2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

Laimingų naujų metų!

Šypsenų ir juoko:)  Svajonių ir pasiektų tikslų. Gerų naujienų ir smagių staigmenų! Romantikos, meilės ir aistros:) Šilumos ir jaukumo..... Kelionių, naujų atradimų, savęs pažinimo ir prasmingų pamokų:) Lai nauji metai atpūsto pilnus kiemus vilties ir tikėjimo. Nubarstykite kasdienybę stebuklais ir būkit laimingi!


Talka

Pagaliau turiu pasekėjų! Tiesa procesas vyksta ilgiau, pavargstu, kažkodėl, dvigubai, tenka po visko plauti sukneles, grindis ir surankioti muilo putas iš plaukų, bet rezultatas vertas triūso:))) Šiltų metų, Edita:)






2012 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

Kalėdos

Pagaliau ir aš nebeturiu laiko ir nieko nespėju- didžiuliai linkėjimai daugiavaikėms mamoms- jūs šaunuolės! Šeši beveik dideli tai niekis palyginus su dviem dar nedidelėm, kurios vietoj standartinių lietuviškų septynių minučių septynias valandas pasiima:D Todėl buityje sukamės visos drauge, ir valgyt ruošiam ir veliam (pagaliau turiu pasekėjų:D) ir kambarius tvarkom ir rūbus džiaunam:) Ir mums labai smagu! Truputi mažiau smagu buvo per Kūčias, jos buvo netradicinės, labai šaunios, kiek kitokios nei kasmet, bet dėl Augustės karščiavimo (jau sveika sveikutėlė) teko skilti į  į dvi stovyklas- Deimantė su ligoniuke šiltai ir saugiai namie princesišką dieną susiorganizavo, o mes likę, sušokom mašinon ir važiavom sveikinti Ramunės su jubiliejumi. Kadangi mano švogerka gimė tokiu labai šventišku, bet nebaliniu metu, tai tas trisdešimtmetis labiau gal buvo, kelintas- trečias ar ketvirtas tikras gimtadienis, tą dieną kada priklauso:) Truputuką ją  nustebinom, kai išdygom po langais, didele kompanija šaunių draugų ir kaimynų, su plakatais, balionais ir pilnom burnom pūgos, dainuodami "su gimimo diena" :))) Kelios valandos gimtadienio (Armanda labai didžiavosi, kad Vilniuje buvo, dabar jos Vilnius, tai jaukūs mano brolio šeimos namai su dviem mažom puseserytėm) ir žemei su dangumi maišantis skubėjom namo prie stalo sėstis, plotkelės dalintis:)
O rytas pažadino dovanomis, pasirodo ir šiemet buvome labai geri:) Kalėdų senelis ir džiugino ir stebino, Rimvydas gavo anglų kalbos kursus, aš garų puodą (vėliau dar šiaurietiško ėjimo lazdas), Deimantė supakuotą anglų kalbos korepetitorę ir visokių mergaitiškų trikotažinių dalykėlių, Rimgailė taip pat visokių mergaitiškų trikotažinių dalykėlių ir kelioninį kavos puoduką, kurio seniai norėjo (nors nei kavos geria, nei keliauja:D), Marčius lego, Einoras žiūronus, mažosios sesytės papuošalų rinkinį, kurį, miklindamos pirštelius, pačios ir susiverti turėjo, o didieji bernai raktą:) Klaidas pasakojo- žadinu Augustą, kelkis, kažkokį raktą gavom, tik durų  neturim:D Teko, kaip buratinams, tas stebuklingas duris rasti už kurių laimė slepiasi:))) Dabar toje laimėje nuolat bazuojasi daug testosteronu trykštančių paauglių, o Augusto su Klaidu namie beveik ir nebematome- kieme, garaže, Rimvydas įrengė nedidelę treniruoklių salę, su štanga, atsilenkimo suoliuku, ten, vėliau dar ir bokso kriaušė kabės. Tokia visiškai nereali penkiolikmečių svajonė, kurioje ir aš, tikiuosi, šonus prajudinti:)
 Po naminio dovanų lukštenimo, močiutės eglutės šturmas- tikrai tikrai geri buvom:))) Vėliau maišas lauktuvių iš Vilniaus, mano mamos jubiliejus (jai du kartus po 30), sekančią dieną Rimgailės spektaklis kultūrnamyje (ją, raganos dukrą, iškepė ir suvalgė), šokiai ir dainos šventiniame koncerte (kiek kvailai ir jautriai reaguoju į gražiai išpuoštas ir laimingas mažas mergytes scenoje....), kelionė pas Rimvydo tėvelius, jų su šventėm pasveikinti ir šiandien jau rami, eilinė diena rojuje:) Su pasižvygavimais, pasimylavimais, skundais, dainomis, piešiniais,  peštynėmis, bučiniais ir šuoliais iš antro lovos aukšto ant čiužinių:) Bandau nepasiklysti tame triukšme ir susivokti, kokią diagnozę man galima pripaišyti, nes matau kalną puodelių po arbatos gėrimo, daug daug dantų šepetėlių vonioje, keliais aukštais susėdusią šeimą prie televizoriaus (nebetelpame visi ant sofos, o ir noras didelis, glėbyje, ant kelių mažius laikyti (Martyno klausiau, ar tau neliūdna, kad mergytės mano kelius nuo tavęs atėmė- jam tikrai dėmesio kiek mažiau belieka. O jis- mama, tai viena iš šono, kita ant kelių, o man juk dar vienas šonas lieka:) ) ir toks fainumas širdyje! Didelis nuovargis, kirbantis dūšioje nerimas, kaip viskas baigsis ir toks gerumas, lyg medumi patepta......


