2014 m. spalio 20 d., pirmadienis

Laikyk kojas šiltai, o galvą šaltai

Šita frazė gyva mano mintyse jau ilgą laiką. Su Bure bure Inga, startavome su nauju, dideliu projektu, kuris kainavo daug bemiegių naktų, dideles telefono sąskaitas ir nuo juoko skaudančius pilvus (kažkaip stresas mums per  kikenimą kirto :D ). Bet rezultatas fantastiškas- turim naują, bendrą kūdikį!  WWW.KOJOSSILTAI.LT Dabar apie jį šokinėjam, čiučiuojam, auginam ir tikimės, kad viskas jam bus gerai! Mintis sukurti parduotuvę, kurioje kiekviena prekė turėtų savo istorija, o pardavėjas pažinotum, taip gerai, kaip savo pienininką, kuris kas rytą atneša ką tik pamelžto pieno stiklainį, brendo jau ilgai. Man rodos, šiandieniniame pasaulyje, užverstame vienodų, bedvasių daiktų, kai net prieš svarbią šventę dovanos gali užbegti į artimiausią maksimą ir ten ją rasti, labai svarbu išskirtiniai dalykai ir išskirtinis dėmesys. Bet ne mažiau svarbu ir laiką taupantis patogumas. Iki šiol visus užsakymus priimdavau per aplinkui, laiškais derindavom dydžius ir spalvas, o tai užtrukdavo. Mano para, nors ir atrodo, kaip guminė, vis gi, turi tas pačias 24 valandas ir mažiausiai penkių, kasdien pritrūkdavau daryti tai, kas patinka. Kad ir rašymas, kiek visokių įvykių praėjo ir, bijau, kad užsimiršo, net nespėjus jų užfiksuoti. Dabar, techninę dalį perleidus keliems mygtuko paspaudimams "pasirinkite dydį", "modelį", "įsidėkite į krepšelį"- galiu jums pasakoti visokius gerus nutikimus, diskutuoti apie svarbius dalykus ir daugiau laiko skirti sau:) Parduotuvėj turim dienoraštį. Susiskirstėm, kokiomis dienomis, kokiomis temomis diskutuosim, o viską ką transliuosim ten, atnešiu ir jums į "namučius" Nes gal, tarkim, jums čia jaukiau :) Pirmadieniais bus užkulisiai. Dažniausiai matote gražiai nufotografuotą  (pastebėjot, kaip gražiai išmokau foografuoti, pati dar tuo patikėt negaliu!) produktą, o kaip jis gimsta, kokioje aplinkoje, taip ir lieka paslaptimi. Ketvirtadienį- dirbančios mamos diena. Pokalbiai apie tai, kaip pavyksta suderinti darbą namuose ir vaikų auginimą. Penktadieniais, Inga pasakos apie savo ligą- batų fetišą, visokius, man, kaimietei, nesuprantamus žodžius- "Camper" ir kitus, kurių pavadinimo net nemoku parašyti, o paklaust negaliu, nes jau miega....Sekmadienį- draugų diena. Pasakosim apie draugus. Juk turim begalę draugų - menininkų ir amatininkų, kurių namai užversti medžiagomis, vilnomis, karoliukais, ar dažais. Reikia geromis pažintimis dalintis :)
O "Namučiai" liks naminiai :) Visus, kuriems aš įdomi savo darbais, kviečiu kraustytis į KOJOSSILTAI.LT, o čia lai lieka savi žmonės, kuriems įdomus mano gyvenimas. Kurie mintinai žino mano vaikų vardus ir kuo užsiima Rimvydas :) Ir vėl grįšiu į pradinį tašką, rašysiu apie paprastą, paprastos daugiavaikės šeimos kasdienybę. Nėra tvarkos mažių spintoje ir vonioje, tai nors čia ji tebūna :D




