2011 m. gegužės 29 d., sekmadienis

Šeimų šventė 2011

Fantastiška šventė, fantastiškoje aplinkoje!!! Kėlėmės labai anksti (vis gi pradžia 11 valandą, o kelias tolimas, berods 220 kilometrų į vieną pusę), kaip visada prieš kelionę rytinis krosiukas-vonia, virtuvė, maistą susirinkti,termosai arbatos/kavos, rūbus visiems peržvelgti (būtinai iš vakaro susiranda skylėtas kojines, čia geriausiu atveju, dažniau kojinių švarių aplamai namuose nėra ir tai sužinau tik ryte, o išsirinktose kelnėse per naktį atsiranda kumščio didumo dėmė), sukontroliuoti, kad dantis išsivalytu, kad tik ko nepamirštu, tualetinio popieriaus, knygos Marčiui, rūbų pamainos tam atvejui, jei bus karšta-šalta, bala ne vietoj pasipainios..... Visus apsimiegojusius sukišus mašinon, prisegėm kėdutėn miegantį Vaiką ir išriedėjom, pakeliui dar užveždami Miną pas Dalią į šunų viešbutį.  Galiu pasigirti, kad šis išvažiavimas buvo vienas neskausmingiausiu, nes, kad ir kokia laukta kelionė, kad ir kaip stengiamės, bet susiruošimas baigiasi chaosu, lakstymais be galvų ir mano žviegimu sakiau juk iš vakaro pažiūrėti.... Tiesa, nuvažiavus gerus 50 kilometrų prisiminiau, kad per tą lėkimą nepasidažiau (moterys mane supras, kokia tai tragedija, kai supranti, kad nebūsi pati gražiausia ten kur važiuoji:))), o likęs ekipažas dar drįso juoktis iš mano nelaimės.Briedžiai.
 Nuvažiavome labai teisingai, net Kaune iš pirmo karto, Rimvydas pasuko, ten kur reikia, lengvai radome Alytaus kryptį ir gerokai prieš šventės pradžią privažiavome Visuomenės harmonizavimo parką Vazgaikiemio kaime. Kaip ten gražu!!! Nerealiai tvarkinga, skoninga aplinka, tiek visko vienoje vietoje!


Ir apie viską pagalvota, prie įėjimo skaičiavo viščiukus-kiekvienas mažylis gavo tvirtą apyrankę su užrašytu tėvelių telefono numeriu, kad reikalui esant... na žinote:) Tiesa, mano mažyliui ta apyrankė greitai užkniso ir gavusi pažadą nepasimesti plėšiau ją lauk:) Gera mintis buvo apsirengti vienodais marškinėliais, Marčius nuramino, kaip aš pasiklysiu, matau jus raudonus iš toli:)))


Po iškilmingo šventės atidarymo mano vyrija, net nesvarsčiusi apsidairyti kitose zonose, nulėkė ir mus su Rimgaile nutempė į sporto aikštynus. Aplamai, esu įsitikinusi, kiekviena šeima rado sau kažką įdomaus. Didžiulė teritorija buvo susiskirstyta keliomis zonomis- pagrindinėje erdvėje vyko diskusijos visokiomis aktualiomis temomis, deja, nesudalyvavau nė vienoje:(  Laimės lauke mokė gaminti aitvarus,bet norinčių buvo tiek, kad medžiagos gan greitai baigėsi ir mes likome be aitvaro. O jie buvo tikrai įspūdingi...


Ramybės slėnyje buvo galimybė pailsėti ant sėdmaišių ir hamakų, pasiklausyti meditacinės muzikos, išgerti ajurvedinės arbatos ir paragauti jų gardumynų. Ten mokė gaminti dirbinius iš stiklo, popieriaus (išlanksčiau nuostabią gėlytę, deja, tai nepakartojama, nebepamenu ką po ko lenkt:))), veikė animacijos dirbtuvės. Vaikai piešė kreidutėmis, minkė plastiliną.




