2011 m. birželio 28 d., antradienis

Mažai mažai pėdutei


Luknytė-mano brolio pagrandukė (kol kas, tikiuosi jie nesustos ties dviem dukrytėm:))). Turėjau močiutės apibrėžtą jos pėdutę, bet, kadangi kojytė auga labai greitai suabejojau, ar praėjus keturiems mėnesiams ji vis dar tokia miniatiūrinė. Taigi ruošiantis pirmajam Luknės gimtadieniui teko susidraugauti su kaimyne auginančia panašaus amžiaus Žiogą:) Velti dėdėms kur kas lengviau, nei Lialiams kurių pėdutė vos dešimties centimentų. Bet Lialiams velti labiau saldu ir miela.... Taigi pirmas blynas- violetiniai batukai (dovana kaimynės Žiogui už kantrų matavimąsi ir tikrinimą ar nekrenta nuo kojytės)



Ir linksma, šilta, geltona Luknės dovanėlė, pirmojo gimtadienio proga:)


Pilka porelė

Labai spalvotoms asmenybėms:) Mieliems draugams, netikrų  gimtadienių proga (Jai- pusantro mėnesio pavėlavus, Jam- dar likus geram pusmečiui iki tortadienio:)) Tiesiog Ji turėjo nuostabią juostelę su rožėmis, o Jis vaikščiojo basas:)))

 


Čeburekai pagal Deimantę


Tešlai:
Du kiaušiniai
Du pakeliai varškės
Vandens stiklinė
Miltų, kad tešlą būtų galima išminkyti
Druskytė

Įdarui:
Faršo
Visokių žolių
Visokių prieskonių (kadangi parduotuvė už 10 km., tai ką rado mergikės spintutėj, tą ir dėjo)


Gaminimas-tikra improvizacija, iš to kas yra ir su tuo kas yra:))) Aš tik faršo tiekėjos ir fotografės vaidmenį atlikau.
Pirmiausia išminkoma tešla. Neradus kočėlo, ji iškočiojama su antkvariniu pieno buteliu ir išpjaustomi nedideli apskritimai (apibrėžiant dubenėlį peiliu).Tuomet dedamas įdaras į kiekvieną apskritimą ir su šakute užminkomi kraštai. Kepti reikia tiesiog keptuvėje, su daaaug aliejaus (fui)


Tarp kitko, prijuostės yra geras išradimas, deja, jos irgi už dešimties kilometrų, namie liko:D

Čeburekai buvo skanūs........

2011 m. birželio 15 d., trečiadienis

Gyvenimas be foto

O foto nebus, todėl, kad fotoaparatas bastosi kartu su mano mama, kažkur Slovakijoje, ir grįž tik savaitgalį. O savaitgalį nežinau ar turėsiu internetą..... Nes vis dar esame paieškose, kuris tinklas galėtu pavaduoti "Zebrą" tada, kai gyvename sodyboje. Šiandien rašau iš "Bitės", pasiskolinau modemą iš Dalios (tam ryte teko sukarti dviračiu 25 kilometrus-norėjau atsivežti modemą, kol Rimvydas dar miegą, kad prieš darbą jį instaliuotu. Nuostabi mankštelė! Ir jei nebūčiau, vaikų privesta iškepusi kalno juodos duonos su česnaku ir pusės kalno bekepant suvalgius, tai labai savimi didžiuočiausi:)) Tiesa, Rimvydą radau jau ne be lovoje, jis man tik išvažiavus kėlėsi ir susuko pusė tvoros. Prieš kelias dienas netoliese gyvenanti kaimynė su kurią vis pasilabinam ir mandagiai pasiteiraujam, kaip kuriai sekas (čia, suprask, nesibičiuliaujam mes) susitikus mane pradėjo pasakoti, kad jos brangiajam susisuko kiaušiniai.Jai tarškant, tarp eilučių bandžiau suprasti kokio velnio ji man apie tai pasakoja... Na, gal tiesiog žmogus, pasiguost, ar, galu gale pasidžiaugt norėjo (taip tau ir reikia, niekšeli), bet, prisipažįstu, mažiausiai noriu žinoti apie kaimynų kiaušinių būklę. O šalia jos gyvenanti garbaus amžiaus moterytė praeitą vasarą laižė Rimgailei ausį. Nors esu tikra, kad mano gražuolytei, taip tik pasirodė, kad paprasčiausiai amžius ir kalbėjimo maniera moteriškei sutrukdė subtiliai ir tvarkingai pasakyti mažajai kaimynei, kad ji labai žavi (susistabdė gatvėje, pasikvietė ir sušnibždėjo į ausį-motyvai neaiškus jau du metus), nes kalbėdama ji labai seilėmis taškosi ir liežuviu kabalduoja, bet, Rimgailė įsitikinusi, kad ausį ji jai vis dėl to laižė:DDD Taigi,supraskite, tvora mums tikrai reikalinga:D

