Šį savaitgalį nukasėme bulves pas senelius, derlius šiemet visai neblogas.

Neblogas derlius ir sodyboje-burokais užsiverčiau, pomidorų labai daug (tiesa juos nurinkome dar žalius, kol rūkai nepakando, tai tvarkingai dėžėse sunoko), keli nelabai dideli, vasaros karščio pritrūkę arbūzai, cukinijų, aguročių, agurkų stiklainiukuose jau pilnas rūsys, žodžiu mulčiavimas ir pradedančiojo sėkmė daro stebuklus:)

Stebuklus daro ir gamta..... Svarbu pamatyti, o kai kada ir spėti juos įamžinti:) Ir viskas čia pat. Kasdien. Ir viskas mano....

Stogas- prieš ir po

2011-09-12T11:42:00.001+03:00

Jau turime!!! Atrodė, kiek čia tetruks-seną dangą žemyn, naują aukštyn, bet aš net iš apačios stebėdama, kaip Rimvydas ant stogo dienas leidžia, pavargau.... Be niekieno pagalbos užvilko beveik 2 tonas šiferiuko ir nuėjo kelis šimtus kilometrų aukštyn/žemyn laipiodamas (o ką daryt, jei žmoną klišom akim išsirinko-klausia, kaip, ar lygiai eina, aš pažiūriu-lygiai. O kai nepatekėjęs nulipa, mato, kad keli milimetrai šonan:))) Todėl ir neturi žmogus problemų su tobulom kūno linijom:D

Ši savaitė lagių (nors lietuviškas pavadinimas-gulekšniai, man labiau patinka) tvirtinimo.Pagaliau ir manęs reikės daugiau nei sukimuisi aplink puodus:) Tupėsim abu romantiškai mansardoje gulekšniais užsiėmę....

Paskutines dienas bėgte

2011-08-28T17:31:00.001+03:00

Bėgte į rudenį:) Verčiamės per galvą, Rimvydas statybose (berniukai, tai abu, tai pakaitomis jam padeda), o aš virtuvėje-daržo gėrybes velku virtuvėn, kišu į stiklainius ir kraunu į rūsį:) Nemokamam mokslui jau išleidom reikiamą milijoną- visi aprūpinti ir sukus apsukus mokyklines priemones išsitraukia, pasidžiaugia ir vėl sudeda į dėžes (o, kad tas entuziazmas ir per mokslo metus neišblėstu!) Gyvename, tiesa pasakius chaose- sodyboje jau lyg ir viskas paruošta išvažiavimui, o namie dar niekas nelaukia, stogas jau naujas (tiesa, dar plikas, tik plėvele dengtas, dangą tikimės iki kitos savaitės galo sumesti, tada ir fotoreportažą parengsiu:))), bet dar tūkstantis ir vienas darbas laukia-pakeisti lubas, sienas ir grindis pirmame aukšte ir viską nuo nulio įrengti mansardoje.... Močiutės laukia didelis džiaugsmas (atleisk man, mama) dviem- trim savaitėm pilni namai namų griovėjų. Vaikai džiaugiasi, nuo jos namų iki mokyklos tik per gatvę pereiti, o man baisu, ar tik nereikės po tokių svečių ir pas mamą remontų daryt:D
O pati geriausia ir didžiausia šios vasaros naujiena, kad Deimantė jau visa mūsų ir jai nebereiks grįžti į vaikų namus!!! Šiek tiek (labai) supykau ant mūsų vaikų teisių darbuotojų, kad taip abejingai į šitą reikalą pažiūrėjo (kiek jai čia beliko iki 18, tik pusmetis, sulauks pilnametystės ir galės kur nori eit gyventi), va juos pusmečiui išvežti ten kur blogai jaučiasi, kaži ar taip pat "tik pusmetis" pasirodytu.... Sublefavom ir radom išeitį, gavom leidimą ne tik per išeigines ir šventes pas mus būti, kaip iki šiol, bet ir kiekvieną dieną:))) Žodžiu esu jau penkių vaikų mama!!! Tikiu, kad netruksime ir Einoriuką iš ten iškrapštyti (bet tam reikia parodyt kambarį kuriame jis gyvens) ir turėsim gerą progą patikrinti kiek tikrų draugų turime-kas norės mus į svečius kviestis su 6 vaikais:DDD
Štai taip ir lekiame link rudens, visi kartu, kupini gražių lūkesčių dėl didesnės šeimos, gražesnių ir erdvesnių namų, tik retsykiais sustodami nusiskinti jurgino žiedo, įkvėpti lietaus gaivos, ar suskaičiuoti prieš miegą žvaigždžių.....