Svajonių mieste kiekvienas norintis galėjo pasistatyti svajonių namą. Namas prie namo, pilis prie pilies ir vidurį lauko išaugo didžiulis miestas (gera mintis kuo užsiimti per vaikų gimtadienius!)








Visas šias erdves praskriejome su Rimgaile ir Martuku, nes bernų nepavyko iškrapštyti iš aktyviosios ,kurioje vyko varžybos po varžybų ir jie visur privalėjo sudalyvauti:) Ten visi ir praleidome didžiąją dienos dalį, žaidėme tinklinį, krepšinį, futbolą, šachmatais, lipome į laimės stulpą, čiuožėme slidėmis, išmokau ir petanke žaisti.








Visų varžybų vedėjas buvo Gediminas Juodeika, tikrai nuostabiai sugebėjęs išjudinti publiką. Nors nelabai ir judinti reikėjo, šeimos draugiškai rungėsi viena prieš kitą, aktyviai dalyvavo visose rungtyse, pažindinsi, sirgo viena už kitą. Tikriausiai tai pats draugiškiausiais mano matytas renginys, nežinau, ar Tokie žmonės susirinko, ar vieta tikrai sugebanti hormanizuoti, bet tiek betarpiškai bendraujančiu nepažįstamų žmonių dar nebuvau mačiusi. Tiesiog prieina ir kalbasi, džiaugiasi tavo šeima, pasakoja apie savąją, šypsosi, klausia iš kur atvykai, sveikina nugalėjus varžybose. Nerealus jausmas!!! Galite kaltinti mane, kad man visada viskas gražu ir rožinės spalvos, bet ir Viktorija su šeima ten buvo ir tą patį sakė, Rimvydas irgi, nors nemegėjas leistis į greitas pažintis (tai ne aš :D) irgi taip pat jautėsi:)
Netoliese sporto aikštynų  veikė pramogų salelės, kuriose mažieji talentai dainavo, deklamavo eiles, šoko, žaidė žaidimus. Ten Rimgailė su Martuliu pasigamino savo amuletus, o paskui visi šaudėme iš lanko



Dar norinčių pajodinėti laukė žirgai, tik mes per ilgai žioplinėjome, nes nebespėjome jų aplankyti (sunku, vis gi vienu užpakaliu visas kėdes užsėsti), bet spėjome apžiūrėti dovanojamus šuniukus ir katytes



Tuo tarpu Rimvydo krepšinio komanda perkaito-kad skirtusi kur jie, o kur priešininkai nusirengė marškinėlius (pramoga skirta mamytėms-galimybe apžiūrėti daug plikų svetimų vyrų:)))

Žodžiu griebėme viską, pramogas, pažintis, nuostabų orą (kas sakė, kad škvalas bus, a?!), išsimatavome naujus rūbus ir batus, traukėme dešrą, bėgome prisirišę tampriomis gumomis....



Visų veiklų metu dalyviai galėjo gautose anketose žymėtis, kad sudalyvavo, užpildžius jas mesti į dėžutes ir  burtu keliu buvo išrinkta Kūrybingiausia, Sportiškiausia, Išradingiausia, Žingeidžiausia, Taikliausia,  Talentingiausia, Draugiškiausia, Aktyviausia šeima. Dar rinko ir Didžiausią šeimą, jos buvo dvi, abi augina po 8 vaikučius, taigi ir vėl laimėtoją lėmė burtai. Apie apdovanojimus ir staigmenas, jų metu, verta parašyti daugiau. Tai buvo taip nuostabu, kad iki šiol skruzdėliukai bėgioja prisiminus:) Išrinko sportiškiausią šeimą (gaila nebepamenu jų pavardės, bet aktyviojoje zonoje kartu sportavome, bendravome, nuostabi didelė šeima, labai šaunūs vaikučiai ir tėveliai, jei kas juos pažįstate tai būtinai perduokite didžiulius linkėjimus nuo raudonosios šeimynėlės), gavo dovanų penkiavietę palapinę (juokas 10 asmenų šeimai), sekanti nominacija Didžiausia šeima, vėl laimi minėta šeimynėlė. Nuostabu, bet jie pasiėmę Didžiausios šeimos prizą konkurentams padovanojo palapinę! Aktyviausios šeimos rinkimai ir VĖL laimi ta pati šeima!!!!! Žiūrovai net klykė, plojau taip, kad rodėsi delnai susitrins, o laimėtojams šokas-tėtis tik už galvos susigriebė, o mamytė net apsiašarojo.... Va, rašau ir vėl sruzdėliukai.... Tėvams šokas, o vaikams kiek laimės dviratį gavus (sakė, tik vieną teturintys):))) Kaip desertas buvo tokia šventės pabaiga, bėgom nugalėtojų sveikinti ir pasidžiaugti kartu su jais:)))
Nelikome nuskriausti ir mes, dovanų gavome tiek, kad vos panešėme- ir atvarą ir badmentono raketes, kamuolį, skraidančių lėkščių rinkinį, skraiduką, kiekviena laimėta rungtis didžiausią laimę Martynui teikė, nes visi prizai keliavo jam į glėbį:) Dar laimėjome nuostabią dieną ir pagrindinį prizą (tik ne scenoje jį įteikė)-pačią nuostabiausią šeimą pasaulyje!!!