2014 m. rugsėjo 6 d., šeštadienis

Į mokyklą

  Turiu du, labai stiprius, kone geležinius pasiteisinimus, kodėl nerašau. Tai vis tas Facebookas, su savo patogumu pripulti, išpilti porą eilučių ir sulaukti tiek reakcijų. Ir dar išmanusis- raides sugraibyti juo gyva bėda, bet kai jis rankose, tai jungti kompiuterį, lyg ir jokios prasmės:) Bet aš stengiuosi:)
Vasara buvo fantastiška! Galima sakyti, kiekvienais metais vis puikesnė ir pensijos laukiu jau dėl dviejų priežasčių, ne tik, kad sėdėsiu Kanaruose po palme su kokteiliuku rankose ir nieko neveiksiu, bet ir dėl tų nuotykių, įspūdžių ir naujų pažinčių, kurių sulyg kiekviena diena vis daugėja ir jei neištiks persipildymo krizė, baigsiu labai gerai:))) Iš arti mačiau, kaip gimsta spektaklis, kaip kuriamas filmas, kaip virtualūs pažįstami virsta realiais draugais, kurių nori dar ir dar, kaip startuoja nauja mokykla ir kaip visiškai netikėtai apšviečia mokslo šviesa. Ir viskas per tas juokingai trumpas 24 valandas, 7 dienas per savaite ir akimirksniu pralėkusią vasarą:)
Šiemet iš mūsų namų, į 6 skirtingas mokslo įstaigas, išskuba 7 laimingieji (kolkas visi su dideliu entuziazmu ir stipria motyvacija)  Martynas antrokas, Einoras šeštokas, Rimgailė pirmokė gimnazijoje (dideliam Martyno- CHA, aplenkiau! ), Klaidas jo "vienmetis" antrokas, Deimantė antrakursė, o mes su Augustu fuksai naujose mokyklose- jis startuoja Panevėžio sporto mokykloje (vidurinis, plius rankinis), o aš profesinėje- apeigų ir švenčių organizavime (grupės pavadinimas AŠO- skaityti, kaip klausimą, ambalo balsu:D ) Būsime labai protingi, sportiški ir teisingai šventes švęsim:))) Aš tokia patenkinta! Visiškai spontaniškas, paskutinių rugpjūčio dienų sprendimas, o dėl įspūdžių baigiu visiems ausis išzysti, kaip smagu kažką naujo išgirsti (senai galvoje, tą pilkoji mąsė,  judinta buvo), kursiokus pažinti, ryte keltis į mokyklą ir ruoštis paskaitoms (tiesa pasakius, dar nesiruošiau, bet juk teks ir jau džiūgauju iš anksto). Nuvedžiau mažius prieš mokyklą pas gydytoją sveikatos pažymų, o jie- atvedėm mamą patikrinti, ar mokytis gali :))) Ačiū Die, nesvėrė :D
Augustas irgi euforijoj. Pavargęs, nes krūviai tikrai dideli, alkanas, nes labai sunku be mamytės pyragų , bet patenkintas, kaip slyva, nauju, savarankišku gyvenimu, naujais draugais, profesionaliais treneriais ir atsiveriančiom galimybėm.
O vasarą palydėjau fantastiškai! Kažkaip vis sekasi dirbti ir užsidirbti  šventės ritmu- šeimininkavau " Vilko muziejuje" ir jei mokytoja paklaustų (aha! vaikų tai klausė pirmą dieną, kodėl manęs ne?!), ar turiningai atostogavau, tai muščiausi į krūtinę, kad buvau smagiausioje pasaulyje stovykloje. Ir atsivežiau daug draugų iš jos, ir apie vilkus, gamtą daug sužinojau ir kiną pačiupinėjau ir net du filmukus atminčiai turiu. Vieną, Lauryno ir Erdvilo kurtą  "AVELA MANO" (atsidaro nuoroda, nemoku kitaip įdėt), kitą-  filmą apie filmą, vadinamąjį MAKING-OF'ą (ir ši atsidaro :) ), kurį su Inga gavom dovanų nuo legendinio Miko, fantastiško ir charismatiško  Algimanto Mikutėno.
O šiandien sodyboj vasaros uždarymas. Važiavom penkiese, Martyno komentaras- o jei visada tokia maža šeima būtume?.. nesąmonė kažkokia! Vakar grįžus iš parduotuvės, paprašiau jo sudėti produktus į šaldytuvą. Kol persirengiau ir sudėjo. Tiesa sunkiai....