......:DDD Ką tik, man rašant, atbėgo Marčius, mama, pasakyk ką ten tokį seniai seniai valgiau panašų į tą akmenį kur prie gėlių?! Na, tokį su mėsa... Nuėjusi ilgai tyrinėjau akmenį mastydama, kuo gi aš tą Vaiką maitinu. Išgelbėjo Einoras-čebureką gal?:D Dievaži, pravartu retsykiais būtų to Vaiko galvon įlyst, nes kuo labiau jis auga, tuo sudėtingesni klausymai iškyla:D Mama, pasakyk, kaip vadinasi tas miestas kurį pravažiavom, kai važiavom ten, kur man patinka? Ar- pasakyk, ką aš naktį sapnavau, tada, kai jau susapnavau apie dinozaurus? Vienintelė viltis išnešti sveiką kailį tokiose situacijose, tai pataikyti tiesiai į dešimtuką spėjant (gryn, kaip mano močiutė amžinatilsi- paduok tą, ten kur vakar aš padėjau, nes aną patraukus, tas toje vietoj geriau atrodys) Tie klausimai žymiai sudėtingesnis reikalas, nei taisyklės, kurių pas mus apstu. Čia man, mano frazė "todėl, kad tokios taisyklės"
( į klausimus, kodėl reikia užsisegti saugos diržus, pasakyti visiems prieš miegą labanakt, ar valytis dantukus) atsirūgsta-mama, nespausk manęs, taip stipriai (čia užplūdus dideliai meilei ryte), yra taisyklė, kad mamos negali vaikų spausti. Mama, kai pakviečiu ateiti reikia iš karto ateiti, yra taisyklė, kad kai vaikas kviečia, mama turi atbėgti metusi visus darbus. Kita vertus, taisyklės mums padeda, nes yra taisyklė, kad vaikai iki dešimties metų vieni, be suaugusių eiti maudytis negali ir ginčykis iki pamėlynavimo, kad gerai plauki-negali ir taškas.
Labai tikiuosi rasti interneto tiekėją kuris mums tiktu šiame užkampyje. Omnitelis net neįsijungia, Tele2 ir Bitė ilgai palaukus veikia, skiriasi, tik tuo, kad Bitė radijo netraukia, tai vis dėl to turbūt rinksimės Tele2. Nenoriu likti be ryšio visai vasarai, jūs juk manęs pasiilgstat ar ne:) O ir man rašymo trūksta, juk tiek visko gražaus ir skanaus nutinka, juolab, dabar, kai gyvename jau aštuoniese. Vos baigėsi mokslo metai atvažiavo Deimantė su Einoru (Klaido broliukas ir sesė). Marčius baigė ausis išzyzti paskutinėm savaitėm, kada pagaliau atvažiuos jo geriausiais pasaulyje Draugas, dievina jis Einoriuką, gražu žiūrėti, kaip iš lepūnėlio kuris negali vandens įsipilti, kad ir kaip ištroškęs būtų, ar nusinešti savo lėkštės po valgo, virsta savarankišku, Einorui arbatos gaminančiu vyru:))) Einorui vos atvažiavus pradėjom jo gimtadienio šventimo maratoną-pirmiausią, tikrąją gimimo dieną dovanos, tada, po kelių dienų, papjovus uošviams kiauliuką- šašlykas, o, štai sulauksime močiutės iš kelionės ir tortą tada valgysim (+ vėl dovanos, žinoma) Ilgas ir storas devintas gimtadienis:)))
Klaidas su Augustu kasdien su tėčiu važiuoja pas senelius ir malkas žiemai ruošia, šitas darbas apmokamas, tai laukia nesulaukia pirmos algos. Matau juos, tik vėlai vakare, todėl karaliauju viena su mergaitėmis r mažaisiais kavalieriais. Rimgailė su Deimante šiandien žemuogiauja, vakar lakstė dviračiais po apylinkes ir rado didžiulę raudoną pievą.... Negalėdamos uogų palikti, beldėsi į netoliese esančią sodybą, maišiuko bent jau tikėdamosi, bet šeimininkų nerado, tik veršio dydžio palaidą šunį, kuris jas nekvėpuojančias ir einančias atbulom nulydėjo už vartų (Brrr... kuo galėjo baigtis...) Bet, tai jų nesustabdė, papusryčiavusios ir kibiriukais apsiginklavusios numynė to žemuogyno siaubti .....Ooooo.... ką tik grižo:)))) Grobis- pusantro kilogramo!!! O jau kvepia...... Trina ir užpylusios pienu smaližiaus:))) Galim lažintis, kad Einoras su Marčium užuos skanėstą ir po kelių minučių prisistatys su šaukštais:)))
Labai gerą vasarot čia... Dabar, kai šiek tiek atvėso neiname maudytis, bet praeitą savaitę kasdien lėkėm prie ežero. Jis netoliese, vos 20 minučių kelio pesčiomis, ar viens-du-trys su dviračiu, Mina, jau mintinai kelią žino, nespėjam nueiti, o ji jau mirksta vandenyje:) Išmoko ir plaukti tvarkingai šalia, nes pradžioje per daug arti priplaukus vis nagais pažymėdavo išrinktuosius, ar mažius vis iš vandens gelbėdavo vos jiems sužvygavus (o žvygauja, jie, maudydamiesi, nuolat) - atsikratėme keliais  senais plaukimo ratais ir čiužiniu, buvo proga atnaujinti plaukimo arsenalą. Dabar gi, priplaukia milimetru ir sukasi šonan:) Bet, kaip ilgai plaukioja! Mūsų geriausia Draugė:) Miega ji su vaikais troboje (tik Martuką vis dar prišnekinau su manm ir Rimvydu tvartuke nakvoti, labai jau dažnai jis nusikapsto, tai sisiot nori, reikia palydėt, lai šiemet, paskutinius metus, dar pabūna mano mažyliu (paskui kitą pasigimdysiu:D)) Niekur toliau kiemo nebėga, katinų nevaiko (jų dabar net tris turime-vasarot atvažiavo Deimantės Kisė, Miksės dukrytė, Pilkio sesė), net savo reikalus atlieka ne kieme, o pievose, aukštoje žolėje (neįsivaizduoju, kaip mažą šuniuką reiktu to išmokyti), nuolat būna šalia, laksto su vaikais (jie ją baigia nutrint ir nubučiuot), sakau, mūsų geriausia Draugė:))) Labai miela, kad paskambino apie ją pasiteirauti buvusi laikina globėja, neįmanoma Minutės pamiršti:)))

