Skorpionas

Kartą miela bendradarbė Vilma pasakojo, kad netoli mano namų, tolokai nuo miškų ir pievų, visai netikėtai gyvatę pamatė. O gyvačių ji bijo (net mielų, nekaltų žalčiukų, toks tądien ir mėgavosi miesto malonumais). Nenustebau, galvą galiu guldyti, kad iš mano vaikų kambario iššliaužė, ten tam gėriui bujoti idealios sąlygos:))) Čia mama mano, visą paauglystę kalė  galvon, kad tvarkyčiausi, bo gyvačių užsiveisiu:) O aš, kaip nesitvarkiau, taip nesitvarkau (anksčiau dėl švento reikalo- tinginystės, dabar dėl siaubingo laiko trūkumo, pastaruoju metu, jau net valgyt padariusi savimi didžiuojuosi, kokia šaunuolė esu, o šeimyna, nebambėdama pasiryžo generaliniam voratinklių nubraukime sudalyvauti, dėl šiandienos  keptos vištos su orkaitėje apskrudusiomis bulvytėmis)
Taigi gyvačių nebus (ką joms veikt, kai net voratinklių neliko), šiandienos grobis- skorpionas! Gerokai galvą privertęs pasukti, nemažai vilnos pagadinęs, brangios pusseserės mergaitiškas kaprizas- reikia ir taškas:)