...tai, kad iškritusi višta nieko nesužeistų, mes ją ant laužiuko! Skanu buvo:)))


2014 m. liepos 18 d., penktadienis

Lauko pavėsinė ir baldai

Pasakysiu teisingos vasaros formulę. Laisvadienis- šilta- gamta- ežeras- jauki pavėsinė- patogūs baldai joje- šeima, draugai ir nosį kutenantis kepsnio kvapas! Linkiu visiems daug tokių akimirkų!!!
Rodau baigtą Rimvydo projektą. Viskas nuo-iki jo kūryba ir rankų darbas:)



 
 

2014 m. birželio 28 d., šeštadienis

Ir sirgti reikia stilingai


Pamišusiems dėl futbolo. Garsiai rėkiantiems, kumščiuojantiems stalą ir šaukiantiems ĮVARTISSSSS!!! Jų tėvams, vaikams, broliams ir sesėms, tikriausiai:) Visiems siekiantiems pergalės!




p.s. Martynas, iž du litus, visą dūšią fotosesijai pardavė. Sunkiausia buvo ne į kalbėti pozuoti, o nuvaryti nuo fotoobjiektyvo- palauk mam, dar tokią pozą galiu, va dar šitaip, tuoj dar nuotaiką sportinę sukursiu....Atidirbo vaikis už kiekvieną centą:) Talentas! :)))

2014 m. birželio 27 d., penktadienis

Iššūkis- mėnuo be kelnių

Ar sakiau, kad visą gegužės mėnesį pravaikščiojau su sijonu? Kiekvieną dieną, net namie, net pižamines kelnes į naktinukus iškeičiau:) Įsivėliau į mergaitišką Facebooko žaidimą "Gegužė mėnuo be kelnių" Prisiskaičiau visokių motyvuojančių pasakojimų-  Selėtai rožinių,  rimtesnių įkvepiančių ir sukišusi visas kelnes į dėžę, pastūmiau ją palovin. Tik vienas budinčias sportines palikau, dėl visą ko, jei prasibėgti norėtųsi:) Kokias išvadas pasidariau, pasakysiu vėliau, bet pirmos emocijos gegužės pirmą, prireikus ryte nupirkt pieno, buvo nerealios. Rytas šaltas ir žvarbus, pėdkelnes mautis patingėjau (arti gi) ir jaučiausi, kaip žvaigždė ant podiumo parduotuvėj (mėlynom sužvarbusiom kojom), mda... tikrai retokai iš kelnių išlendu, jei eilinis vasarinis sijonukas tokį stiprų pasipuošimo jausmą suteikia.... Visi žiūri, mato, galvoja, kur aš čia tokia pasidabinusi eisiu....30 gegužės- niekam neįdomu ir niekas net nepastebi kaip aš apsirengusi, net jei kojos ir iš pažastų auga (nu davė Dievas, ką dabar daryt?) Pirmas 10 dienų buvo smagu, kiek erzino kasdieninis galvojimas ką rengtis, kuris megztukas labiau prie klostuoto sijono dera ir kurie batai gražiau prie žalios suknelės. Paskui supykau, nes šalta- baisus čia pasipuošimas, kai reikia rinktis žemę šluojantį aprėdą ir atsispirti pagundai po juo vilnonių kelnių nepasimaut- neišsipuoši labai Lietuvos oru gegužiniu (neišsipuoši ir beveik liepinių, šiandien atsiprašiau rudeninės striukės, vakare, išėjusi Minos pavedžiot) Paskutinę savaitę su Deimante žinutėmis sisirašinėdamos dūsavom ir skaičiavom dienas, kada galėsim žmoniškai apsirengt :D Išvados žudančios- nebus iš manęs elegantiškos, sijonais šiurenančios damos. Vienintelis smagus momentas, tai skambutis Rimvydui vėjuotą dieną- užsuk parduotuvėn, aš negaliu, toks stiprus vėjas, kas abiem rankom padalkas laikyt turiu- dantyse produktų maišo juk nenešiu. Štai taip likau prie seno- sijonai ir suknelės tik karštomis vasaros dienomis ir per šventes, kai pasipuošimo jausmo prireikia:) Atsiprašau.






