2012 m. kovo 23 d., penktadienis

2012 m. kovo 22 d., ketvirtadienis

Turim, turim!!!!

Du mažučius baltučius eriukus avytės atsivedė!!!! Rimvydas ką tik iš kaimo paskambino, sako, vienas dar šlapia galvą.... vajetuški, kaip noriu pamatyti!!! Bando telefonu nufotografuoti, bet juda, muistosi, niekaip nepagauna:)))

2012 m. kovo 21 d., trečiadienis

Įsivažiavom

Nebezirsiu:))) Augustas keturias dienas nuo mūsų ligoninėje pasiilsėjęs jau namie- okupavo sofą prie televizoriaus ir mėgaujasi visų dėmesiu:) Gydytojai irgi bajeristai, kad reikia vaistų nuo skausmo nepasakė (tik prieš išlydint namo kateterį ištraukė), Rimvydas, žinoma, nepaklausė, o kai pirmą vakarą pradėjo mano nabagiukas stenėti, kad koją skauda, buvo jau per vėlu ir vaistinėms ir bėgimui per draugus nuskausminamųjų ieškant... Teko leliukiško sirupo gerklėn supilti dvigubą dozę (anotacijoje rašo, kad vaikams 10-12 metų, sveriantiems 30-40 kg valgomo šaukšto užtenka, o mano mažiukas keturiolikmetis jau 80 sveria) Tai pirmą naktį sunkiai pratempėm, blaškėsi, priguliau šalia, apkabinau, kad nurimtu ir prabudau tik jo pažadinta, kad čiaužčiau savo lovon- sušalo, visą kaldrą atėmiau- ot mamka:))) O ryte, darau bodifleksą, pukšiu- pakelia galvą ir sako per miegus: pavargai? Prisėsk!:))) Nepavargsi čia, kartais, net ne taip pukšėti norisi:) Paskutinį mano erdvės kampą atėmė, jokio asmeninio gyvenimo (rusiškai tai geriau skamba:)) )
 Mažiai tvarkoj. Reikėjo Martynui darželin kiaušinių išpustų ir dekoruotų atnešti (medžius jais puoš) , mėnesį atidėliojom, o paskutinę naktį, kaip geri studentai iki paskutinio traukę, pūtėm, plovėm, raištelius klijavom ir maliavojom:)


Velykos juk ant nosies, o dar berželių šakelių nepasimerkiau.... Nors, gal gamta greičiau susisuks, po langais, jau du snieguolių kupsteliai pupsi, tulpių daigeliai iš po žemių kalasi:) Smagumėlis lauke!!!
Smagumėlis ir kultūrnamyje- šį savaitė pas mus šventinė, kasmetinė teatro savaitė, vakar Rimgailė vaidino, Rimvydas su vaikais buvo, filmavo, kad mama darbe įkalinta neliūdėtų pražiopsojusi. Šiandien su mazgiais ir Rimgaile "Pelytę Zitą" žiūrėjom, ryt Rokiškio jaunimo teatras svečiuose, gaila tik finalinius, pačius geriausius spektaklius praleisiu- penktadienį vėl darban. Patinka man ten, mano rogės:) Ir kaip anksčiau nesugalvojau slaugon pasukti? Iki balandžio 9 dar dirbu, o paskui beliks laukti, kol kas išeis pensijon, gimdyti arba nusisuks koją (tfu tfu tfu)

2012 m. kovo 18 d., sekmadienis

Sekmadienio mintys

Rami, lengva diena prieš ilgą darbo savaitę.... Paskutiniai tapukų apglostymai prieš pasirodymą naujoms šeimininkėms:) Prisegiau kvietkelį, patepiau padus ir jau galiu pakuoti tolimai kelionei. Jovita, gaudykit!




