Gėlės velimas

Pamoka Jurgitai:)

Šį kartą gėlė iš sluoksnos (tam puikiai tinka ir karšinys). Mano gėlytės dažniausiai keturaukštės, taigi statau "namą"- vienas, du trys, keturi:)

Labai smagu maišyti spalvas:)
Kelios gelsvos sruogos ant viršaus ir atsargiai šlapinu, muilinu ir švelniai uždengus užuolaida pakočioju, kad vilna sukibtų.

Kai spalvos sulimpa paėmus į rankas "skalbiu" jį suvyniojusi užuolaidoje, kol blynas tampa tvirtas, tuomet dar kietinu jau stipriai trindama vieną, nuskalauju ir ištampiusi, kad būtų apvalus, įkerpu žiedlapius (5-7 įkirpimai) ir užapvalinu aštrius kampus:)

 Ir vėl atgal- muilinu, trinu, gniaužau, minkau..... Vilna traukiasi, kietėja:) Ilgokai skalauju  karštame vandenyje ir ištampius lapelius formuoju gėlytę

Ir, dar kartelį! Vienai gėlei reikia dviejų aukštų, tapukams du po du:)

Belieka išsitraukti mažą kavos puoduką......

Ir įkišti ten gėlę, kad jame išdžiūtu:)

Viskas! Sodinu viduriuką- vilnos ar karoliukų, ir turiu gražią gėlę, kurios žiedlapiai, kaip tu Jurga sakai, tokie tikroviški:)))

Šlepečių vėlimo pamokėlė

Išduosiu visas paslaptis:) Pati, kadaise, mokiausi velti iš interneto, taigi, galima sakyti- atiduodu skolą:)

Paskutiniu metu tapukus veliu ant šablono su ausytėmis- aukštas kulnas, tvirtai apgaubta keltis- vaikams ypač patogus modeliukas, ir šilta ir tvirtai laikosi:) 

Taigi, pradedam. Išsikerpu šabloną ir kloju ant jo vilną. Ją sveriu, kad abu tapukai būtų vienodo storio, nebūtų nei per ploni, nei per stori. Šie, 34 dydžio, sveria apie 70 gramų , taigi kloju po 30 gramų vilnos blyną ant kiekvieno šablono, dengiu užuolaida, pilu drungnu, muilinu vandeniu ir švelniai plekšnoju, kad neliktu sausų vietų.

Kai vilna gerai peršlampa, užlankstau kraštelius ir kloju likusius 20 gramų (skaičiuot tikrai moku:D) karšinio, storiau viduryje ir ploniau kraštuose- kad nebūtų nei duobių, nei kalniukų:) Šlapinu, švelniai nuglostau muilu ir vėl, apvertus, sutvarkau kraštelius.

Tada spalvinu. Šįkart norėjau radonų tapukų- pešiau turimą bulgarišką sluoksną- sluoksnį vertikaliai, sluoksnį horizontaliai, kad plaukeliai geriau sukibtu. Vėl užuolaida, viena/kita pusė, užlankstant ir nuglostant kraštus muilu.

Pažymiu viršų ir suku veltinukus į bambukinę užuolaidą- pakaitomis horizontaliai ir vertikaliai, po du kartus. Kočioju labai labai švelniai, nespaudžiant, tik, kad apsiveltu viršus, po kiekvieno karto gerai nutrindama muilu.

Kai paviršius apsivelia, kerpu brūkšnį ir traukiu šabloną lauk. Atsargiai įkišu ranką į tapuką ir nuglostau kulną, bei pirštus, kad nebūtų jokių sukietėjimų.

Dabar jau žaidimai baigėsi, prasideda darbas:) Pradžioje lengvas ir atsargus, vėliau sunkesnis ir pabaigoje iki devinto prakaito- kočioju tapukus ir skersai ir išilgai, trinu, muilinu, glostau, niurkau o, kai vilna gerai sukietėja pilu verdančiu vandeniu ir..... vėl viskas iš pradžių negailint muilo, vandens ir jėgos:)

Finalas:) Aplyginu žirklėmis kraštelius, ilgai juos trinu, kad apsiveltu, kišu po tekančiu vandeniu ir gerai išskalavus, formuoju, lyginu lygintuvu bei padžiaunu.

Belieka malonumas- nulateksuoti padukus ir prisiuvus gėlytę ar širdutę apauti kokią gražią, Pupą Uogą:)