2014 m. birželio 26 d., ketvirtadienis

Įkvėpimą begaudant

Ieškau jo visur. Kasdien..... Kvapniame arbatos puodelyje,  ilgame vakaro pasivaikščiojime, vaikų šėlsme, nuoširdžiuose pokalbiuose, knygoje,  romantiškam filme. Lyg kempinė sugeriu kvapus, garsus ir įspūdžius. Retsykiais diena praplaukia lengvai, lyg besvoris, permatomas debesis, būna- užkabina, nutvieskia žaibu, atveria akis ir sužadina visas jusles. Ugnies tvyksnis kurti, įvilkti viziją į realybės rūbą ir paleisti, kad džiugintų, šildytų ir neštų pakilią nuotaiką.
Labai daug mokausi. Noriu augti, žengti tolyn, nustebinti save. O kai labai labai nori, gyvenimas dovanoja progų:) Vasara tam puikus metas- čiupinėju naujas faktūras, maišau spalvas. Buities, kai visi atostogauja, sumažėjo minimaliai, todėl ir laiko turiu be galo daug. Galiu sau skirti visą dieną, net visą savaitę. Tobula, ar ne! Galiu atsikelti anksčiau ir pradėti dieną tyloje, begaudant įkvėpimą. Šįkart jis slėpėsi nuotraukoje. Atsainiai vartomame žurnale, apgaubtame rytinės kavos aromato.... Dvi suknelės- balta, lengva lyg pūkas ir ruda- prabangi bei turtinga, stebinanti ir pritraukianti dėmesį papuošimais.  Kelios akimirkos nuostabai, kelios valandos minties sutramdymui, pluoštas vilnos, kalnas šilko, sauja karoliukų,  pusdienis darbo ir vualia! Turiu tobulus tapukus. Ryškiai, drąsiai moteriai. Arba pašėlusiai, ekcentriškai nuotakai. Arba tiesiog žinojimui, koks  retsykiais būna įvairiaspalvis, nesutramdomas ir stebinantis įkvėpimas:)







Tvarkau ir naujinu savo ETSY parduotuvę. Visas naujienas dedu į jos lentynas:)

2014 m. gegužės 8 d., ketvirtadienis

"Prabudimai"

Kviečiu:)


O toli nuo Vilniaus esančius virtualiai po parodą pavedžiosiu..... Vilna, kaip molis:) Tereikia šiltų rankų ir truputėlio širdies ir ji jaukiu baldu virsta, besvore suknele, nedūžtančiu kavos puodeliu..... Papuošalu, mistiniu paukščiu ir milžiniška skulptūra. Tos moterys kuria stebuklus:) 














2014 m. gegužės 6 d., antradienis

Gera būti mama

Aš Lietuvos mamų mama!
Noriu padėkoti:) Už tai, kad balsavote. Ir už sveikinimus. Nuo sekmadienio tik dėkoju ir dėkoju į kairę ir dešinę :))) Man labai graži šita mamų  nuotrauka, visos tokios jaunos, gražios, besišypsančios ir turtingos. Sumasumarum, mūsų smagus būrelis augina 56 vaikus. 56 milijonai padalinti dešimčiai Lietuvos šeimų, va kur biudžeto nutekėjimas :D



Gėlės ir dovanos už tai, kad esi laiminga:) Kad esi tiek pilna visokio gerumo, jog negali juo nepasidalinti. Kad esi tokia greita ir viską spėjanti. Kad neši pasauliui žinią apie motinystės lengvumą. Už sugebėjimą dviem rankom apkabinti būrį ir širdį iki begalybės užsiauginti, kad visi tilptų:) , Nijole , Julija, Liudmila, Ingrida, Vilija, Romualda, Virginija, Valerija, Daiva, man buvo didelė garbė su jumis vienoje kompanijoje būti:)

Bet didžiausias AČIŪ mano vaikams. Už suteiktą galimybe būti mama. Už kasdienybės dovanas:) Už meilę... Už tai kokie fantastiški esate!!! Ir kad pravirkdote- žiūriu žiūriu, graudinuosi, graudinuosi....

Paspaudus nuorodą atsidaro mano gražiausia gyvenimo dovana!