p.s. Susitiksime kitąmet, Šeimų šventėje 2012:)))

6 komentarai:

auksaranke rašė...

Jeeeega :) Pavydziu baltu pavydu :) Kokie jus saunuoliai :) Kaip pasake vienas pazistamas:"vaikai - oj ne, mes nenorim vaiku, norim gyvent aktyviai ir visur dalyvaut. O va su vaikais gi niekur neiseisi". Tai baisiai smagu skaityti tavo irasus ir dziaugtis TIKRU gyvenimu kartu :)Visi esat saunus. IR ypac saunus teveliai, auginantys tokia didele seima :)

Lavrynka rašė...

Nuostabu, jus to verti;

Aurelija rašė...

Egle, ačiū dar kartą už vieną iš Tavo puikiųjų pasakojimų :)))))
Apsiašarojau ir aš, ypač kai paskaičiau apie prizą, įteiktą ne scenoje... Gera, kad esi Tu - Jūsų šeimos gyvasis variklis ir labai gera už Jus visus ::)))) O ypatingai gera, kad Jūs esate ne vienintelė tokia šeima...
Ačiū už pasakojimą :*
Ir aš pavydžiu, tik ne baltu, o tokiu pilku pavydu... Esi labai laiminga, kad turi ne tik savo Žmogų, bet ir daug mažų žmogiukų...

Ditaiene rašė...

Labai žavingas ir prasmingas jūsų šeimos savaitgalis - tokius turėtų rodyti visos televizijos, tiek respublikinės, tiek regioninės, tiek komercinės. Taip turėtų gyventi visa Lietuva, jūsų šeima - geriausias pavyzdys, jūs šaunuoliai, šaunuoliai, šaunuoliai!

Eglė rašė...

Auksaranke, manau vaikai būtent tas varikliukas kuris ir išjudina keliaut, dalyvauti ir vis kažką veikti:) Nors, kol jie maži namų areštas dažnai, jau vien dėl ligų gresia:) Bet, aš asmeniškai, greitai apkerpėčiau jei tie keturi nugaron nekvėpuotų:D

Lavrynka, Aurelija, ačiū už gražius žodžius:)

Ditaienė, tu teisi, kuo daugiau reklamos, kuo daugiau žmonių sužinotu apie tokius renginius tuo daugiau gražesnių savaitgalių šeimos turėtu:) Nes tam parke nebuvo labai daug dalyvaujančių, tokioje erdvėje linksmintis galėjo ir dešimteriopai daugiau žmonių-reklamos trūko gal? O, kad taip visa Lietuva gyvent turėtu, tai turbūt ir gyvena, bet tyliau, tik aš, va pasirinkau viešą kleketavimą apie tai, koks gyvenimas yra gražus ir spalvotas:D

Agnė rašė...

Nuostabus pasakojimas. Buvo labai miela skaityti ir džiaugtis, kad tiek daug šaunių šeimų yra :)