P.S. Ar matėte tuo voratinklius, kurie tekant saulei žvilga pasipuošę tūkstančiu rasos lašelių? Kartais verta atsikelti anksti anksti ir pabraidyti pievomis- kojas gelia, bet apima toks saldus ir kartu graudus jausmas, kiek progų praleidau tuo pasigėrėti.....

Dovana krikšto mamytei

2011-08-28T16:51:00.000+03:00

Lauktuvės belgams

2011-08-23T16:42:00.000+03:00

Yra daug gerų žmonių. Daug jų gyvena Belgijoje- šeimos, mylinčios ne tik viena kitą, bet ir mūsų, Lietuvos, vaikų namų vaikučius:) Kiekvienais metais, jie pasikviečia mūsų vaikus į svečius ir padovanoja jiems nuostabias atostogas. Deimantė pas Luką ir Moniką važiavo jau ne pirmą kartą, jie jau draugauja, susirašinėja el.paštu, susiskambina. Kokios lauktuvės gali būti geresnės pagyvenusiai porai, nei šilti, jaukūs, rankomis velti tapukai?:) Deimutė sakė, kad jie tiko ir labai patiko, iš karto prilipo prie kojų:))) O aš gavau daug belgiško šokolado (mmmm...) ir išgirdau daug kelionės įspūdžių:)

Pirma stadija-griovimas

2011-08-23T14:41:00.000+03:00

Taigis, taigis, mes tai padarėm!!! Pasiraitojom rankoves ir pradėjom Amžiaus (tikiuosi iki Kalėdų pabaigt) Statybas. Pirma diena buvo visai smagi-griauti, tai ne statyti, kaip sako broliai rusai, lupom lauk visą seną 50 metų gipskartonį, ir ieškojome po tapetais mano senai senai parašyto laiško (žinojau tik ant kurios sienos jį keverzojau paskutinį kartą tapetus klijuojant). Paskutinė pastraipa labai svarbi pasirodė:DDD

Tada Rimvydas lukšteno iš lubų senų kaminų liekanas, trys kartos šiame name gyveno ir visos, kilus įkvėpimui permūryti pečiukus, paliko po kaminą prisiminimui, gražiai lubas lentukėm užkaldamos.

Gražios čia Rimvio akys, ar ne...:)

Kai jau apačioje nebeliko ką griauti lipom palėpėn, ten, Martyno svajonių ir stebuklų erdvėje (kelias dėžes žaislų ten pakaitinių laikėm), porą gerų dienelių praleidom, kol visą turtą ir šlamštą išrūšiavom, ką laikinai sodybon (striukes žiemines, batus, pačiūžas visokias, roges ir snieglentes) išvežėm, ką į konteinerius sutempėm (tų pačių trijų kartų batų liekanas, stiklainių duženas ir visokius sulūžusius vežimėlius, bei surūdijusius kibirus)

Ir kai, pagaliau, atsivėrė palėpės plotai ir erdvės (na ir apsišikę mes buvom) griebėm kastuvus į rankas lobio ieškodami:) Lobio neradom, bet šlako dulkių tai geram dešimtmečiui į priekį prisiuostėm:))) Dičkiams geros pratybos prieš mokslo metus, ar verta stengtis ir užaugus ofisiuke prie kompo sėdėt, ar tiks ir toks darbas gyvenime:D

Šiai dienai genialioji antikvarinė šiltinimo medžiaga jau nukasta, lipam dar aukščiau-ant stogo.

