Kadangi šį vakar esu labai kultūringai išspirta iš vėlimo spintos, o virtuvę tvarkyti vis vien tingiu, tai prisėdau papasakoti apie veliančią jaunąją kartą:) Šiais metais bandžiau būti bjauri, sakiau, vaikščiosit basi, kol patys sau tapukų nenusivelsit (reikia juk kažkaip kažkada išmokyti, ar ne:)), bet visai netyčia Deimantę apaviau (sakė šalta bendrabutyje), Rimvydą apaviau (labai jau gražiai žiūrėjo į laisvus jo dydžio tapukus) Rimgailė susirado senai senai veltus, mažiai ne tik, kad su veltinukais, bet ir po kelias poras turi- vis pameta, pazyzia, gražiom akytėm pamirksi ir jau naujus kepu, o didieji bernai atkakliai vaikšto basi:) Tiesa, Augustas, jei tik panorėtų, galėtų susikočioti, jis kišenpinigius veldamas užsidirba, stovėjau stovėjau šalia, kol mokėsi, dabar gi, jau ramiai galiu palikti vieną iki pergalingo-
mam, baigiau! Bet tik iš reikalo, tsakant:)
O štai Einoras su Martynu, kaip bitės prie medaus, retsykiais nelabai gražiai atsimenu Rasą, kuri per Gildijos plenerą davė velnių, kad vaikams velti neleidžiu ir taip pragaro vartus atvėrė :D Jiems būtinai reikia tos spalvos vilnos, kurios mažiausiai turiu, arba tos, kuri brangiausiai kainuoja, badyti adatėlėmis, kai teturiu paskutinę sveiką adatą, arba mirtinai velti tada, kai ir man mirtinai reikia (teoriškai galėtų tai daryti ant virtuvės stalo, bet didelė tikimybė, kad paskęsim, vadinasi jie lieka prie vėlimo stalo, o aš, našlaitėlė, pasisriūbaudama einu ieškoti sau prieglobsčio) Bet kokie rezultatai! Einoras penalą ir sau ir draugui dovanų nuvėlė
Arbatą geriame pasidėję at unikalių rankų darbo padėkliukų
O šiandien Martynui sumaigius kalną karšinio ir ašaromis jį sulaisčius (pradedant-
aišku žinau, kaip velti.... .....nenoriu jokių žaidimų, pirštinių man reikia.....pasitrauk, nereikia manęs mokyti..... kas čia per nesąmonė.... durna ta tavo vilna....aaaaa... aš nieko nemoku......:D) teko pasielgti, kaip su tikru vyru (daryk, taip, kad jis nesuprastų, kad tu darai, ir galvotų, kad čia jo nuopelnas:D) ir kiek pavairuoti- pirštinės jau džiūna:)))