2011 m. sausio 31 d., pirmadienis

Sniego keltuvas

Gerai, Aurelija, sakai, reikia plačiau apie jį. Juolab turiu krūvą žieminių foto, bus proga pasirodyt :DDD
Keltuvą internete iškapstė Audrius, radom Visagine meistrą kuris jį pagamino. Galima gaminti su elektriniu varikliu, arba benzininį-šis manau geriau būtų buvęs, nes dabar esam nuo elektros priklausomi, o kiek gerų kalnų ten kur jos nėra.... Kainuoja tai gerai, apie pusantro tūkstančio, bet paskaičiavus kiek žmonės kalnuose išleidžia:) O čia kas dieną įjungia ir lakioja jaunimėlis (senas ir jaunas). Gaila, tik aš ne prie jų, nes slides suprantu tik lygumų, kuriomis labai smagu čiuožti visur, tik ne nuo kalno, o snieglentė aplamai kosmosas man:( Bajakša esu, man ekstrymas svetimas, adrenalino sočiai jau su rogėm leidžiantis :D Bet visi kiti mūsų šeimoje normalūs, be snieglenčių ir kalnų slidžių žiemos neįsivaizduoja :D Tik Vaikas dar su manimi ant rogučių...Kolkas....











.....ech..pasaka ta žiema vistiek......:))))

Tinginio diena

Kažkoks nedarbingas pirmadienis.... Velt nesivelia (mūza, kur tu, aūūūūū...), kambariai nesitvarko (nors vakar Rimgailė ant šaldytuvo pakabino grafiką su visų vardais ir su bernais pasitarę visi nusprendė, kad tas kuris daugiausiai pliusų per savaitę surinks, tas gaus prizą. Pliusuoti galima tik kai sutvarkai gerai kokį kampą, galėjau jau kokius tris mažiausiai prisirašyt, ale tingiu, tingiu...) Tik valgaus sukus apsukus, kadangi gamint tingiu, taip pat, tai nesąmones visokias-uogienės šaukštas, bulvės vakarykštės kąsnis, vyno gurkšnis:) O ryte šitaip džiaugiausi devintą kavą kaisdama, kad taip anksti kėlėmės, atseit-kalnus nuverst galėsiu :D
Ryte Martuką pagaliau darželin nuvedėm, sekasi bachūrui-savaitę darželin, dvi atostogos:) Nelabai jam ten patinka... Bet retsykiais nukomanderuoju, nes, ai, ir su vaikais pažaidžia ir šiaip visai sveika nuo mamos sijono atitraukt:) Rimgailė išėjo parvesti dabar namo, man tai kainuos dvi porcijos ledų, bet subinę pakelti ir prasivėdinti lauke kainuoja daugiau. Buvom seniūnijoje ryte, jei kam aktualu, tai šiferinių stogų registravimą pratęsė iki liepos (atseit, suregistruos visus ir gal kokia parama bus keičiant stogus, dar neaišku, tik duomenis renka, kiek Lietuvoje jų yra), sužinojome, kad reikia kadastrinio pažymėjimo, reikės nusinešt ryt ir sutvarkyt šitą reikalą.
Savaitgalis buvo superinis-šeštadienį šventės Linos gimtadienį. Orelis siaubingas buvo, bet kompanija smagi, kubilas karštas.... Pradžioje vyrus pirtin nusiuntėm, o kai jau jie švarutėliai kubilan sulindo ir mes ten ėjom:) Visi 11 ir tilpom į šešiavietę bačką, tiesa kojų raizgalynė buvo tokia, kad nelabai aišku buvo kur kas sėdi:D Nuotraukose visi pusplikiai, nedėsiu :D O, štai vyrai šaunuoliai ir eketėn nėrė ir pirmi apsirengė ant laužo charčio sriubą virė ir kiaušinienę kepė, stebuklas, kad skardos, kuri saugojo laužą nuo baisulinio vėjo nenunešė:))) Bet smagu kubiliuke valgyt buvo....
Sekmadienį sodybą aplankėm, nusiaubėm rūsį ir dabar vėl pilnas šaldytuvas uogienių ir agurkų :)