Palaikykite špygas, kad ryt-poryt nelytu ir leistu mums tą gražų samanotą ir kiaurą šiferį garbingai palydėti į savartyną:)

Trumpai drūtai

2011-08-10T20:16:00.002+03:00

Aš gyva. Gyva!!! Tik paskendusi remontuose, todėl atlekiu čia tik trumpai ataskaitai.
Peršoku daug gražių švenčių su gražiomis nuotraukomis (paliksiu tuos įrašus lietingam rudeniui), peršoku klykiančių, besiburiančių į tolimą kelionę, gervių pulkų nuspalvintą kasdienybę ir giriuosi- kasdien palikę vaikus sodyboje kartoti savarankiškumo pamokų lekiame su Rimvydu namučių tvarkyti, pas mus grandioziniai planai ir grandioziniai remontai-keisime stogą, mansardoje įrenginėsime du kambariukus, o pirmame aukšte keičiame viską-lubas, grindis ir sienas. Žodžiu, norite nenorite, bet patekote į statybinį dienoraštį:))) Šiomis dienomis krapštome lauk pjuvenas ir šlaką iš palėpės, kvėpuojame dulkėmis, o vakarais atrodome, kaip kaminkrėčiai:) Per kelis mėnesius tikimės susisukti ir ištraukti Einoriuką su Deimantę iš valdiškų namų-niekas nebeprisikabins, kad pas mus per mažai vietos:)
Būsiu šešių vaikų mama:)))

Lengvutės

2011-07-13T17:11:00.002+03:00

Gustė

2011-07-13T16:13:00.000+03:00

Mums didelė garbė, mūsų namuose svečiuojasi Gustė Marija Princesė:) Pati princesiškiausia mano pažįstama mergaitė, vaikštau užrietus nosį, kad mano dukterėčia turi karališko kraujo:) Aš dabar Kita Mama, kartais Eglė (kai nesileidžia niurkoma, nes niurkyti princeses gali tik mamos), o paskutinį pusvalandį- Močiutė:D Bandau prieštarauti, kad močiute būti negaliu, nes aš jauna ir graži, o močiutės būna senos ir susiraukšlėjusios (atleisk man, mama), bet niekas manęs neklauso:(
Priešpiet karūnavom savo Princesę, Deimantė karūną visą rytą darė

Ramune, nežinau ar ją gražinsiu tau, gal, kaip ir sakiau, pasilaikysiu iki aštuoniolikto gimtadienio, nes man žiauriai reikia mažulytės dukrytės (liepiau vakar Deimantės ir Rimgailės atsiprašyti, kad jos tokios didelės ir nebe trimetės). Vakar serbentus nuo krūmų raškėm (balti skaniausi), maudėmės baseine, supomės hamake saulę palydėdamos, o paskui, jau prieš miegą užpūtinėjom debesis ant mėnulio (pavyko!) ir pasigaminom ledus šiandienos pusryčiams

Pilkis nebeturi kur dėtis iš laimės, niekas jo tiek netūso ir nemyluoja, kaip Gustė Marija Princesė

Mažos Princesės jėga!!!