2012 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

Su šventėm!

Pasidžiaugėm patys, o šiandien, nuvogusi valandikę nuo buities, žaidimų ir pasakų, galiu pasidalinti savo didele laime ir su jumis- mūsų šventės šiemet dvigubos- Kalėdų atostogų metu, turime dvi mažas, žavias ir čiauškančias viešnias, vyresnės sesytės iš mažojo ketvirtuko, šventes švęs su mumis! Karts nuo karto vis atsigręžiu į jas pažiūrėti, negalėdama patikėti, kad mums pavyko ir turime leidimą joms laikinai svečiuotis mūsų namučiuose:))) Marčius užaugo akimirksniu, juk su Auguste jie vienmečiai, o ūgio skirtumas daugiau nei 15 cm, dabar jis lepūnėlio pozicijas mažajai, keturmetei,  Armandai užleido, mes ją rankinuku ir vadiname, beveik žemės  kojomis nepaliesdama, nuo glėbio į glėbį keliauja:))) Anądien, visiems vakaro filmą žiūrint atsistojo prieš tv ir lūpą patempė- noriu ant keliukų, o neišsirenku pas ką:D Dvi nuostabaus grožio, neišpasakyto meilumo ir garsios garsios (po naktinės pamainos bandant išsimiegoti, net visagaliai ausų kamštukai nepagelbėjo, pramuša juoku, žvygavimu ir tūkstančiu "kas čia" visas sienas) princesės užkariavusios mūsų širdis, kelius, rankas ir šypsenas:) O jau taip viskas įdomu! Parduotuvėje pačios durys atsidaro, o dar galima prekių vežimėlyje sėdėti! Pro langą mato, kaip traukiniai važinėja! (Rimvydas bandė paaiškinti, kad mes tuos traukinius fūrom vadinam, bet paskui numojo ranka- traukiniai skamba daug smagiau:D) Po vonios kvepiančioms pudrytėmis  išsitrynusios, pas dideles seses nagučius nusilakavusios, šukuosenas pasidariusios, su grožybių pilnais rankinukais, pūstais sijonukais pasipuošusios strikinėja po namus- ech, koks gėris tos mažos mergytės, koks malonumas, kad nors 20 dienų galėsime jomis rūpintis, jas puošti, lepinti ir mylėti:)
Jau pirmą vakarą Einoras su Martynu paskelbė, kad mažosios, jų kambario karalienės- užleidžia joms savo lovą, o patys, kaip tarnai (čia jų žodžiai:D) ant žemės, joms po kojom miegos:))) Armanda taip ir skaičiuoja- vaikų kambarį daugiausia gyventojų- dvi mergytės ir dvi berniokai:) Žodžiu viskas labai saldu, rožinės spalvos ir labai labai miela!
Bet, kad per gerai nepasirodytu, šiandien ligoniuką turim- Augustei 38,8 temperatūra, šventės bus labai naminės, be jokių išvykų. Ir su ausytėm bėdos, tikiuosi, dideli adenoidai ir bus galima sutvarkyti, o ne kažkada nepastebėtas, ar nepastebėti, ausų uždegimai, su liūdnom pasekmėm..... Guli dabar pupa vaistukų ir arbatų prigirdyta, o visi ant pirštų galų vaikštom. Ačiū Klaido krikšto mamytei Rasai už gydytojos konsultaciją telefonu ir mano didelei praktikai su ligom ligelėm, įveiksim visus negalavimus per šias dienas, ir Kalėdų rytą, jau žvali iš po eglutės dovanas lukštens:)
