Uch, gimtadienis, uch, vakarėlis!!! Vietoj užstalės- superiniai
Yaroslavos veltinio žaislų kursai, Kaune, labai smagioje kompanijoje (dar kartą ačiū už sveikinimus, mergaitės:))). Dabar, tik taip, noriu visus likusius (kokius 63) savo gimtadienius švęsti!
Yaros žaislai jau seniai mano favorituose buvo, juk, pripažinkime, geresnio žaislo vaikui, kaip rankomis gaminto, o dar iš tokios nuostabios medžiagos, kaip vilna, o dar... dar tokio, kuris juda, rankytėmis mosuoja, galvą kraipo ir kalba mamos (ar tėčio) balsu net sugalvoti negalima:) Aplamai, aš visomis keturiomis už, kad vaikai žaistu ne bedvasiais plasmasiniais monstrais (kuriais mano bernų kambarys užverstas), o tokiais, kuriuos sukurti reikia daug meilės, dėmesio, daug laiko galu gale, nes jie, tie žaislai, tada siela turi. Tikrai tikrai, mano Lapė tokio smagumo, kad pati jos nusimauti nuo rankos nenoriu, o šiąnakt, darbe, kai ji mano senukus šnekino ir flirtavo su jais, net nekalbantys ir nelabai su šiuo pasauliu kontaktuojantys šypsojosi, juokėsi ir buvo labai laimingi. Kaip vaikai.....
Marčius Lapę darželin nešėsi:) Miegojo ten su ja, truputi smėlynėj pavoliojo (vakare jos laukia maudynės:))) ), vaikus kibino ir auklėtojas šnekino. Ir sakė, kad tai mylimiausias jo žaislas:)))
Ir kaip jos nemylėti, juk ji, tokia romantikė, tokia svajotoja, debesų gaudytoja, pasakų pasakotoja......
Dabar man siaubingai niežti nagai dar kokį gražuolį sumeistrauti, galva zvimbia nuo idėjų ir minčių:))) Tik nesakykit, kad nenorėtumėt tokio gimtadienio!!!