2012 m. kovo 17 d., šeštadienis

2012 m. kovo 15 d., ketvirtadienis

Dar kartą pazirsiu

Tikiuosi ir paskutinį, pasibėdavosiu ir viskas- garbės žodis, pereisim (ilgam ilgam) į baltą gyvenimo dryžį:)
Trumpa anatomijos pamokėlė:

Vakar tik ir sužinojau, kaip tie abu kojos kaulai vadinasi. Nes Augustas juos abu susitrupino:( Šol- upal-ačnulsia gips.... Na, gipso dar nėra, nes atstatinėjo kaulus vieton ir visą naktį nežinojome, ar nereikės operacijos, ryte darė pakartotina renginą, lyg ir gerai viskas,bet ryt dar kartą žiūrės ir jei gydytojui nuotrauka patiks, gipsuos ir paleis namo. Ujuj stresiuko apturėjom.....
 Pavakarieniavom ir išėjo trys didieji bernai kirptis (turim savo kirpėją giminėj). Aš, ramiai darban ruošiuosi, valgyt kitai dienai ruošiu, jau lyg ir viena koja duše, praustis prieš miegą, ir atlekia Klaidas- Augustas koją išsinėrė. Praeitą savaitę nėjo mokyklon, nes kairės kojos raiščius pasitempė, pirmadienį dar bariausi-  auklėtoja paskambino, kad per fizinio pamoką žaidė krepšinį ir vėl patempė, skaudėjo, namo prašėsi, o aš, kaip ragana žiežula, liepiau iki galo pamokose atsėdėti- pats durnas, jei turėdamas atleidimą nuo fizinio laksto, kaip pasiutęs.... Maniau, va ir vėl...... Pribėgu iki jo, dar pakeliui Klaidui šaukiu, kad sniego saują paimtu- pridėsim prie kojos, atšaldysim, kad neskaudėtu, bet pamatau koją- sniego nebereikia, greitąją kvieskit. Guzas didžiausias, koja kreiva visa ir net ir man, šeivikaulio ir blauzdikaulio pavadinimų negirdėjusiai aišku, kad prasti reikaliukai. Greitoji mus iš karto Visaginan (pas mus, Zarasuose, tik budintis chirurgas), pakeliui skambinu Rimvydui, kad mestu darbus ir važiuotu ten. Bjauriausia, kad reikėjo 4 valandas laukti kaulo atstatymo, nes valgęs ir gėręs, narkozės negalėjo daryt:( Kentėjo, vaikis, kaip partizanas, šakės koks kantrus pasirodo! O mus gydytojas ramino, kad nuotrauka baisi, lūžis labai sudėtingas ir neaišku ar nereiks važiuoti į Santariškės operuoti. Siaubo baubo naktis.....
Ryt, labai labai tikiuosi bus namie, o aš geros naudos iš naujo darbo turėsiu- gal ramentus ten pavyks gauti. Keturias naktis iš eilės sapnavau brangų žmogų neįgaliojo vežimėlyje, nežinau kas, bet jau taip širdį skauda, taip myliu ir gailiu, Rimvydas sako, dirbi darbe su tokiais, tai pilna galva durnų minčių. Va ir netikėk sapnais...

2012 m. kovo 13 d., antradienis

Pazirsiu....