Motinystę švęsk

Žinote kodėl atšalo? Pertraukėlė saulei, nes toks laikas, kai šildo šventė. Buvau renginyje, kur Edita Mildažytė labai taikliai pasakė- Mamos diena, gražiausia metų šventė. Nes be mamos, nei Kalėdų, nei Velykų nebūtų....
Man motinystė- šventė. Pati šventė, be jokio chaotiško pasiruošimo (ir nebuvo kada). Retsykiais nuo jos pavargstu (nuo Kalėdų, patikėkit, irgi), bet prisėdu valandėlei ir vėl švenčiu:) Gal man tiesiog pasisekė, kad auginu nuostabius vaikus (kas gi tokių neaugina!). Nes jie yra mano pagrindinė mokykla (su dažnais egzaminais), o jei gerai iškalu medžiagą, gaunu aukščiausius pažymius.
Sakiau, kad vaikų auklėti nereikia (Ingos komentaras- durna gal!) Vaikai mūsų veidrodinis atspindys- koks esi, kaip gyveni, tą ir matai prieš akis. Ir kitur neperkabinsi ir skudurėliu neuždengsi- matai tai, kaip yra. Jeigu mes, suaugusieji nebūtume tokie protingi, visažiniai ir tvirti, neturėtumėm nė pusės tų problemų kurias turime. Nusistatome taisykles ir normas (asmenines! Kas sako, kad jos teisingiausios ir nekeičiamos) ir reikalaujame, kad tas mažas žmogus jų besąlygiškai laikytųsi. O gal jo normos kitokios. Kaip ir milijono žmonių, kurie jaučia kitaip, gyvena kitaip ir laimingi, kad juos galas! Pagalvojau- jei neturėtume vaikų, tai ir liktume tokie sustabarėję ir neišlankstyti. O va atsiranda tamsta mokytojas ir ribas prasistumdai (dviese vietos daugiau reikia. O jei trise, keturiese...), rėki rėki, trepsi trepsi, kol lanksto, bet po visko, pajunti- kokia laisvė! Nebelieka nusistatymo, matymo laukas daug platesnis, prisitaikymo galimybės milžiniškos. Arba nepasiduodi, proceso eigoje prarandi balso stygas, nervus, santykius. Rūpesčio raukšle ir žilu plauku pasipuoši, kad galėtum pasakyti- atvargau, užauginau. Va dabar sau pagyvensiu... O pasirodo nebemoki gyventi sau... Ne todėl, kad atpratai, net nežinai, kaip tai daryti. Nes praradai daug metų, kai galėjai gyventi sau, kol auga vaikas. Tuo pačių, jam pakišant špargalkę, kad jis nusirašyti galėtų, kaip tiesiog gyventi, sutarti ir būti laimingu. Tokia paprasta ir kartu sudėtinga lygtis.
Mes gyvename dvigubų standartų zonoje. Namuose irgi. Suskirstom vaikų (oi, ir vyrų) elgesį į tris aiškias kategorijas- geras, savaime suprantamas ir blogas. Du kraštiniai su pagrindiniais prizais, viduriukas nepastebimas. Juk nesakysi kasryt ačiū, už- tai, kad lovą pasiklojo (todėl maniškiai ir nesikloja :D), bet kai pietum išverdi bulvių, o jie, kiaulės,  pavalgė, ir nuėjo nuo stalo net  nepadėkoję......
Dar esam aiškeregiai. Iš vieno vaiko poelgio nuspėjame, kur jis savo dienas baigs. Neparuošė namų darbų, viskas! Užaugęs darbo negaus, o jei ir gaus, už neatsakomybę, bus išmestas po pirmos savaitės. Rūko. Siaubas-  tuoj pradės gert, nežiūrės vaikų, gal ir žmoną lups! O paskui uždedam štampuką "ko iš jo daugiau tikėtis" ir paliekam kapstytis iš to išankstinės nuomonės liūno. Kad smagiau būtų ir mokykla prisideda:)
Santykis su vaiku, su paaugliu, lipdomas iš balso tembro, gerai praleisto laiko, supratimo ir sugebėjimo priimti jį, tokį, koks jis yra. Visokį. Nes dabar jo laikas. Klaidų laikas. Jei šiandien neprisivirs košės, nepripažins, kad prisivirė ir neišmoks jos išsrėbti, tai turėsim dar vieną suaugusį visažinį teisuolį. Bet jei turės galimybę, nenuteisiant, išmėginti viską, tikrai atsirinks kad gerai, kas ne. Nes, veidrodis visada tiksliai rodo:)

Aš noriu jus pasveikinti:) Visas pasaulio mamas. Nes be mūsų, nei Kalėdų, nei Velykų.....