Sniego priversta, tai nusprendėm, kad Augusto ir Rimvydo gimtadienio vis gi ten nešvęsim, reikės naujo plano-kol atsikasim, kol trobą įšildysim, ai.... Turbūt reikės lėkti ant kalno su slidėm-snieglentėm-rogėm ir paskui namo kažkuo skaniu pasivaišinti. Dabar, kai keltuvą turim (mes ir dar trys šeimos draugų susimetėm ir nusipirkom nešiojamą tokį) tai reikia išnaudoti kalnus, nes kiek tos žiemos beliko, šiandien ketvirtą popiet dar šviesu:)
Bet, nors ir labai labai labai pavasario ir vasaros laukiu (labiausiai dėl to, kad sodybukėj gyvensim, kai vaikams mokslai baigsis), sniegas yra gėris, išsivoliojom, sniego angelius darėm, rogėmis prisivažinėjom, smagulėlis toks ! Martulis tik jau pavakarį skundėsi, kad žandai lediniai liko, nebegali šypsotis:) Melagis-šypsojosi, kad didelis :)))



Vailokai

Kaip gi žiemą be jų. Kaip Sartuose be jų... Šilti, šilti, stori, stori..... Tokio storumo, kad po galais, net kaliošai jiems netinka, nusinešiau pas dieduką turgun, matavaisi, visaip veltinį į juos įspraust bandžiau, bet tiko tik tie kurie atrodo, kaip slidės....Dabar, jei su kaliošais ausiuos, tai atrodysiu kaip kampas-du metrai vertikaliaii ir du metrai horizontaliai :D Bet man labai labai storų reikėjo, nes labai labai šalčio bijau:))) Išbandžiau vakar juos sodybukėj, per šilti pasirodo :)))


Tinginys

Kaži kodėl toks pavadinimas? Jei namie neturėčiau 40 mažų pirščiukų kurie akimirkniu sutrupina kalną sausainių (nes visada darom dvigubą porciją, su viena, nėr net ko prasidėt:)) tai nieko tingaus nematau tame recepte:) Bet aišku mažiau darbelio nei "Napolione" (nepažįstu tų draugų)
Reikės:
Sausainių (po 180 gr. dabar jie atrodo?) 4 pakelių
Sviesto pokutis (būtinai 82 procentų riebumo, to tikrojo, kitaip nesustingsta ir lieka lipnus)
Kondensuoto pieno indelis
Daug pakepintų saulėgrąžų (bent jau porą saujų gerų) (geriau be lukšto, tik branduolių:D)
Saujikę razinų. (galima studentų mišinio pilti, bus labai skanu, tik kaina kandžiojasi)

Sausainius vaikai (vyras, kaimynka, mama, anyta- kitaip nebus tinginys) sutrupina, tuo tarpu sausoje keptuvėje paskrudinam saulėgrąžas. Kai iškeps, pilam ant sausainių, beriam ant jų pamirkytas razinas ir puodelyje, ant nedidelės uognies maišome tirpdytą sviestą su kondensuotu pienu. Viską sumakaluojam ir į maišiuką. Suplojame tą masę ir į šaldytuvą nakčiai. Saldumynas kuris visada tobulai pavyksta-nepridega, nebūna per mažai saldus ir per mažai iškilęs :D


2011 m. sausio 27 d., ketvirtadienis

Rožės

Du pirmi blynai ir naktinė fotosesija :) Kaimynas pro šalį ėjo, a ieškai ko, vaikeli.....:DDD Pamėgink patamsyje pagaut tas tapukes, tik blykstė ir teapšviečia:) Bet labai norėjau pasidžiaugti, kad roželės pagaliau pavyko!!! Tokios mergaitiškos tepukės.... Rimgailė žinoma spygauja, kad jai dabar tokių reikia :)))






Pilies statyba

 Statėm pilį vietoj pusryčių, nes Vaikui nėra pilve vietos, kol jo namas nepastatytas, nes širdelė ne apie maistą, o apie statybas galvoja:D Kad namie neduok, Die, nepritrūktumėm bardako, tai niekada jokių dėžučių ir pakuočių neišmetame, o va fotoaparato įdėklas tobula medžiaga piliai:) Statėm, statėm ir pastatėm ! Pusryčiai širdelei nurimus jau pilvuke, o aš bespalvindama irgi įsijungiau į dienos ritmą, lekiu velt!