Šiandien man tinginio diena. Te nepyksta tie, kurie laukia tepukų, eilės šiandien nepajudinau, tiesiog jaučiu, kad tempas mane prismaugė, todėl spjoviau į viską ir pradrybsojau pusdienį kojas užvertusi:) Pikta aš labai- už lango pavasaris, saulutė, pirštai badydama nenublizgintus langus, visas kutvėlas pašaliuose apšviečia, o rankos nebekyla tvarkytis ir aplamai jaučiu, kad buities nebesuvaldau...Kažkaip ištižau, juk žmonės irgi dirba, augina vaikus, namų keturis kampus laiko, o man toks jausmas, lyg vilkčiausi savo gyvenimui iš paskos:(
 Po darbo grįžtu išsunkta, kaip citrina (tos bobutės toną sveria, nepajudinamos), o namie viskas aukštyn kojom (laisvė jaunimui! Rimvydo irgi nėra-  perdien virtuvę gamina), o vakare, kai jau peržengiu namų slenkstį tai nebėr kada net bartis, nes reikia visas naujienas/pasiekimus/peštynes/teisybės ieškojimus išklausyti, su vienu pakabuku ant kaklo, o kitu ant kelių:) Aplamai, kai turi mažučius vaikučius, tai 6 ir 9 metų vaikiai atrodo beveik suaugę, o iš esmės vienas gražuolis, lyg leliukas,  kažkodėl kasnakt pas mus lovon ateina (pasiilgsta mažulis...) ir dar mauroja, kad vietos mažai ir mes jį spaudžiam, o kitas, apverstas šešetukas, be komandos eik kairėn, eik dešinėn, lyg sapnelis po namus vaikšto.... Vakar anksti ryte, ateinu saldžiai miegančių pabučiuoti, paspiriu kuprinę, vidurį kambario numestą, o ji tuščia. Bandau surasti knygas ir sąsiuvinius, kad sudėti (pikta, bet gaila žadinti)- nieko nerandu. Žinau, kad ryte su ta tuščia, taip ir nukulniuos mokyklon, tai verčiu iš lovos- visos mokyklinės priemonės, po fotelio atkalte, kartu su sugrūstais rūbais, mat kažkuris iš dičkių suvadovavo kambarį apsikuopti, tai pakišti viską po fotelio uždangalu greičiausia išeitis pasirodė:) Aš, kai maža buvau, visą sąvartyną po lovą grūsdavau, kad mama nebesikabinėtu-paveldėjo gal:)))
Toks urzgiantis laikotarpis, bet vis vien mane vis dar myli, Martynas, vakar prieš miegą atėjo susitaikyt (nes susibarėm- liepiau žaislus susirinkti), sako Rimvydas- pasakyk ką nors gražaus mamai, o jis: mamyte, kai tu numirsi, aš labai labai ilgai tave prisiminsiu....:))) Nors tiek:)))
Taigi šiandien tinginiauju. Išskalbiau porą reisų rūbų, sutvarkiau virtuvę, paruošiau pietūs, išlaižiau vonios kambarį, tada apsisukau, išsimaudžiau, nagučius dailiai nusilakavau, plaukų kaukę užsidėjau (Rimgailės komentaras mane su maišiuku ant galvos pamačius- o siaube, mama, tu ką- utėlių turi?!!!) ir pasičiupus knygą, prisukau visiems garsus, įsirausiau į patalus ir... išsijungiau pusdieniui knygą apsikabinusi :))) Sakyčiau, tokį miegą, kaip receptą galėtų gydytojai išrašinėti, galva šviesi, lengva, o dar ryt laukia porą žavių tapukų žaviems vaikučiams, ančiuką ir varliuką velsiu:) Sakyčiau, šiandien tas pavasaris (žiūrėkim tiesai į akis- per lovą) pagaliau ir iki manęs prisibeldė:)

2012 m. kovo 10 d., šeštadienis

Pavasario paieškos

Keliaujam?!









Nagi nagi, kas turi gilesnę žiemą, nei mes, Zarasuose?  Pavasaris ir spalvos, pas mus, tik namie:)




Sloga

Patikrintas, teisingas receptas. Ir kai sloga tik prasideda ir kai jau gerai įkyrėjus būna ir šiaip, profilaktiškai, kai visi aplinkui nosimi šnirpščioja, kad neprikibtu:)
Reikia smulkiai pjaustyto (išspausto/tarkuoto) česnako ir medaus. Proporcijos, jau kam kaip patinka, vaikams, gal medaus daugiau, kad negraužtu, sau, kai jau nosinės iš rankos nebepaleidau, česnako daugiau pridėjau.Sumaišyti į mažą, gražų (labai svarbu:) )  buteliuką nuo vaistų sudėti ir kelis kartus per dieną su ausų krapštuku (ar degtuku vata apvyniotu) nosį patepti. 