...Baigiu jau... Reikia įslysti į internetą sužinoti kokiomis proporcijomis pilti cukrų trinant žemuoges, tada dar išplauti kalną indų (nepatikiu šio malonumo niekam, kai veiksmas vyksta bliūduose, man paranojiškai vaidenasi vaikų neišskalautas indų ploviklis:))) ir tepukus baigsiu velti (vakar "užkepiau" ir nebaigiau).  Čia gyvenant laikas turi visai kitą prasmę, o ir nuolatinis trepsenimas, kažko veikimas visai kitoks....  Nes rodos ir darbeliai tirpsta, rodos sukiesi sukiesi (vien valgio paruošimas 8 žmonėms, kai šulinys kitoje sodybos pusėje, indų plovykla dar kitoje, stalas už kurios sėdam, trečioje-suvaikštau gerą kilometrą kol pietūs garuoja), o vis vien atostogų ir nieko neveikimo įspūdis.... Rojus čia:)

2011 m. birželio 7 d., antradienis

Gamtos pamoka

Senokai manęs žadintuvas nežadino į mokyklą:) Skubėjau pusryčiauti, kad nepavėluočiau į pirmąją pamoką.... O ji buvo nuostabi! Negaliu pasakyti, kad nuolat (nes aš irgi mokiausi toje pačioje mokykloje ir Tada To nebuvo), bet kiekvieną pavasarį mokykloje kurioje mokosi mano jaunimėlis būna gamtos pamoka, gamtoje, į kuria kiekvienas atsiveda, atsineša savo gyvūnėlį:) Negalėjau praleisti tokios progos ir nepasisukioti su fotoaparatu. Taigi fotoreportažas iš gamtos pamokos (vaikų šypsenų nefiksavau, juk ir taip akivaizdu, kad nė vienoje pamokoje jie Tiek nesišypso:)))






















2011 m. birželio 6 d., pirmadienis

Diena po dienos..