Avižiniai sausainiai

Sausainukų receptą sesė Kristina davė, skanūs, greiti ir labai pigūs, porcija tik 4 Lt (dribsniai- 1.20, "sviestas"- litas, cukrus ir kiaušiniai iki 2 Lt)

Reikės:
Sviesto ar riebalų mišinio 180 gr. pakelio
Dribsnių maišiuko 400 gr.
Cukraus 150 gramų
Trijų kiaušinių.

Taigis. Ištirpdom riebalų mišinį keptuvėje (aš naudojau netikrą sviestą, toks šaldytuve tupėjo), sumetam dribsnius (nesvarbu ar avižinių, ar trijų grūdų)  į keptuvę su tuo sviestuku ir truputuka paskrudinam. Atskirai suplakam tris kiaušinius su cukrumi. Viską sumaišome ir palaukiame kol dribsniai sugers kiaušinio plakinį, kad neliktu skysčio. Į skardą (aš klojau kepimo popierių-nekenčiu plaut skardų) šaukštu dedam sausainukus ir kepam nekarštoje orkaitėje kokį pusvalanduką. Skanu......

2011 m. sausio 25 d., antradienis

Laiškas


Na argi neaiškus laiškas? Mama išėjo į parduotuvę, nupirks tau saldainį, palauk, myliu myliu myliu:)
Teko išbėgti trumpam, Vaikas dar miegojo, tai, kad neišsigąstu prabudęs, kad vienas, palikau laiškutį, o ką daryt, skaityt tai dar nemoka:D Sulaksčiau greitai, bet kai prabudo, parodžiau laišką ir paklausiau, ar suprastu ką norėjau pasakyt. Sako M-Martukas (ir net nekilo klausimas, kodėl su sijonu jis!) bus namie ir valgys saldainius, visi Martuką myli ir laikrodis gražus:D Siaubas, arba reikia Vaiką skaityti mokyt arba dažniau kokias šaradas žaist:))) Bet dabar, kai jau viską išsiaiškinom, gavau leidimą palikus tokį laiškutį (tik sakė, daugiau spalvoti reikia viską, nes mamos galva nenuspalvinta:D) išlėkt iki parduotuvės:)))

Medžioklė

Turiu pačią gražiausią lesyklėlė mieste. Jūs žinoma, irgi galite tokią turėti :) Apsiginklavau fotoaparatu ir pabėrus kasdieninę saulėgrąžų saują medžiojau grobį:))) Ir štai kiek gėrio dabar turiu sau ir kitiems parodyt:)


Kad man medžiojant nuobodu nebūtų prisistatė draugelis;))) Maldos skraidantiems kepsniukams-jo nuolatinė poza:D




Gražuolis ar ne.....


Va šitos ilgaliežuvės katulis...

Dar Rokis.


Čia buvo fotoreportažas iš mano gyvūnijos pasaulio:D
LABANAKT:)

2011 m. sausio 24 d., pirmadienis

Paparacas namie

Pas mus viskas įamžinama:) Marčius nepaleidžia iš rankų mano telefono ir nuolat filmuoja, tiesa to nesako ir tik  ką tik supratau, kad mama, šypsokis, fotografuoju nereiškia, kad jis filmavimo funkcijos įjungt nemoka:D Vaizdeliai geri-rimti, savo emocijose paskendę veidai po signalo šypsokis, fotografuoju kvailai išsiviepia ir po akimirkos vėl grįžta į savo pradinę būseną:D Atrodom  filmukuose, kaip idiotai visi:D
 Ryte buvom pas veterinarą, traukėm Miksei siūlus, prieš savaitę sterilizavo. Dabar jau ramu, rugsėjo mėnesį penkis kačiukus atsivedė (Augustas tyčiojosi tada iš manęs, kad va katė perspjove tave, vienu kartus penkis pagimdė:D), ir kas kartą kai krebždeno prie durų laukan prašydamasi nerimavau, kad vėl reikės katukus prižiūrėt. Nes didžioji dalis auginimo būtent man teko, tris savaites po gimdymo katytę mašina pamušė, labai nesužeidė, bet maitinti mažylius griežtai atsisakė. Tai savaitę, kol ji atsigavo mano dienos ir naktys atrodė taip- kas dvi, tris valandas, pipete juos visus penkis maitinau, paskui sysinau ir kakinau (gyveni ir mokaisi, pasirodo, kol jie mažuliukai, tai to daryti dar nemoka, katė išlaižo, tai su drėgna vatyte braukinėjau link uodegyčiu, kad išsituštintu..) Naktį vieną maitini, kiti žviegia-miaukimu to nepavadinsi. Galiu vadintis devynių vaikų mama drąsiai:))) Užtai mielesnės vados katulių nė sapnuot nesapnavau, jau tokie meilučiai, jau tokie burzgaliukai, nereikia nė glostyt, užtenka mirktelt ir jau murkia visa gerkle:D Todėl Pilkį ir pasilikome, negalėjau tokio meiliako kažkam atiduot, nors Lina ir labai prašė:)