O dovanos, lyg lietus jau dabar, iš vaikų namų atsivežtą ryšuliuką naminių rūbų paslėpėm kamputyje, o kone pusę spintos  užėmė gražiausi mergaitiški apdarai- mama atnešė Gustės ir Luknės išaugtus rūbelius (šios coliukės 106 ir 114 cm ūgio ir 16 ir 18 kg), Aušra dvi didžiules dėžes Algintės rūbelių ir batų padovanojo, dabar, kaip ir priklauso, galime per dieną kelis kartus persirenginėti:)
Va štai taip va, mums labai labai gera:) Stebuklas ir didžiausia Kalėdų dovana, kad nors vyresnės mažylės (Austėja ir Arnutis per maži svečiavimuisi) šiandiena šalia:) Ir aplamai šis metas stebuklų ir netikėtumų pilnas, paskutinėm savaitėm tiek gerų naujienų, jausmų ir emocijų! Buvau užversta Kalėdiniais siuntiniais, knygomis, skanumynais, papuošalais, nuoširdžiausiais- gyvais laiškai, atvirukais kupinais gražiausių palinkėjimų, ačiū, nuoširdžiausias ačiū, kad esate, kad mylite, kad stebinate ir dovanojate tiek nuostabių jausmų!!! Kartais jaučiuosi, lyg gyvenčiau po kupolu, tokiu šviečiančiu, šiltu ir jaukiu, kurio nepasiekia nei pasaulio pabaigos, nei dideli pykčiai, nei baisios nelaimės. Ir tas kupolas vis auga, didėja ir jame telpa vis daugiau žmonių- besišypsančių, gero linkinčių, tikinčių ir tų kuriems rūpi.... Ir vieną dieną jis taps toks didelis, kad jame tilps visas miestas, visa Lietuva ir visas pasaulis:) Gražių švenčių, mielieji, būkit laimingi!!!

2012 m. gruodžio 11 d., antradienis

Metų laikai

Viskas kas genialu, yra paprasta:) Tiesiog serija tapuku, kurie fotosesijos metu pražydo metų laikais- rožinis, obelų žiedais  pasipuošęs pavasaris, sultinga lyg citrusas, stikliniais saulės zuikučiais nubarstyta vasara, spalvotas ruduo ir ledo kristalais padabinta žiema:) Visai netyčia- metų laikai:)))






2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis

Žirafa

                                                                 Žirafa ten......

                                                             
                                                                     Ir žirafa čia:)


Šiandien Čia be galo gražu:))))


2012 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

Draugystė

Draugystė yra ne tik tada, kai kartu patiri daug šilto ir šalto, kai perkopi kalnus, perbrendi upes. Draugystė būna ir tada, kai jums abiem tik vieneri, mamos "sumeta krūvon" ir jūs abi turite  po pelę, kad peštis nereiktu:))) Draugystė yra nuostabus dalykas, o geriausia draugė tai, ko palinkėsiu kiekvienai mano namučius aplankančiai!