Vaiko tamsos baimė

Neturėtų vaikai  bijoti... O bijo. Martynas, pusmetį su tamsos baime gyveno- baisiai nepatogus dalykas. Nes, jau nekalbu apie tai, kad neturėtų vaikai  bijoti, užmigti, net išklausius daug daug pasakų, gana sunku, kai švieselė drąsos šviečia, tada reikia ir žaislą, šalia paguldytą pakibinti ir brolį pakalbinti ir šiaip, koks miegas, kai šviesu:) Bandžiau tamsos baubukus pagražinti- sugulę abu su bailiuku jiems rožines ausis priklijuodavom, lapės uodegas prikabindavom, didelius dantis ir plačias šypsenas piešėm, kol sužinojau, kad mama, nėra gi jokių baubukų, aš šiaip tamsos, nes ji juoda ir tamsi bijau.... Va tau boba devintinė, vienos baimės atsikratyt bandėm ir vos naujų neprikalbėjau:) Bet dabar jau viskas baigta- Martynas tamsos nebebijo. Tiesiog čia aš, viską apie ją žinodama, kažkodėl taip ilgai vaikui tiesos nepapasakojau. O juk yra taip....
 Gyvena pasaulyje daug mažų fėjų, Šviesą žinome visi- šviesūs plaukai, balta suknelė, išdykusi ir linksma, visų mėgiama mergytė. O, Tamsai nesiseka- vaikai su ja draugauti nenori, kai ji pasirodo pyksta, nes laikas baigti žaidimus, reikia praustis ir eiti miegoti. O kai kurie vaikai net jos bijo, nors ji labai miela ir švelni fėja, juodais plaukais, rudomis, kaip Martyno, akimis ir tamsia, žvaigždėta suknele. Tamsai labai liūdna, kai jai įėjus į kambarį vaikai pyksta ir verkia, jai skauda širdelę, kad vietoj to, kad jie gulėtų ramiai ir leistu pasikviesti geriausią draugę Tylą, vaikai kviečia mamą, prašosi į jos lovą ir neleidžia atlikti tik jų sugebamų naktinių burtų. Nes Tamsa ir Tyla turi aukso spalvos stebuklingų dulkių, kuriomis apiberti vaikai auga didesni ir stipresni. O dar... dar, kai vaikas nurimsta ir ateina Tyla, jei guli labai labai ramiai, gali išgirsti net savo kvėpavimą, o jis, Tylai ir Tamsai, lyg gražiausia muzika, sėdi abi, lėtai sparneliais mosuodamos (visos fėjos, juk peršviečiamus sparnelius turi), kojytėmis tabaluoja į ritmą ir klausosi, kaip vaikas kvėpuoja, karts nuo karto aukso dulkėmis jį apiberdamos:)
Kelias dienas pasakas apie fėjas sekėm, mamą, tyliau kalbėk, Tylą išgazdinsi, dar, Martynas suskaičiavo, kad tų fėjų aplamai begalė- Meilė, Bučiuoklė (!:) ), Laimė, o kur dar berniukai- Švelnumas, Rūpestis ir dar tas Ožiukas, visiems vaikams žinomas:)  O vieną vakarą- einu į tualetą, šviesos nedeg, man nereikia!!! Ir viskas, nė savaitės neprireikė, kad Martukas su Tamsa susidraugautu:)))
Neturėtų vaikai  bijoti:)

2012 m. kovo 3 d., šeštadienis

Pirštinaitės


Paskutiniam žiemos pasispardymui:) Paskutiniam seniui besmegeniui rident:) Paskutinei sniego gniūžtei mesti:) Spėjom?!


2012 m. kovo 2 d., penktadienis

Išpardavimas

Pavasaris... Reikia prasivalyti:) Sudėjau Facebook puslapyje (tikiuosi jau palaikinot?:) ) visas laisvų darbų nuotraukas, dabar ir čia pakartosiu:) Tebūnie, pavasario proga, visi tapukai 30 proc. pigiau:) Nes jei nepirksit, supyksiu, prigalvosiu visokių konkursų ir išdovanosiu!




Gal turi mergytę, kuri kvepia braškėm.... 33-34 dydis:)



23 dydis. Pavasarinėm tulpėm tapytos ir mėgiamiausia mergaičių spalva dažytos namų kurpaitės:)




Debesėliai:) 34 dydis. Ir kaip tokių nenorėt:)))



34-35 dydis. Kam patinka oranžinė?:)