2011 m. sausio 23 d., sekmadienis

Esė apie savarankiškumą

Mano vaikai labai savarankiški. Manau labai labai svarbu auklėti, taip, kad niekam nereiktu sekioti iš paskos ir maitinti šaukšteliu. Visu pirma tam, kad vaikas jaustųsi kietas ir viską galintis, dar todėl, kad mamai nukristu koks 50 procentų rūpestėlių, o ir po galais, juk auginu kažkam vyrus ir žmoną:) Dar prieš  du metus, kai didieji buvo 9-11 metų (jetau, kokie dar mažiukai žvelgiant iš šių dienų...) pradėjom programą "iki Kalėdų penki patiekalai, po Kalėdų iki vasaros, dar penki". Galu gale kas žino, namie augo lėliukas, o jei tfu tfu tfu į ligoninė man su juo tektu gultis, tėtukas dirbt turi, o močiutei visų trijų neužkrausi. Žodžiu pradėjome nuo virtų keptų kiaušinių (ir kuo ne patiekalas, turiu kelias drauges kurių vyrai toje stadijoje ir užstrigo:D), paskui makaronai, košių virimas, blynų kepimas-aukštesnėje pakopoje ir tešlos užmaišymas:))) Dabar jau Rimgailė verda nuostabias sriubas, o berniukai iš paruošto faršo be problemų išsikepa kotletukų ir išsiverda bulvių košės prie jų:) Galite rikiuotis į eiles prie žentų ir marčios:D Martukas irgi šaunuolis, va mums dar miegant ryte išalkęs užsitepa sumuštinį, duonos riekę ir didžiąją dalį stalo storai užmozoja sviestu:)))
Retsykiais aš būnu bjauri ir tuos reikalus, kurie turėtu būti dar mamos tvarkomi, tiesiog perduodu pačiam reikalų turėtojui.Kad ir vėlavimas. Rimgailė pradinėse klasėse labai mergaitiškai kuisdavosi rytais. Mano bandymai ją paraginti baigdavosi barniais, abiejų sugadinta nuotaika. Keldavosi visi vienodai, o ji iš namų išsiruošdavo jau tada, kai mes su berniukais jau būdavom pakeliui į mokyklą-darželį-darbą. Neiškentusi paprasčiausiai palikau su tuo tvarkytis jai pačiai. Jei tau smagu vėluoti, prašom, o aš darbe turiu būt laiku, pakeliui dar Vaiką pristačiusi daržiukan. Ir susitvarkė, kelis kartus neberaginama liko be pusryčių, kelis-gerai pavėlavusi į pirmąją pamoką, bet kai suprato, kad tai jos problema tikrai puikiai susirikiavo ryto darbelius ir susitvarkydavo laiku:)
Reikalui esant, mano dičkiai nueina vieni į polikliniką tech. apžiūros. Tiesiog kol dirbau, negalėjau kada reikdavo pasiimti laisvo pusdienio ir teko patiems kapstytis. Dabar jau tai irgi perkopti kalnai-Augustas sako, dantukas prakiuro, užrašyk pas odontologą ir nueina susitaisyt vienas, o Klaidas su Rimgaile suskaudus gerklei keliauja vieni be manęs į polikliniką. Pasisiūlius eit kartu nustebę klausia, o ką tu ten veiksi:) Arba jie jau užaugo (siaubas), arba jie tiesiog jaučia, kad jiems nebereikia mano sijono:) Ir nors galbūt iš šalies tikriausiai atrodau nerūpestinga mama, bet be galo didžiuojuosi savo jaunimėliu, kad jie nemato problemos kažką padaryti be tėvų pagalbos. Ir slapčia gailiu draugės kuri kremtasi, kad pailgėjus darbo laikui jos mažyliai ( dvylikos-keturiolikos) metų lieka be priežiūros ir šiltų pietų.
Nors iš tiesų tai reiktu prisipažinti, kad esu žiauri tinginė ir man begėdiškai smagu, kad galiu permesti vakarienę kažkam kitam:)))