2012 m. gruodžio 4 d., antradienis

Adventas

Kažkaip nesmagiai jaučiuosi:) Visad mano namučiai buvo geros nuotaikos vieta, o paskutiniai įvykiai daug širšulio ir įtampos į juos įnešė.. Bet mes tiesiog dabar tuo gyvename. Kol kas nebekalbėsiu apie mažąsias sesutes ir brolį, kai bus naujienų, ir jei kas pasikeis, tiesiog parašysiu komentarą po įrašu:)

Martynas užaugęs bus kasyklininkas:) Ne, ne nugaras kasys ( ir mūsų ,pirma versija, tokia buvo), jis su kirstuku ir kastuvu kas dideles duobes deimantų ieškodamas. Nes radus nors vieną deimantą, galima labai praturtėti, net už kelis šimtus, ar net TŪKSTANTĮ jį parduoti. Bandžiau, ta proga, išprašyti žiedo su deimantu, bet buvau nugesinta, kad tas bus labai negreitai ir kaži, ar man tokiai senai, dar reikės žiedų:D
O kol užaugs kasyklininkas ir jo, dar gyvenimo kelių nepasirinkę, broliai ir sesės, puošiamės ir laukiame didžiųjų metų švenčių:) Ant sienos jau kabo advento kalendorius, rytais, apatinio aukšto gyventojus labai lengvai išverčiantis iš lovų- mažiai  paknopstom lekia staigmenos žiūrėti ir tada pas mus lovon džiaugtis ir girtis dovanėlėmis:) Jos dažniausiai saldžios, vaisinės- Kalėdomis kvepiančios, kartais ledinės, šokoladu aplietos ir šaldiklyje slepiamos:) Aišku, vėl užsikuičiau ir neištesėjau vasarą duotų pažadų, nelaukti iki paskutinės dienos- kalendorių pasiuvo mama, neapsikentusi mano dūsavimų, kad jau lapkričio pabaiga, o aš vėl išsisukinėsiu su banaliu šokoladiniu iš parduotuvės. 

Deimantė jau be 5 minučių vairuotoja, išlaikė teoriją, iki metų galo išsilaikys ir vairavimą, turėsim jau du su pusę vairuotojus šeimoje:) Aš gi, morališkai susikaupiau atnaujinti vairavimo įgūdžius,  užmiestyje sėdau prie vairo, išklausiau trumpą Rimvydo instrukciją kur kas jungiasi (kur greičio pedalas, kur stabdis:D) ir vos užvedusi variklį buvau gražinta atgal, į sėdynę šalia, nes bekomentuojant, kaip juokingai teisių nuotraukoje atrodau, komisija pamatė, kad mano teisės, o siaube, prieš du metus baigė galioti:D Mda.. senokai TO nedariau:))) Dabar pradėsiu šiuos reikalus tvarkyti, med. komisija, nauja graži nuotrauka iš kurios niekas nesijuoks (:D) ir gavusi naują leidimą vairuoti šturmuosiu gatves- negaliu juk nusileisti savo aštuoniolikmetei:)))
Negaliu nusileisti ir Martynui su Einoru- vakar jie pakrikštijo žiemą, šiandien vakare už kompaniją lėksiu rogutėmis nuo kalniuko ir aš. Gaila nelimpa sniegas, kai lauke tokios grožybės-sidabru blizgantis baltas baltutėlis sniegas, užlietas tūkstančio saulės zuikučių,  iki pilnos laimės tetrūksta žaismingo senio besmegenio ir vaizdo pro langą butų tobulas:)