Apie orą

2011-07-12T13:04:00.001+03:00

Visada galime pakalbėt apie orą:) Praeitą savaitę nesėkmingai bandžiau įdėt lietuje skęstančios sodybos nuotraukas ir grupinį pasisėdėjimą prieš miegą, įmerkus kojas į karšto vandens bliūdą, bet oras pasirodė daug greitesnis už mano internetą (neįveikė jis šios užduoties), šiandien jau galime padejuoti, kaip labai karšta:))) Man, asmeniškai, šiluma kaulu nelaužo, jau geriau 30, nei vasaroti su guminiais ir striuke, bet, pripažįstu-oras puiki tema pokalbiui:)
Martuką jau išoperavom, atsikratėme tų nelemtų adenoidų ir jau po kelių dienų jis pradėjo geriau girdėti- jie buvo tokie dideli, kad kentėjo, ne tik mano ausys klausant per naktis jo knarkimo (kaip gero diedo, dievaži), bet ir jo klausa. Aišku jauduliuko buvo ir mums (ne kasdien juk tavo vaiką migdo ir pjauna) ir jam- tik atvežtas į palatą pakėlęs pižamytę apsidžiaugė jėga, pilvo taip ir neprapjovė:))) Važiavom šio reikaliuko tvarkyti į Uteną, nuostabus personalas operacinėj dirba, gulėdamas ant stalo Vaikas viską išpasakojo, kiek brolių, sesių turi, kiek katinų, kuo vardu šuo, koks adresas ir ar lanko darželį. Dar papriekaištavo, kad valgyt jam neleido (kėlėmės 6,30 , operavo pusę pirmos, su Rimvydu kone ant ausų stovėjom, kad tik maisto neprisimintu ir nesuprastu ko jam pilvelį skauda. Ir mintis aš gi nevalgiau šiandien nieko!!! toptelėjo tik pabaigoje, taigi nepertraukiamą murmelę noriuvalgytnoriuvalgytnoriuvalgyt klausėme niekingą pusvalanduką) Tokia ilga laukimo diena-6 valandos iki, paskui 2 valandos kol viskas baigsis ir, kaip jau viskas baigėsi ir gydytojas leido lėkt namo, Marčius ką tik žvaliai flirtavęs su sesutėmis, žaidęs su nauju robotu (o kaip gi be dovanos tokią dieną) apsisuko ant šono, aš dar pamiegosiu čia:))) Tikriausiai mūsų atodūsį išgirdęs (dar laukt!), gydytojas liepė kuo skubiau lėkti pirkt ledų, mažiau skaudės gerklytę ir po kelių minučių pižama jau buvo numesta šonan, o ligoniukas trypčiojo prie durų kol aš taisiau pataliukus:))) Vienintelė bėda, gydytojas nepaaiškino, kad ne visi gerklės skausmai ledais gydomi, kaži, kaip išsisuksim, kai angina (tfu tfu tfu) sugriebs.
Savaitgalį pastatėm kieme didelį baseiną, veik dvi diena pumpavom vandenį į jį (šulinys toli, tai srovė tokia myzerna telieka kol atiteka). Vakar dar stojau mūru, kad mažiai į jį nelystu, nes vanduo ledinis buvo, šiandien jau pagaliau atidarysim baseininį sezoną. Kad tik tas lietus dabar mane įkalinęs Zarasuose greičiau baigtusi (nors, jei ne jis, tai prie blog'o kaži kada prisėsčiau)-atvažiavau apsipirkti, o minti dviratuką lyjant, menkas malonumas.. Bet, man rodos trumpalaikis toks (aš vėl apie orą:D). Jau apsikroviau maišais su maistu (meluoju, maišus namie paliksiu, kad Rimvydas važiuodamas vakare atvežtu, tik būtiniausius, degančius produktus vešiu dabar-nosinaites Gustei (brolio dukrytei, atvažiavo vakar su močiute pas mus pasisvečiuoti), nes Martynas turi gražias su paveiksliukais, bet neduoda, saldainių vaikams ir grietinės pietų sriubai. Ir pasiimsiu daug knygų, pagaliau galiu skaityti, skaityti, skaityti... Nes kai būnu dviese su knyga ir noriu būti dviese su knyga, o namie ištaikyti pusdienį, kad niekas neliptu ant galvos misija neįmanoma, tik vasara, tiesiog pasislepiu kur foteliuke, hamake ar po obelimi ir..... Labai patiko Alice Sebold "Numylėtieji kaulai" , dabar "Maximoje" 50 procentų Obuolio knygoms, tai ją pirmą ir pagriebiau. Kitos dvi "Džiulė ir Džiulija", bei "Nuo sutemų iki aušros" buvo paprastutės, bet surijau ir jas, noriu atsigriebti už visus neskaitimo metus:) Paskutines dvi dienas atsigriebinėjau net ant "Hario Poterio", pačiupau iš vaikų lentynos- irgi patiko, noriu dar:D

Sodybos virtuvė

2011-07-05T23:44:00.002+03:00

Pagaliau turiu virtuvę!!!Kolkas ji baisi (nors turint uomenyje mano sugebėjimą esamu momentu matyti aplinką tokia, kokia ji bus po metų, tai nieko baisaus joje nėra) , dar bus cackinama, dailinama ir rekonstruota iš iki kaulo įgrisusius sovietinės į išsvajotą sodybietišką:))) Tiesiog iš namu atsivežėm senus baldus (jėga, pagaliau jais atsikračiau! ) ir apgyvendinom juos daržinėje. Namuose atsilaisvino vieta naujiems, gražiems, Rimvydo gamintiems (naują buitinę techniką jau susipirkom, tereikia susitaupyt pinigėlių furnitūrai ir padaryt abra-kadabra, kad Rimvydas turėtu laiko juos pagaminti). Dabar svarbiausia, kad turiu virtuvę, čia, sodyboje, nes iki šiol daržinėje testovėjo trys dideli stalai (pirmais sodybos turėjimo metais Rimvydas sukalė stalo kojas ir ant jų pritvirtino senas duris. Vaizdelis stalų nelabai koks buvo, bet niekas jo nematę, nes turiu daug baltų ir močiutės siuvinėtų staltiesių:) Taigi iškeičiau stalą nukrautą dėžėmis su puodais, įrankiais, visokais virtuviniais techniniais stebuklais į normalaus aukščio stalviršį su spintelėm. Ir, svarbiausia, turiu SALĄ!!! Kol kas, tai tiesiog senos durys (šlovė senoms durims:DDD) ant trijų spintelių, bet savo funkciją atlieka puikiai- turiu DAUG vietos pjaustyti, dėlioti produktus, tiek daug, kad galiu tai daryti su kompanija (mūsų su Rimvydu komandinis kepsnelių fotoreportažas sekančiame pasakojime) Dabar tereikia sulaukti kito etapo-naujų durelių bei stalviršių ir pūsiu dulkes nuo nenaudojamų receptų knygų- įkvėpimas gaminti didėja proporcingai nuo to kur ir kokioje aplinkoje tai darai:)))