2011 m. sausio 22 d., šeštadienis

Sartų fotosesija

Darėm su Rimvydu meną:))) Tiesiog čiupau naują fotoaparatą ir sukrovusi tepukus dėžėn susiruošiau kieme surengti jiems fotosesiją. Hmmmm... galėtu ir pasnigti, tos po atlydžio išlindusios kakaškos taip akiplėšiškai prašėsi į kadrą, kad gryžau namo lūpą patempus. Man taip gražu, kai veliančios merginos fotografuoja savo darbus gamtoje, bet iki šiol neturėjau tam sąlygų, o dabar supratau, kad,o siaube, čia dar ir talento reikia!:( Ir nuo nuolatinio gražių nuotraukų žiūrėjimo maniškis sugebėjimas fotografuoti visiškai negerėja, teko prašyti Rimvydo pagalbos... Taigis jūsų dėmesiui mūsų pirmas blynas-fotosesija Dalios kieme:)






Dovana Deimutei

Deimutė mano krikšto dukra, tiesa neoficiali, tik paklausė ar būsiu jos krikštamotė ir nors krikštynos tik vasarą, bet jau viena kitą taip vadiname:) Šį savaitgalį švenčiame jos 17 gimtadienį:) Užaugo didelė, protinga, labai graži mergina, be galo kūribinga, turinti labai tvirtą savo nuomonę ir tikiu, kad ji bus nuostabi moteris:) Nes ir dabar ji jau nuostabi:) Myliu tave, Deimut:)
Jos tepukai, kad kojos nešaltu:)

Kalėdų senio maišan

Kai pusseserė Dalia paprašė nuvelti tepukus jos sūnui Tomui, pirmiausiai nusprendžiau išsiaiškinti kokios jam patinka. Kadangi tepukai kalėdinė dovana, tai Tomo ir savo berniokų klausinėjau, kaip jie mano, kokios šlepetės patiktų jų amžiaus berniukui, kas jam būtų gražu. Tomas ilgai nesvarstė kažkokios su spygliais gal...:D Teko gerai pasukti galvą, kaip tuos spyglius išpiešti :))) Rezultatas štai-spygliuotos Tomo ir santūrios su gėle Dalios:)



Renatukės mergaitiškos tepkos

Renačiuke, tu jau Lietuvoj? Rašyk man meilės laišką su adresu, kur siųsti tavo tepukus:) Tikiuosi tiks prie tavo rioooožyynio chalato su baltom ramunėlėm:)))


2011 m. sausio 21 d., penktadienis

Va tai tau

Va, štai kaip būna!!! Šiandien mano dienoraščiui lygiai savaitė:) Na, lyg ir pirmas jubiliejus, pirma sukaktis:) Man, tiek ilgai delsusiai rašyti, visokias priežastis galvojusiai, kad gal geriau neprasidėti, kad neturėsiu ką pasakyti ir aplamai, kam gali būti įdomus eilinės moteriškės, eiliniai pliurpalai apie eilinę kasdienybę:) O Pasirodo mane skaito...:))) Ir, po galais vertina tikriausiai, nes šiandien, šventės progą gavau net dvi dovanas !!! Tiesa, jos vienodos, tai vieną iškartu suvartosiu, o kitą pasidėsiu į sekciją juodai dienai:))) Taigi pam-para-ram.....aš esu stilinga!!!