2012 m. lapkričio 27 d., antradienis

Kasdienybė mūsų

Labai viskas sudėtinga. Gyvenam labai stipriame verpete ir jei netikėčiau laiminga šitos istorijos pabaiga, tikriausiai jos nepasakočiau, noriu tik šviesių ir gražių dalykų savo namučiuose:) Kita vertus, jei nepasakosiu, tai aplamai tylėsiu, vilnos terliones čia terodydama, nes viskas šiuo metu tuose verpetuose sukasi...
Mūsų šeimai labai artimi vaikai atsidūrė vaikų namuose. Keturi žavūs mažyliai  trys sesutės (1,11 mėn, keturmetė ir šešerių princesės) ir vijurkas trimetis brolis. Kad atsidūrė, tai čia geroji istorijos pusė, nes taip, kaip jie gyveno neturi gyventi vaikai... Mušami, alkani, dažnai be elektros, per tėvo smurto protrūkius malkinėn išvaromi miegoti, savarankiškai pečius kūrenantys ir kažkaip bandantys išgyventi. Neklauskite, kaip dirba to rajono socialiniai darbuotojai, šeima buvo įtraukta į riziką, buvo anonimiški kaimynų skundai (deja deja, teisme jie nulis....), iš šono atrodo, kad visi viską žinojo, tik, gal paprasčiau buvo užsimerkti, kam rūpi kažkokie pijokų vaikai..... Sunku apie tai rašyti.....
Kilo gaisras, vaikai buvo vieni namuose, bandė pasišildyti. Drąsuolė šešiametė Augustė išvedė sesytes ir brolį į lauką. Tada sukruto ir tarnybos, apgyvendino vaikus Obelių vaikų namuose. Tuoj sužinoję nulėkėm ten,na ne tuoj, man buvo stipri emocinė krizė, net miegot negalėjau, žliumbiau kelias dienas:) Aš gi boba, mama, o viskas taip artimai mus liečia:)
Vaikai, nors mažučiai, silpnučiai, išbalę, bet tokie žavūs! Mažieji, negavę jokio švelnumo namie, visas, kiek dėmesio parodančias moteris Mama vadina... Didesnės mergytės džiaugiasi naujais namais- čia ir valgyt skaniai duoda ir lovas, va kokias baltas turi ir vaikų daug ir darželin, mokyklon eit pradėjo- kiek naujų patirčių! O dar tos lauktuvės, knygelės, flamasteriai, lipdukai, žaislai:)  Tik va nuvažiavus visų niekaip nesurenkam, vis kuris, ar keli ligoninėje (kadangi mama basiems ir nuogiems lauke leisdavo bėgioti-gydytoja ligoninej pasakojo, apie tokį mažosios, dar dviejų neturinčios Kruopos, grūdinimą spalio mėnesį), tai imunitetas pas vaikučius suprantamas, o dar akiai matomas liesumas ir blyškumas, bei medicinos sesučių perspėjimas visos sriubos nemaitinti, nes keturmetė, kaip kūdikis atpila- skrandukas nepriima daugiau maisto. Plaučių uždegimas, ausų uždegimai, obstrukciniai kosuliai- tėvų teigimu, jie į gydytojus dėl niekų vengia kreiptis, dabar gi, vaikučiai iš ligoninės neišlipa, vis važiuojant į Obelius tenka prasukti pro Rokiškio vaikų ligų skyrių.