Pagaliau nufotografavau:) Štai kokia iš manęs statybininkė:D



Jei nelabai aišku iš pirmo (antro ar trečio) žvilgsnio- tai mūsų vištų namai:))) Patogūs tik joms (mačiau kokias šlykštynes jos valgo, tai apie estetiką net nekalbam), o paimti kasdieninę dozę kiaušinių labai ekstremalus ir sudėtingas reikalas, tenka traukti tas lazdas ir šliaužti pilvu:D Gerai, kad turime Vaiką-šmurkšteli bačkon ir jau grobis rankose:)))

Bet, pripažįstu-žiauru:))) Rimvydas jau gelbėja reikalą, vakar su atsuktuvu ir pjūklu šventė tėvo dieną:) Šiandien jau kals sieną vakare ir kraustom savo gražuoles į naujus namus..


Nervina tik, blaškytis per dvi vietas, reikia ir sodyboj vištas- daržus cackinti ir mieste budėti kol Klaidas su Augustu dar mokosi, dienelei kokiai tepalieku be pastovaus ėjimo iš paskos ir bambėjimo gal jau valanda baigėsi?! (čia apie kompiuterį ) ir gana valgyti sumuštinius-pietūs ant viryklės.... Nors tiek aš juos ir tematau, net šalia būdama- mokykla, treniruotės, draugai krepšinio aikštelėje ir altorius (aš vėl apie kompiuterį) Pokalbiams lieka tik vėlus vakaras ir, kad ir kiek besipiktintum statistika, kad vaikams tėvai skiria tik septynias minutes, būna dienų, kad akis į akį ir tiek nepasibūnam:(...  Baisu.
Rimgailė, išvengdama tų septynių minučių, išlėkė su klasiokais pas vieną iš jų, į pirmąjį vakarėlį be tėvų. O Marčius susirado Draugą ir namo grįžta tik vandens ir kokio žaislo. Likau prie suskilusios geldos (ir milžiniškų puodų maisto, nes grįžta visi labai alkani), nesakau, kad man nepatinka, bet, gan keista dieną neturėti su kuo pakalbėti tokioje didelėje kompanijoje:) Keista ir bandyti suprasti, ką vienas per kitą sako vakare, pasakodami dienos įspūdžius ir sugebėti vienu kartu visiems atsakyti į kilusius klausimus ir pasidžiaugti pasiekimais. Žodžiu, nieko naujo-gyvenu chaose (nesąmones kažkokias rašau:D)
Augustas laikė egzaminus į dailės mokyklą, kitą rugsėjį pradeda. Nors Rimvydas nelabai tiki, kad užsikabins (dar vienas, mūsų neapsisprendėlio, bandymas kažką veikti), bet būtų smagu, jei patiktu, piešti mėgsta, o tos minutės prie popieriaus lapo galbūt išmokys labiau susikaupti ir pabaigti pradėtą darbą (ką tik susibarėme su juo, dėl irklavimo treniruočių, nebenoriu lankyt, nusibodo, tai pykstu) Kažkoks merdėjimo periodas jam, įdomu tik kompiuteris ir maudynės, kitaip, nei Klaidui kuris užsivertęs treniruotėmis ir varžybomis ir dar spėja su mokslais gerai susitvarkyti. Namie trys paaugliukai, bet Dievas mane saugo- visi trys vienu metu nekerta, bangomis, po vieną, tenka ant kilimėlio kviesti. Ryt turbūt Rimgailės eilė, kambarys, kaip po karo, atėjus pabučiuot prieš miegą iš spintos, neatlaikius spaudimo, išvirto kalnas rūbų:) Kūtvėla, kaip ir mama, auga:)))
Martukui vakar dar vieną dantį išroviau, šaunuolis, nė necyptelėjo. Pelytė naktį dantuką į pinigėlį iškeitė:) Prieš kelias dienas prisėdo Vaikas šalia ir atsidusęs pareiškė- man reikia pinigų. Ir daug... Sveikas prisijungęs prie reketininkų, sūnau:) Dabar jis Seklys Morka- landžioja po lovomis, ieško kieme (randa!) ir labai taupo (tam robotui kuris pasidaro į mašiną, tik kitokios spalvos) Bepigu, žinoma, jam taupyti, visiems, net dičkiams didelis malonumas nusipirkti jo prielankumą duodant centą ar du:))) Bjauriausias reikalas tuos centus skaičiuoti, nes jau sutaupė keturis litus, iš kurių du litai už dantuką, o likę baltais centais:) Ir dar bjauru, nuolat tos taupyklės ieškoti, nes ji turi greitas kojas-tai lovoje, tai tualete, tai žiūrėk, jau spinton padėta:D Gerai dar, kad sutiko ją namie palikti, kai sodybon važiavom, nes turbūt reiktu pririšt ją (arba tą kuris nešioja ir pamiršta kur padeda) Turim reikalų ir be to ten, Rimvydas nespėja žolės pjauti, aš nespėju daržo mulčiuoti ir aplamai kol visai vasarai nepersikraustėm ten balaganas visiškas, jau vien valgyt paruošti reikia meninių sugebėjimų, dujų balionas namie, o mikrobangėj virti košę tenka per du reisus, nes netelpa normalaus dydžio indas. Nors vistiek smagu, nueini daržan, pasirauni šviežią ridikėlį, salotą, svogūną, salotų kalną padarai, duonutės išsikepi, dešrytės pasipjaustai... Neturi dešrytės-nusipieši:D