Jaučiuosi, net nežinau-apakus gal?! Nes vos koją įkėliau į bog'ų rašytojų gretas, o jau toks įvertinimas! Labai labai ačiū Sypseniki ir Aurelijai už dovanas, ačiū Ritai, Ramunei, Kristinai, Audronei, Neringai ir Kalėdai už komentarus, ačiū visiems kurie mane skaito (jei mano statistika nemeluoja, tai mano namučius aplanko svečiai net iš 10 valstybių-prachadnoj dvor toks, sakyčiau:))) ), ačiū tiems kurie sako komplimentus supermamje, skype, facebuke, skambina, rašo sms, kurie myli ir kuriems su manimi jauku:))) Ir ačiū sau, kad pagaliau išdrįsau Tai padaryti, nes tos emocijos, tas dėmesys kurį gaunu prilygsta bombai ir padaro kiekvieną dieną ypatingą:)))
O dabar, vaišės už dovanas- kiekvienas gavęs stilingo blog'o vardą privalo parašyti 7 tiesas apie save. Taigi patogiai įsitaisykite:)

1.Esu labai emocinga. Susigraudinu ir labai pergyvenu už visą pasaulį ir labai skaniai nusižliumbiu žiūrėdama gerą filmą.
2.Nesu tvarkinga ir pas mane namie nuolatinis jovalas, bet jei užeina ūpas kuoptis, galiu tai daryti visą parą, be miego ir valgio, tiesiog dainuoju ir skraidau ant šluotos:D
3.Man galima paskambinti viduryje nakties ir viską metusi bėgsiu į pagalbą. Nemoku sakyti NE ir retsykiais tai mane labai vargina.
4. Labai retai matuoju, dažniausiai čiumpu žirkles ir puolu kirpti, todėl esu labai dėkinga savo vyrui kuris stabdo ir pirmiausiai realiai įvertina situacija.
5. Jei ko man prireikia visada gaunu. Nežinau, kaip, bet visada būna taip, kaip aš noriu ir niekas nelieka nuskriaustas-gal moku įkalbėt?
6.Man reikia, kad mane mylėtu. Labai stipriai jaučiu negatyvą ir fiziškai blogai jaučiuosi šalia to žmogaus.
7.Mano didžiausia svajonė įsirengti palėpėje porą kambariukų, nes yra du vaikai kurie turi  gyventi su mumis, o kol kas tam nėra sąlygų:( Bet jei tik atsiras proga versiuos per galvą, kad jie būtų mūsų šeimos nariais ne tik savaitgaliais....

Galėčiau dar keliasdešimt tiesų išvardinti, bet šiukštu nevalia:D Geriau pasakysiu kokius  blog'us mėgstu. Tai irgi apdovanojimo priėmimo reikalavimas:)
Tiesa 15 nebus, nes iki pradėdama rašyti dienoraštį nedaug jų ir skaitydavau, beveik visus matote dešinėje pusėje. Nėra ten tik http://linas-nz.blogspot.com/ ir http://inga-bure-bure.blogspot.com/.

Einu iš šaldytuvo ištrauksiu šampaną ir atšvęsiu šitą šventę:) Viena. Nes Rimvydas abstinentas jau penki metai, o vaikai niekaip neužauga iki 21 :(