Atrodė viskas paprasta, visi žino, kad vaikai auga netinkamoje aplinkoje, kad mama  praradusi motinystės teises į 4 vaikus, jau po poros metų pertraukos, per keturis metus šitą ketvertuką pasigimdė, tėvas kalėjęs, bedarbis brakonierius, smurtaujantis ir prieš sugyventinę ir prieš vaikus,nebe pirmas gaisras palikus vaikus namie vienus, nuolatinės administracijos baudos, nuolatinės girtuoklystės namuose, galu gale mano artima draugė šiandien pat pasiimtu visų mažylių globą ir jie augtu saugiai, bei gautu visą tinkamą gydymą ir ugdymą pagal poreikius (mažiausiems nustatytas raidos sutrikimas ir reikalinga spec. pagalba), deja atsimušėm į biurokratijos sieną. Atsimušėm stipriai, vaikų teisių vedėja, tiesiu tekstu sako pamiršti tuos vaikus (siūlo paimti kitus globon, lyg aš kalbėčiau prancūziškai ir ji nesuprastu, kad ne vaikų man trūksta, o rūpi būtent šitų likimas), stebisi, kad mes juos kiekvieną savaitgalį lankome vaikų namuose, nes tėvai vykdo iškeltus reikalavimus- pasirūpino (akivaizdu, su seniūnijos pagalba) sausomis malkomis (pagaliau! lapkričio pabaiga, geras laikas pradėti kūrenimo sezoną), susiremontavo degusį kambarį ir jokio juridinio pagrindo negražinti vaikų į biologinę šeimą nėra. Ir, nors kiekvienas, kiek blaivaus proto turintis žmogus supranta, kad bėda visai ne aprūkusiose sienose, o tėvų alkoholizme, kurio jie nepripažįsta ir kurio niekas šalinti nereikalauja, Lietuvoje yra tokie įstatymai. Ginantys teisę daugintis, gyventi tokį gyvenimo būda, kokį nori ir auginti vaikus, taip, kaip supranti. Labai daug baisaus girdėjau apie gyvenimą toje šeimoje iš vyresnių vaikų, jie turi begalę nuoskaudų ir blogų atsiminimų, istorija kartojasi, tik dabar "teisingumo" pinklėse kiti vaikai. Kiekis tas pats, amžius panašus, mamytei plius 10 metų alkoholizmo , tėvas, kurio smurto protrūkių bijo visas kaimas (na, langai, tikriausiai, visiems labai reikalingi, šalta lauke...), viskas sukasi ir sukasi ratu....
Pagalvojom, kad vienas iš laimingos pabaigos kelių yra viešumas. Suprantu ir darbuotojus, įveltus į šitą istoriją, visi bijo padaryti kažką ne taip, bijo daryti, nes darantys padaro klaidų, o klaidos, kartais kainuoja šiltas kėdes. Suprantu ir atsakingus asmenis, kurie nenori važiuoti į iškvietimo vietą vakarais ir savaitgaliais, suprantu ir visas tėvų teises pasitaisyti ir pradėti kitą gyvenimą, gražiai auginti vaikus ir būti gerais piliečiais. Bet va rašau ir širdis krauju srūva, kad per pačias šventes, kai mūsų vaikai džiaugsis papuoštais namais ir nukrautais stalais, kai bėgs po eglute ieškoti dovanų, tie keturi, be proto  švelnūs ir meilūs mažyliai švęs Kalėdas tokioje aplinkoje, kur suaugę laistys sugrįžusius namo pajamų šaltinius. Augustė niekada nemačiusi muilo burbulų, visai nenorėdama ją labai išgazdinau su jais:) Keturmetė Armanda nuostabiai spalvina, nors niekada anksčiau nėra to dariusi. Arniukas, vis sako- mušiu, o po akimirkos stipriai stipriai apkabina ir myluoja. O pamatytumėt Austėjos žvilgsnį ir mimikas,  14 gruodžio jai bus du, tikiuosi spėsim atšvęsti su dideliu tortu ir daug daug dovanų:)
Skauda....