Saulutės šokolade

2011-07-05T11:57:00.000+03:00

Laisvi 39-40 dydžio tapukai lietingam vakarui:)

Iškrovos diena

2011-07-03T16:09:00.002+03:00

Penktadienis-iškrovos diena. Išsikrovė ir piniginė ir smegeninė, teisybę sako-bėda po vieną nevaikšto, jau, kaip puolė, tai puolė (Dalia, čia tau skirtas pasakojimas, kad nesakytum-įlendu, paskaitau, kad nieko blogo nenutiko ir gyvenu sau ramiai:D) Važiavome į Vilnių, Rimvydui susitikimas su klientais ir furnitūros Naujai Mano Virtuvei užpirkimas, man pasimatymas su internetine draugute, o bernams, Klaidui ir Augustui kelionė pas dėdį talkon (Deivis kiemą tvarkyt pradėjo, tai dviejų Šeštų žvyrui vežiot ir plytelėm nešiot prireikė), bei vyriškam pasiautimui kartadrome su kartingais. Pirmas Bumt netoli Molėtų-važiavom važiavom ir sustojom- sulūžo kažkokia detalė ir trūko kažkoks dirželis (mašinose nusimanau tik tiek, kokia spalva man jų gražesnė, tai jokių techninių paaiškinimų čia nerasit) Skambinam "Lietuvos draudimui", kad suorganizuotu tranportavimą iki kokios taisyklos (pagaliau nauda iš tris metus mokamo KASKO draudimo), bet jie išklausę išsamų Rimvydo paaiškinimą kokia lemputė kur užsidegė, kas kur ir kaip nutrūko pareiškia, kad jie nieko negali padėti, nes kai automobilis techniškai netvarkingas nusiplauna rankas! Laba diena, nei paklausė kokia mašina, kelintų metų (gal vakar iš salono tik pasiemėm), nei kada technikinis praeitas (ką tik, vos prieš kelis mėn), vien iš Rimvydo balso nustatė, kad šitas, tai jau tikrai techniškai netvarkingą automobilį vairuoja! Skambinam savo draudėjai-draudimo sąlygose aiškai parašytą, kad turi mus nuvilkti iki serviso. Po geros valandos skambinėjimo pirmyn atgal, antras bandymas "Lietuvos draudimui"-laba diena, važiavom ir sugedom-kas, kaip ir kodėl nežinom, neužsiveda mašina. Ir jau po pusvalanduko mes Molėtuose, autoservise. (Pamoka ateičiai, nieko neaiškint, tiesiog konstatuot faktą kad sugedom). Antras Bumt-reikiamo drželio nėra, o lūžusio skremulio galime tik Vilniuje tikėtis. Dirželio gerą valandą ieškojo darbuotojai, visur skambinėjo, o mes, tuo metu drybsojome minkštoje sofoje ir skaitėm žurnalus apie automobilius (gražių spalvų automobilių ten mačiau:D) Tai laikas labai neprailgo, fainuoliai tie "Molėtūno" darbuotojai, linkėjimai jiems:) Pagaliau, vos ne vos dirželis servise. Užmokame pusantro šimto už jį, bei pakeitimą ir laikydami kumščius, pilnomis kelnėmis riedame link sostinės (kadangi jį suplėšęs skremulys kiekvieną minutę gali pakartot savo piktą darbą). Lietus pila, kaip iš kibiro, o kiekvienas įtartinas mašinos garsas girdisi daug labiau, nei anksčiau. Vilniuje lenktynės su laiku (penktadienis, vakaras ir parduotuvės, bei servisai užsidarinėja vienas po kito), per stebuklą radom parduotuvę kurioje mūsų laukia tas prakeiktas skremulys už 450 litų. Dar vienas Bumt- jūsų sąskaitoje nepakankamas limitas! Rimvydas įsitikinęs, kad kortelėje tikrai tiek pinigų,kiek reikia, taigi leidžiamės į kelionę per kopas-pesčiomos gerus du kilometrus iki bankomato. Tikrai, trūksta- 15 centų. Papildėm ir atgal. Nusiperkam tą velnio detalę kainavusią visus Mano Naujos Virtuvės farnitūros pinigus ir nebežinau kelintas Bumt- šiandien nepakeisime, pirmadienį gal tik:DDD Sėdam ant dūstančių telefonų ir skambinam visiems iš eilės, gal kas žino kokį servisą dirbantį aštuntą valandą vakaro kuris gali mums pagelbėti. Radom, važiuojam. Pakeitimas 80 litų, skambinam Deiviui, kad paskolintu pinigų. Mano Virtuvė jau ir į minusą eina:D Pagaliau apie devynias lekiam pas klientus (jie laukia mūsų nuo 17 val.) Rimvydas jiems vaikų žaidimų aikštelę darys, pirmą kartą, nuo mano antikvarinės sovietinės vaikystės mačiau namo bendruomenę-daug jaunų šeimų su pulkeliu mažų vaikučių kurie susimetę vaikams ne tik vaikų žaidimų aikštelę įrenginėja, bet ir teritoriją aplink ją tvora aptverti ruošiasi:) Maniau, taip jau nebūna...Mamytės draugauja, tėčiai kartu alučio išgeria, net šašlyka kieme išsikepa-prie standartinio daugiabučo-jėga!
Namo gryžome jau po vidurnakčio, saugiai ir ramiai. Kitą rytą lėkėm pirkti teleloto bilietų, po tokios nesėkmių virtinės mažų mažiausiai milijoną laimėti tikrai nusipelnėm:)))