Kelionė

Ką tik grįžome. Rimvydas mane miegančią iš mašinos atnešė, bet kol nuprausė ir naktinukais perrengė, prabudau (meluoju:D). Visiškai spontaniškai, pusryčiaudami, sugalvojome nuvažiuoti Vilniun sutvarkyti 101 reikalo. Martuką pristatėm močiutei, kad ji neliūdėtu, ir išlėkėm. Tiesa pasakius sutvarkyti kelių dienų reikalus per vieną, sudėtinga, o dar ir, kaip tyčia visur viskas strigo. Pirmiausia pasitikrinau kaulų tankį-kažkokia akcija dabar  Norfos vaistinėje, mama užrašė, nes kai prieš tris metus tikrinausi rezultatai prasti buvo, bet tada dar Martulį maitinai. O šiandien, laba diena, vėl tas pats, visi rodikliai daug žemiau normos ribos ir jei nieko nesigriebsiu tai po dešimties metų turėsiu bobulytiškus kaulus! O pas mane planai aktyvūs dar penkiasdešimčiai metų į priekį, dar su Viktorija į kalnus kopsim sulaukusios aštuoniasdešimties (nes keltuvai nuo 80 m. nemokami). Sako, gal mityba prasta (pieno produktus mėgstu be galo ir galiu vien varške maitintis), gal skrandžio rūgštingumas didelis (na, kad ne, tfu tfu tfu...), arba paveldėjimas (mama pasitikrino-norma). Vadinasi, kažkas slapčia ne tik mano grožį siurbia (akivaizdžiai matau, kad Tų laikų foto, gražesnės), bet ir kaulų tankį naikina! Nusipirkau kalcio-taisysiu padėtį. Gydytoja sakė, kad pirmas požymis,jog reiktu tuo susirūpinti, silpni plaukai ir nagai. Plaukais nesiskundžiu berods, na kuokštais slenka, bet visada maniau, kad aš, kaip gyvatė, keičiu kailį, o va nagai tai taip.... Kažkiek net ir apsidžiaugiau, kad sužinojau, kodėl jie lūžinėja ir man niekaip nepavyksta užsiauginti mergaitiškų nagučių,nes pasižiūrėjus į mano manikiūrą daugeliui turbūt kyla mintys ar aš tikrai moteris, ar užsislapstinęs transvestitas:D Po trijų mėnesių nusilakuosiu gražiai savo ilgus, tvirtus nagelius ir pasirodysiu jums:)
Tada dar viena stotelė-mūsų mielas paštas.Ilga eilė jame ir ilgas siuntinuko pakavimas-registravimas, sekantis užstrigimas banke, pasisekė atsistoti už dėdės kuriam reikėjo visko ir daug :)))
Na, o dienos naujiena-pagaliau turiu fotoaparatą!!! Vaje, kaip senai jo norėjau ir taupiau! Žinoma jis dar toli gražu ne toks apie kokį Rimvydas svajoja (nes už tą apie kurį jis svajoja mes pasikeistumėm stogą ir įsirengtumėm antrą aukštą:D), bet jis jau yra, ir dabar nereikės skolintis tepukam fotografuoti, o ir savo dienoraštį galėsiu naujom nuotraukom papuošti, ne tik iš archyvų ištrauktomis:) Dar labai norėjau chalatą nusipirkti, kažkaip man jaukiai skamba-susisuku į chalatą po vonios ir šiltai čia rašinėju, ar kokį gerą filmą žiūriu arbatą gurkšnodama. Ir būtinai jis turi būti rudas (mūsų parduotuvėje ir turgelyje tik rožiniai-salotiniai-kažkokie labai gėlėti ir per margi). Ir radau, pasimatavau, bet...na atrodau su juo,kaip.....su chalatu..... Dar trūksta bigudžių plaukuose, po tinkleliu paslėptų ir galiu įsispyrusi į pukuotas tapkes eiti su kaimynka tarpduryje paplepėti:DDD Baisu, va taip ir triukšmingai ir sugriūna gražios svajonės:( Teks arbatą gerti susisukus į pledą....
Prisirinkau skanių receptų sau ir jums, pas sesę Kristiną gėrėm arbatą su avižiniais sausainiais, o Ramunė vaišino žiauriai skaniu Kažkuo su bulvių koše.Ir pyragėliais su obuoliais. Paskui dar išsiniūkėm su Gustyte ir Lukne (jos visos trys mano brolio moterys) ir telefonų sukomandavę vaikams eit miegoti išlėkėm namo. Rimvydas sakė grįšim apie pusę pirmos, taip ir buvo, vos įsukom į kiemą laikrodis rodė lygiai 0:30:) Namai aukštyn kojom, bet pečiukas pakurtas, katinai, šuo pamaitinti, indais stalai nukrauti (šaunuoliai, valgė), o mano kompe (galioja taisyklė "nekišk nagučiu iki kūčių  niekada") adresų juostoje įvesta odnoklasniki.ru:))) Prikišau jiems po pagalvėm lauktuvių, Rimgailės  mokyklinius reikmenys perdėjau į naują kuprinę (pamoka ateičiai-kuprinės iš RIMI už penkiolika akcijinių litų laiko lygiai tris mėnesiu). Martukas pas močiutę liko miegoti, ryt bėgsiu turgun kaliošų pirkti (:DDD ) ir pasiimsiu:)