2012 m. lapkričio 22 d., ketvirtadienis

Žemės gintarai

Ačiū, kad esi šalia, paprasta, žemiška, kantri. Ačiū, kad tave turiu- tokią švelnią, rūpestingą, išmintingą. Kad davei man viską- gyvybę, pasaulį, meilę... 
Kad tau būtų šilta, mama:)



2012 m. lapkričio 20 d., antradienis

Pirties kepurė

Negera mergaitė! Prašiau papozuoti  bet nenustelbti kepurės savo grožiu, neklauso! Ir nei viename iš daug padarytų kadrų nesimato, kokią nuostabią kepurę nuvėliau.....



2012 m. lapkričio 19 d., pirmadienis

Vienaragis

Drąsus, kilnus ir išmintingas. Kartu išpuikęs ir visą griaunantis. Ir tik švelnios mergaitės rankos gali jį suvaldyti, tik jos tyrumui ir nekaltumui jis paklusta. Ši elegantiška mistinė būtybė, apipinta legendomis ir padavimais, savo pasirodymu pranašaudavo žmonėms kažką svarbaus, gerų laikų atėjimą.

Kartą, labai seniai, žemę apgaubė tamsa. Galbūt žmonės patys to nusipelnė, pasirinko pyktį, liūdesį ir neviltį ir nusisuko vienas nuo kito. Nebenorėjo žiūrėti vienas kitam į akis, sveikintis ir prisiglausti. Gal pavargo? Gal nebesitikėjo šviesos, jautėsi nenusipelnę meilės?

Man tikriausiai rudeniška melancholija:) Žūtbūt reikėjo vienaragio, kuris treptelėtu savo stipria kanopa, krestelėtu juodais, sidabru žėrinčiais karčiais ir pažadėtų šviesų rytojų:) Ir nors nesu nei jauna, nei nekalta mergelė aš jį sutramdžiau! Penkias valandas stengiausi ir jis  pakluso. O dabar užsimerksiu ir tikėsiuos geros naujienos:)





2012 m. lapkričio 16 d., penktadienis

2012 m. lapkričio 13 d., antradienis

Šalčio raštai

Kad jau pabėriau čia šventinių burtų užrišdama braškantį Kalėdų senio maišą, tai parodysiu pirmą Kalėdinę dovaną kurią nuvėliau mielai ir gražiai  internetinei draugutei, ne kartą mane staigmenomis ir dovanomis sušildžiusiai:) Išpiešiau tapukus šalčio raštais ir nelaukdama papuoštų eglučių, sutviskančių vitrinų ir balto girgždančio sniego, linkiu ramybės ir jaukumo namuose:) Linkiu medumi kvepiančios arbatos, pasivaikščiojimų, šaltukui žnaibant žandus, sniego gniūžčių mūšio su vaikais kieme, cinamonu padabintų vakarų prisiglaudus prie mylimojo, ir nuoširdžių pokalbių prie žvakės.
Ačiū, kad esi:*



Šventės

Man labai miela ir smagu, kad šventėm, artimuosius norite pradžiuginti mano kurtomis dovanėlėmis:) Jūsų dėka ir mūsiškės bus labiau spalvotos:))) Bet, turiu tik dvi rankas, darbą, ir vaikų tris eiles apie pečių, todėl daugiau Kalėdinių užsakymų nebegaliu priimti, visus norus pildysiu po didžiųjų švenčių:) Šiemet nebenoriu gruodį perbėgti  galvotrūkščiais, nepasiduosiu masinei psichoze ir ramiai, susidėliojus visus darbus,  puošiu namus, kepsiu pyragus, aplankysiu kaimynę močiutę su kvapniu arbatos puodeliu  (ji tokia turtinga pasakojimais ir atsiminimais, o pasidalinti, deja, nelabai yra su kuo), gal padarysiu vieną, kitą stebuklą..... Statysiu sniego senį, važinėsiu su rogutėmis, pagaminsiu Kalėdų kalendorių, aplankysiu man brangius žmones ir turėsiu daug laiko svajonėms:)
Ačiū, kad esate:) Gražaus ir jums laukimo:)


2012 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Mažiausiai 1000 kilokolorijų

Kas pasakė miau? Kas pasakė mūūūūūūū.......:)))
Kad ir kiek vaipytumės, kad per daug rožinės per daug saldu, mergaitiški reikaliukai praktiškai neišaugami:) Nes rožinė, tikrai saldu, taip saldu, kad net suaugusiam saldi šypsenėlė veide pasirodo:)
Mano saldi karvutė jūsų saldžiai nuotaikai:) Galima jos pienu balinti kavą (net cukraus nereiks), galima su ja prašnekinti paniurėlį, ar tiesiog nuoširdžiai  paplepėt:)




2012 m. lapkričio 9 d., penktadienis

Kai draudžiama

Kai draudžiama norisi 100 kart labiau:)  Bet kai vienas didelis brolis mokykloje, o kitas supjaustytas ligoninėje guli (apendicitas), galima ir jų lovose padrybsoti ir sienomis pasikarstyti:)
Ant gulinčio modelio tapukai Aurimui, draugui, kuris irgi gerai žino, kad uždraustas dalykas daug saldesnis:)))




