2013 m. spalio 29 d., antradienis

Kitoks Miškas

Mano Kitokiam Miške auga susišiaušę medžiai. Dideli dideli, į debesis įsmeigtomis viršūnėmis. Jie nuolat šneka- šiūrena šakas vėjas ir miške knibždėte knibždanti gyvastis. Gurgena upelis, kiaurai skuodžiantis tankmę, jis smalsiai sugėręs visas Kitokio Miško istorijas neša jas namo, į Gilųjį ežerą.




Miškas pilnas garsų.  Vienoje pusėje girdisi muzika, o basakojė Laumė, nusispyrusi stebuklingas kurpaitės sukasi ir šoka, aplink nepastebėdama nieko...... Kitoje  girdžiu, kaip auga grybai. Pukši ir stena, stengdamiesi vienas kita dydžiu aplenkti:) Smagūs ir visiškai nenuodingi musmeriukai, ryškiai raudonom kepurėm viliojantys juos rasti ir neštis namo. 




 Rodos tiek visko! Gudrios lapės, meilios baltos meškos...



Ir traškesys, aukštai medyje, kai jau nebesitiki nieko sutikti.....  Ten, nuo šakos, ant šakos, vos sugaunamas žvilgsniu, straksi Laumiukas:) Mažasis Laumės išdykėlis, svajoklis, geroji Miško dvasia...




2013 m. spalio 28 d., pirmadienis

Velia vaikai

Kadangi šį vakar esu labai kultūringai išspirta iš vėlimo spintos, o virtuvę tvarkyti vis vien tingiu, tai prisėdau papasakoti apie veliančią jaunąją kartą:) Šiais metais bandžiau būti bjauri, sakiau, vaikščiosit basi, kol patys sau tapukų nenusivelsit (reikia juk kažkaip kažkada išmokyti, ar ne:)), bet visai netyčia Deimantę apaviau (sakė šalta bendrabutyje), Rimvydą apaviau (labai jau gražiai žiūrėjo į laisvus jo dydžio tapukus) Rimgailė susirado senai senai veltus, mažiai ne tik, kad su veltinukais, bet ir po kelias poras turi- vis pameta, pazyzia, gražiom akytėm pamirksi ir jau naujus kepu,  o didieji bernai atkakliai vaikšto basi:) Tiesa, Augustas, jei tik panorėtų, galėtų susikočioti, jis kišenpinigius veldamas užsidirba, stovėjau stovėjau šalia, kol mokėsi,  dabar gi, jau ramiai galiu palikti vieną iki pergalingo- mam, baigiau! Bet tik iš reikalo, tsakant:)
 O štai Einoras su Martynu, kaip bitės prie medaus, retsykiais nelabai gražiai atsimenu Rasą, kuri per Gildijos plenerą davė velnių, kad vaikams velti neleidžiu ir taip pragaro vartus atvėrė :D Jiems būtinai reikia tos spalvos vilnos, kurios mažiausiai turiu, arba tos, kuri brangiausiai kainuoja, badyti adatėlėmis, kai teturiu paskutinę sveiką adatą,  arba  mirtinai velti tada, kai ir man mirtinai reikia (teoriškai galėtų tai daryti ant virtuvės stalo, bet didelė tikimybė, kad paskęsim, vadinasi jie lieka prie vėlimo stalo, o aš, našlaitėlė, pasisriūbaudama einu ieškoti sau prieglobsčio) Bet kokie rezultatai! Einoras penalą ir sau ir draugui dovanų nuvėlė




 Arbatą geriame pasidėję at unikalių rankų darbo padėkliukų




O šiandien Martynui sumaigius kalną karšinio ir ašaromis jį sulaisčius (pradedant- aišku žinau, kaip velti.... .....nenoriu jokių žaidimų, pirštinių man reikia.....pasitrauk, nereikia manęs mokyti..... kas čia per nesąmonė....  durna ta tavo vilna....aaaaa... aš nieko nemoku......:D) teko pasielgti, kaip su tikru vyru (daryk, taip, kad jis nesuprastų, kad tu darai, ir galvotų, kad čia jo nuopelnas:D) ir kiek pavairuoti-  pirštinės jau džiūna:)))




2013 m. spalio 20 d., sekmadienis

Tamsoje

Oi, tie LESTO romantikai, puf ir atjungė elektrą- jaukus žvakėmis sušildytas šeštadienis..... Į tapukus įvelinėju tiek daug visko- liną, šilką, siūlus, žoles.... vakar išbadžiau vašką:) Martynas nepatikėjo mano paaiškinimu, kad jie retsykiais išjungia šviesas, kad šeimos nariai arčiau vienai kitų būtų, neišsibarstytų atskiruose kambariuose - mes ir šviesoje būnam kartu :) Televizoriaus nėra, interneto nėra, muzika negroja, knygos nepaskaitysi. Atsitraukėm užuolaidas, kad nors kiek šviesa iš lauko, nuo gatvės žibintų sklistų. Dičkiai išsilakstė kas sau- iš karto svarbių reikalų atsirado, aplankyti draugą, šunį pavedžioti, tik puslavandį teiškentė ant sofos mėlynais, telefonų,  nušviestais veidais:) Kol išgelbėtojas Rimvydas iš toli grįžo, su mažiais pasakojomės baisias istorijas, klojau vilną, lipdžiau tapukus ir viena akimi stebėjau, kad du piromanai su ugnimi žaisdami blakstienų nenusisvilintų (turim!) ir namų nesudegintų- vakarėlis baigėsi šlapio rankšluosčio užmetimu ant užsiliepsojusio žvakių padėklo:)






2013 m. spalio 9 d., trečiadienis

Nerk į Vandens pasaulį

Be abejo, labai tikiuosi, kad aplankysite šauniausių Lietuvos vilnos virtuozių parodą Vilniuje, botanikos sodo gamtos muziejuje, trumputis foto reportažas tik tiems, kas toli toli:)))



Tik dalis autorių:)











 ......mano ką tik iš vandens išropoję balos vėžliai ir tapukai "Purslai" 




2013 m. spalio 8 d., antradienis

Pyragas be sveikų medžiagų. Kalta.

Užsikepė nuo pat ryto mano mini ligonis (jau beveik išsivadavo nuo stipraus peršalimo,  kuris savaitei namie įkalino) savo kūrybos pyragą išsikepti. Labai stipriai užsikepė, susirinko šaldytuve ir spintelėse viską ko reikia ir puolė tešlos maišyti:) Man patikėjo tik obuolius sutvarkyt.  Tarkuoju tuos obuolius, žieveles burnon....Pasitikslino- o žieveles valgai, kad gautum sveikas medžiagas? Man linktelėjus, sugėdina- gražu! Apie šeimą nepagalvoji, kad pyragą be sveikų medžiagų valgys.....
 Kurti pyragą, labai patiko, sakė keps dar ir dar:))) Ir orkaite, pagaliau, naudotis išmoko! Paprašė, kad receptą į jo Facebooką įdėčiau, kad žmonės pasimokyti galėtų ir- gal net "laikų" gausiu?! :D Aš, savo ruožtu gavau leidimą su jumis  pasidalinti, kol kepė, užsirašė, kad nepamirštų:)