2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienis

Dribsnių blynai

Jaučiu tiks kirviui:) Ir vėl gi greita, kaip tau, Aurelija patinka. Ir kitaip nei paprasti blynai:)
Dribsnius užpilti pienu (galima vandeniu, bet pienu skaniau). Perku trijų grūdų dribsnius, jie pikantiškesnį skonį suteikia blynams.Kai po kelių minučių dribsniai sumirks, mušti kiaušinį, pilti truputuką miltų, kad pieno neliktu, na tiesiog tiek, kad atrodytu eilinė tirštoka blynų tešla.Pasūdyti ir kepti. Jie tokie stori būna, žiauriai skanūs! Su grietine ir su uogiene....
Kaina blynų (jei su protu kepti, ne taip, kaip mes, du pakelius pilam ir nepersivalgom :))) nedaugiau poros litų:)

Pirmasis pasimatymas

Augau neturėdama kaimo:( Seneliai  miesčionis, abiejų namai šalia  stovėjo (tėveliai mano be fantazijos, tam pačiam kieme žaidė, tam pačiam ir susiženijo:) Romantika...) Kaimą, kol augau čiupinėjau kelis kartus tik, pas draugę Liną. Bet svajojau turėti visada, rasdavau sendaikčiuose kokį virdulį, vazą, pagalvės užvalkaliuką skudurynę tinkamą, ir temdavau namo. Paskui taip nutiko, kad atsirado galimybė nusipirkti sodybą. Prasidėjo paieškos. Važinėjom po aplinkinius rajonus ir akiplėšiškai lysdavome prie visų trobų užkaltas langais, klausinėjom kaimynų, palikinėjo raštelius, kad norime pirkti. Nereikėjo iš tiesų ieškoti, nes sodyba pati mus rado. Kartą sutikau brolio klasiokę buvusią, paplepėjom kaip ir kur gyvename, sako, pas mus kaimynystėje sodybą parduoda! Nulėkėm tuoj pat. Savininkas atėjo visas šiltutėlis iš po vakar. Priėję prie trobos pamatėme raštelį kuriame parašyta, kad pirktų šią sodybą (už trigubai didesnę kaina, nei savininkas prašė!) Uždengiau tą lapuką savo galingu stotu ir nuplėšus kišau į kišenę:) Aš iš karto pajutau-mano! Pajutau, taip stipriai, kad kai tas šiltutėlis diedulis pradėjo vemt prie rūsio (fui fui ir po šiai dienai fui) sukilo toks pyktis, kad jos jo neišvilkau už teritorijos ribų.
Po savaitės mes jau pas notarą pasirašėm visus dokumentus. Jausmas nerealus, tiek laukta, svajota, ieškota ir turi! Tiesa vaizdelis toks, ne visai prekinis sodybukės buvo, bet kas vakarą, kiekvieną savaitgalį važiavome ten ir dirbome. Niekada nepamiršiu, kai sugalvojus nuardyti trobos stogą lipau ant aukšto su nedideliu kibiriuku ir semtuvėliu aš, aš, spalius nukasiu:)))) Tuos spalius kasėm gal penkias dienas be sustojimo, jų ten iki kelių buvo, kastuvais, maišais nukelinėjom, pilnom burnom,pilnom ausim, pilnais apatiniais :DDD  Iš visų pašalių rankiojom šiukšles, lentgalius, padangas (toks vaizdas, kad kieme sprogo keli traktoriai ir padangos išsitaškė po visą teritoriją. Arba jie kažkokie padangų maniakai buvo?), rovėm erškėtynus, rausėm dirvą gėlynams. Bet koks malonumas tvarkyti SAVO...... Ir tie šabakštynai mieli buvo....

Viduje griovėm pečius. Vaiko mėgiamiausias užsiėmimas, tris kartus valio skudurynams, nes rūbų skalbti net nemėginau, beviltiška.


Kadangi buvo ankstyvas pavasaris, o Vaikas dar mažiukas tai popietukų jį migdydavome  daržinėj ant šieno ir kalno striukių-kaldrų-čiužinukų, o kai šviesdavo saule, lauke, po obelimi..





Valgyt virėm kareiviškai, kieme:)

O štai šį akmenį radau miške, fantastiškas ar ne?:) Jis gal buvo pirmas gražus dalykas sodybukėje, na neskaitant mūsų šešių, žinoma:)))