 

Kam sumuštiniai atrodo skanūs, sekančios nuotraukos nežiūrėkite (bet negali juk ginčytis dėl skonio:D)



Kruopas daržinėje įrengtoje virtuvėje palieku drąsiai, pirmus metus, kai nusipirkome sodybą jomis su peliokais dalinomės, dabar nebereikia slėpt.Slepiu tik sausą kačių maistą, vienu priėjimu sudrasko maišą ir suėdą viską, o įpylus į stiklainį verčia jį ant šono ir su letenėlę krapštydami sausiukus lauk, visą ištuštiną:))) Pelytės, kai suprantu, tik desertas prieš miegą:)))


Su Mina katinai jau draugauja, dar nelabai artimai, bet šešėliu per kaitrą vienu dalinasi:) Ir dubenėlį vandens vieną dedu, baigus vasarai nori nenori turės vienuose namuose gyventi ir geriau, kad nereiktu laikyt atskiruose kambariuose. Bet kol kas ateitis šviesi atrodo, miega jau kartu, tiesa atsukę vienas kitam nugaras, bet jau šis tas:)


Dar ataskaitai puošta klasė berniukų mokytojos gimtadieniui. Rinkomės vakare su gėlėmis ir darėme jai staigmena, truputi juokinga buvo, kai iš visų tėvelių atėjome tik su Lina, pasirodo, ne mano vienos vaikai be galvų, nieko neprisimena, kai reikia:)

Ir tėvo diena- daug bučkių ir apkabinimų tėčiui ir seneliui....

Vasarą sutinkant

Aš vėl apie šventes:))) Gyvenimas, protingi žmonės sako, aplamai yra viena didelė šventė, o mes tų protingų žmonių klausydami niekaip nenustojam švęst:))) Rimgailės klasė darė mokslo metų pabaigtuves, paskutinę savaitę važiavo į ekskursiją, į Rumšiškes, o paskutinę pavasario dieną ėjo į salą kepti dešrelių, rungtiniauti su kita klase ir vakare, po dienos linksmybių darė tėvelių susirinkimas (buvo super, tai ne nuobodus rezultatų aptarimas klasėje). Kadangi esu laisvo oro direktorė, tai prisijungiau, su dar viena mamyte, mokytojai į kompaniją ganyti ex penktokėlių. Praleidom dieną puikiai:)))







Birželio pirmąją, kepinant 30 laipsnių karščiui keliavome į miesto aikštę, vyko vaikų ginimo dienos renginiai. Keliavome tik su Martuliu, Rimgailė nusiplovė su draugėmis, o bernų didžiųjų tik nugaras temačiau sporto varžybų metu. Dideli jie jau.... Mama tik ledams ir vandens nešiojimui reikalinga:) Žinodama, kad jis ne tik gėrimui, bet ir rankų plovimui po tirpstančių ledų reikalingas pasiėmiau didžiausią butelį ir tampiau pukšėdama:) Kažkaip šiemet silpnai, be medalių sudalyvavome, Pupa staipstėsi suknele pasipuošusi, Klaidas tik keliose varžybose sužaidė, Augustas aplamai pasitrynė ir namo ėjo, ai, nėr ką čia veikti... Tik Martukas debiutavo, po pernykščio nieko nenorėjimo ir dėliones dėliojo (turi bernas savo stilių, rankose surenka ir gabalais deda:) Antą vietą užėmė) ir piešė ir dviratuku veržėsi važiuoti (nepavyko, reikėjo savo turėti, o nepasiėmėm)





 Tiesa baigėsi šventė nelabai smagiai. Nė vienuose apdovanojimuose negavęs prizo Marčius šniurkščiojo nosimi ir svaidė nuo galvos kepurę (didžiausiais nusivylimo ir pralaimėjimo žestas:D) Bandžiau išaiškinti, kad dalyvauti nelygu laimėti, bet pritrūko iškalbos:))) Teko prikabinti lūpą ledais ir tempti namo.... Sunkūs tie pirmieji kartai:)))