2012 m. lapkričio 7 d., trečiadienis

Aš spaudoje:)

Kol nerašau pati (ai, užsikuičiau truputuką...) apie mane parašo Eglė:) Toks fainas  straipsnis "Valstiečių laikraštyje",  Neskaitot jo? Veltui:) Čia virtuali versija (tik su mažiau nuotraukų:))- gražu kažkaip:)))

2012 m. lapkričio 2 d., penktadienis

Banginiai

Tavo noras, man įsakymas:)


Žvaigždynas

Jei dangus būtų žalias..... Jei jame, svajingomis naktimis, matytųsi krokodilo žvaigždynas, jis atrodyti taip:)))



O dieną, šiltą ir giedrą, jį pakeistu tokia saulė....



2012 m. spalio 31 d., trečiadienis

Saldžios atostogos

Sakiau, išeisiu atostogų ir rašysiu per dienas,  ilgai miegosiu, daug velsiu, skaniai valgyt gaminsiu ir ilsėsiuos ilsėsiuos.... Na miegoti, tai ilgai miegu:))) Ir vilnos atsargas sėkmingai mažinu (iš Bulgarijos jau keliauja didelis maišas naujos, spalvotos jūsų Kalėdinėms dovanėlėms) :) Su valgiu prasčiau, per tokį intensyvų poilsį beveik dviem kilogramais mažiau sveriu (vadinasi radom kaltą- darbe ant stalo stovintis neišsenkantis saldumynų krepšelis, visai man ne draugas, pasirodo), sėkmingai tęsiu akciją "kas nori šiandien  pietūs/vakariene ruošt?":D
Visi  atostogų saldumynai tik širdžiai ir akiai:)




2012 m. spalio 25 d., ketvirtadienis

Saldainiukai

Geriausios krikšto mamos lauktuvės- saldainiukai:) Mažyčiai saldūs, skanūs, įvairiaspalviai,  skonių įvairove stebinantys:) Ir net nepykstu, kad nuotraukose tapukai dingo (visuose 12 kadrų jie nematomi, mistika, ne kitaip), tik saldainiukai šviečia!


Pieštos

Galiu tapyti teptuku, žodžiais ir vilna..... Piešti tai ką matau, kaip jaučiuosi, kuo gyvenu:)
Lengvai ir švelniai.....




Laiškas Gustei

Labas gražioji princese, pasiilgau labai:) Šiandien vakare  pas tave atvažiuos močiutė, paprašiau, kad nuvežtu tavo kurpaites, kad nesušaltum:) Nuvėliau tokias, kokių prašei- žalias ir su rožine, karoliukais puošta gėle:) Ar tiks:)



 p.s. Martukas dabar sėdi prie stalo ir piešia tau piešinį:)


Linkėjimai sesytei:)

2012 m. spalio 21 d., sekmadienis

Aukštyn!

Maži jie išlakstė žaliąsias lankas
Tarytum lėktuvai-išskleidę rankas
Svajojo suėję būry paslapčia
Ir aukštą žydrynę sapnavo nakčia...
Reikėjo berniukams padangių gilių
Ir aerodromo pilkųjų kelių
Reikėjo berniukams beribio dangaus
Lėktuvo šturvalo ir skrydžio svaigaus.....





p.s. Ir labai sąžiningai fotomodeliu dirbantis lakūnas, stambiu planu:)))



Šeimyninis duetas

Ką tik susikūrusiai gražiai šeimai:)  Palinkėkime jiems laimingo ir šilto (visomis prasmėmis)  gyvenimo!



2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

Vilkas



Vilko staugimas, priklausomai nuo vietovės ir oro sąlygų girdimas net už 16 kilometrų. 
 Vilkų pora yra ištikimi vienas kitam. 
O metų vilkiukas jau traukia į medžioklę.
Vilkų yra apie 50 porūšių, Lietuvoje viso teturime 200-300 šių plėšrūnų.
Medžioti juos galima tik žiemą ir ne daugiau 20 per visą šalį.
Štai kiek daug apie juos žinau, viskas iš Martyno ir Einoro knygos apie vilkus:)