Tą dieną supratau, kad aš visiška kaimietė, nes mano kaimą gaubiantis cilindras saugo mus nuo visokių nesąmonių ir menkiausiais stresas man kerta per smegeninę. Po lietaus tą cilindrą, net ir pamatyti galima:)

Ramybės oazė...
Rytais, labai dažnai, kartu su mumis pusryčiauja Drugelis, nežinau ar tas pats atskrenda, bet drąsus be galo ir didelis smalyžius, tupia ant sūriu patepto piršto ir skanauja:)))

O vakarais mus supa nuostabūs saulėlydžiai, vienas gražesnis už kitą...

Nereikia man miesto.....

Mažai mažai pėdutei

2011-06-28T23:29:00.001+03:00

Luknytė-mano brolio pagrandukė (kol kas, tikiuosi jie nesustos ties dviem dukrytėm:))). Turėjau močiutės apibrėžtą jos pėdutę, bet, kadangi kojytė auga labai greitai suabejojau, ar praėjus keturiems mėnesiams ji vis dar tokia miniatiūrinė. Taigi ruošiantis pirmajam Luknės gimtadieniui teko susidraugauti su kaimyne auginančia panašaus amžiaus Žiogą:) Velti dėdėms kur kas lengviau, nei Lialiams kurių pėdutė vos dešimties centimentų. Bet Lialiams velti labiau saldu ir miela.... Taigi pirmas blynas- violetiniai batukai (dovana kaimynės Žiogui už kantrų matavimąsi ir tikrinimą ar nekrenta nuo kojytės)

Ir linksma, šilta, geltona Luknės dovanėlė, pirmojo gimtadienio proga:)

Pilka porelė

2011-06-28T23:17:00.000+03:00

Labai spalvotoms asmenybėms:) Mieliems draugams, netikrų gimtadienių proga (Jai- pusantro mėnesio pavėlavus, Jam- dar likus geram pusmečiui iki tortadienio:)) Tiesiog Ji turėjo nuostabią juostelę su rožėmis, o Jis vaikščiojo basas:)))