2011 m. lapkričio 29 d., antradienis

Kąsnelis šokolado


Gero deserto neturi būti daug...... Mažulytis (vos 12 cm) saldumynas- viduje švelni, rožinė  sluoksna, apipilta traškia šokolado plutele ir dekoruota saldžiomis šilko gijomis, bei cukrine gėlyte.....


2011 m. lapkričio 25 d., penktadienis

Dangirutės komplektukas

Garbės žodis, Inta, fotografuodama šį rinkinuką mintyse tavęs kviečiausi-  ir sugalvoti koks jis bus ir kaip nuvelti (visgi keturgubas Pirmas Kartas) buvo lengviau nei nufotografuoti..... Nes Martukas, po neatsargaus močiutės komentaro užmaukšlinus kepurę- kokia čia gražutė mergytė, buvo nepaperkamas, nei saldainiais nei ledais, pozuoti, vos ne vos prisiprašiau akimirkai sustingti užsimerkus, kad niekas nepažintu- prašau, neišsiduokite, kad matėt jį mergiotiškai pasipuošus:))) O ant stalo išdėliojus pusė grožio neliko.....
Šalikutis, pirštinaitės, kepuraitė ir kuprinė šokių bateliams Dangirai:)



Ir Kalėdinė dovana jos mažuliukui pusbroliukui:)


Kristupo sportinukai

Kai mamytė gražiausia Lietuvos krepšininkė, tai sūnui kitokiais namų batukais vaikščioti tiesiog nepadoru:)

Tango

Santūri, solidi lietuviška porelė solidžiam gyvenimo tango.....



2011 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

Mūsų dienos, kaip šventė....

Pagaliau kas-die-ny-bė!!!  Mano ištikimieji gerbėjai (žiauriai kietai skamba) man ausis išūžė klausdami, kaip gyvenu, todėl jaučiu pareigą ir didelį malonumą atraportuoti- gyvenu gerai!
Jau turime grindis!!!



...Bus įrašas su daug šauktukų:)))..... Ryt mano Princas mus išvaro iš namų ir prasideda balinimo, bei lakavimo maratonas, ištisas 5 dienas ir naktis teks klajoti tamsiomis gatvėmis, nes namo niekas neleis! Turiu pasirinkimą- kraustytis su vėlimo stalu ir visomis vilnomis pas mamą, arba pas anytą, nes negaliu sau leisti tiek dienų tinginiauti- visiems šala kojos, o gruodžio pirmai, turiu seriją tapukų pristatyti į muziejų kur vyks Kalėdinė mugė-pardavimas! Pirmas kartas- ir baisu ir žinau, kad neapžiosiu visko ką norėčiau parodyti, todėl vėl spausiuos ir bandysiu pasitikrinti, ar miegas tikrai labai reikalingas man, ar galiu apseiti ir be jo:))) Jeigu išmesčiau iš dienotvarkės valgio gaminimą (pavalgymą jau beveik išmečiau) ir rūbų plovimą (ačiū ponui Remontui, kad nors kambarių nereik tvarkyti) tai viską spėčiau, bet šeimyna kategoriškai nesutinka sėst ant dietos ir vaikščiot murzini:) Keistuoliai.
Dar viena daug šauktukų reikalaujanti naujiena-mes turime tris avytes!!! Škudės sena baltiška avių veislė, kažkaip labai ypatinga auginti būtent šias aveles:) Žiemos jos pas senelius kaime, o vos nutirpus sniegui keliaus sodybon. Tikimės jau nebe vienos o su mažyliais- kovo-balandžio mėnesį turėsime mažų ėriukų! Atsivežėme jas, kaip bulvių maišus, bagažinėje:)


Kol kas  gražuolės dar bevardės, tiesiog tas malonus reikalas atidėtas, kaip ir išsamus fotoreportažas, nes pirmą dieną jos nebuvo nusiteikusios pozuoti- atsuko užpakalius ir tik didelėmis pastangomis pavyko pagauti kelis kadrus:)




Kalėdoms jau turėsime prakartėlę, ko ten mums dar trūksta- kupranugario ir asilo berods?:D Na, gerai paieškojus, asilų rasiu ir namie, o ir ne vieną, taigi, nedaug ir liko iki tobulybės:D Kažkaip viskas žiauriai gerai sekasi, kaip jums?:)

Laumės tapukai


O va taip va. Draugauju su nežemiškom būtybėm- Laumėm, Elfais:) Kai Daiva paprašė laumiškų tapukų, sutrikau, nors akyse iš karto mėlyna išplaukusi vizija iškilo.... Įvėliau žėručio, gaila, mano fotoaparatas ir fotografas nesugeba to blizgesio pagauti, o ir dienos, lyg tyčia niūrios ir nesaulėtos, todėl apšerkšnijęs spindesys liks asmeniškai Daivai jos laumiškai kasdienybei:)





O štai jos dukrytės žydromis kurpaitėmis su trapia gėlyte dalinuosi su visais:)

Elfės batukai





2011 m. lapkričio 7 d., pirmadienis

Tęsiam...

Na, gerai įkalbėjot, papasakosiu viską:) Nors, tiesa pasakius, esu užsiknisusi kasdienybėje, nuvargusi ir išsisėmusi, gyvenam taip:



Smėlis visur-lovoje, rūbuose, Mina pilkos spalvos, valgom be stalų, vaikštom be grindų:D Tik Marčiui gerai, smėlynė per visą namą:))) Viskas stringa ir dėl pinigų ir , kad Rimvydas vienas daro, o dar visokie trukdžiai atitraukiantys jį tai dienai, tai pusdieniui nuo remontų.... Dabar, be pagražinimų matote, kaip gyvena eilinė daugiavaikė šeima Lietuvoje::)))
 Astut, buvai teisi fui-veu gyventi statybose.
Gerai, nors tiek, kad visiems šala kojos ir turiu daug darbelio, tai nors nėra kada dejuoti ir zirzti, vos spėju valgį ruošti-indų kalnus mazgoti-rūbus skalbti-vaikus sureguliuoti (gerai, kad grindų plaut nereikia:D), vėlimams lieka vėlus vakaras, o knygoms- naktis (paskutinę gardžiai suvalgiau iki 04.48 valandos). Taigi, skelbiu oficialiai- žiauriai laukiu Kalėdų, ir pirmą kartą ne dėl dovanų, o dėl naujos pradžios:)
O šiaip gyvenam gerai:) Žydim:)
Man tylos metas.... Tingiu pasakoti, kaip gyvenu, tai tik rodausi kuo gyvenu:)))  Namai vis dar be grindų, mašina, lyg kaprizingas vaikis reikalauja remonto, virtuvės vis dar neturiu, vienintelis gyvenimo saldainis- vilna.... 

Spec. tapukai Močiutei- praplatintu priekiu, su didele rože ir Pilkosios Linai:)