2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

Darbas studijoje

    Jaukiai įsikūriau naujoje studijoje :) Sako- susirask mėgiamą darbą ir niekada gyvenime nebedirbsi. Aš dar pridurčiau- atskirk tą darbą nuo buities ir kiekviena diena lyg atostogos.....  Nulekiu ryte, su Mūza arbatos išgeriam, vilnas papešioju, tapukus sukloju, žiū ir 12 valanda jau.. Tada namo- pietūs paruošiu, vaikus papešioju ir atgal :) Dičkiai sako- rojus:))) Mažiai, su manim- pasistatėm teniso stalą, nusivežėm riedučius (kieme puiki aikštelė treniruotėms), lyja- vilna dalijamės, taškomės ir knygas skaitom:) Susidėliojo viskas puikiai!










2014 m. balandžio 12 d., šeštadienis

Spalvotas gyvenimas, kai tau aštuoni

Miegot, nemiegot.... Akys jau merkiasi, nors galva dar zvimbia nuo įspūdžių, tai gal  užsikaisiu kvapnios arbatos puodelį ir prisėsiu paplepėti su jumis :) Na, kad nereiktų po baliaus lėkščių plauti:)
Šiandien Martynui aštuoni! Ryte, prabudo su ugnele- nuo miego užkimusiais balsais sudainavom (sukriokėm) "Su gimimo diena" ir pakišom pusryčių keksiuką, su degančiomis žvakutėmis. Tada greitai apsirengė, papusryčiavo ir šmurkštelėjom po kaldra apie gyvenimą šnektelėt. Daug sužinojau:) Tarkim, jo noras, pučiant žvakutes, buvo rasti keturlapį dobilą. Kad visus norus išpildytų. Kai suabejojau, ar ne gimtadienio žvakučių tai darbas, gavau išsamią paskaitą apie norus, jų stiprumo lygį ir visus būdus, kaip juos gauti.
  Pirmiausia- malda. Galima naudoti kas dieną. Padeda, kai nori būti geras, arba kažką pameti ir reikia rasti.
 Antrą- gimtadienio žvakučių užpūtimas. Kartą į metus, deja. Visos pasaulio dovanos tau po kojomis:)))
 Ir galingiausias- keturlapis dobilas. Išpildo VISKĄ! Tik gali viso gyvenimo prireikti, kad jį rastum (kiek reikia pievų išbraidyti, tu tik pagalvok! Ir žalias jis, kaip viskas aplinkui....) Bet jau tada..... Galima prašyti, kad jis tave paverstu bet kuo (O atverčia atgal? Tai aišku!) Galima gauti daiktą, kuris bet kiek kainuoja (naują mašiną, tarkim? Didelį didelį namą? Taip! Ir net loterijos bilieto pirkti nereikia) Žodžiu, tikrai verta gimtadienio norus investuoti į viso gyvenimo norus:) Sudėtinga, bet kai pagalvoji, kad gali pasiversti bet kuo...
Lygiai po pusvalandžio, kai apie tai pasipasakojau Facebooke (negaliu juk su tauta nepasidalinti tokiomis žiniomis!), gavau Ingridos (labai mielos ir simpatiškos internetinės draugės, kuri augina 6 mergytes ir, beje, taip pat dalyvauja mamų mamos rinkimuose- 10 numeriu, bėkit, prabalsuokit) laišką, kad knygoje turi sudžiovintą dobilą! Penkialapį!!! Reikėjo pamatyti Martuko akis, kai išgirdo, kad gaus tokią dovaną! Ir mano, kai klausiausi jo krykštavimų ir planų tuo ir tuo pasiverst :D Turiu porą savaičių sugalvoti, kodėl tas dobilas neveikia. O gal suveiks? Nes pirmi metai be stebuklų,  dovanos kažkokios žemiškos šiemet- nereikėjo nei teleportavimosi aparato ieškoti, nei gėrimo suteikiančio sparnus, nei nematomo apsiausto. Nuo- bo- du!
Tiesa, apie dovanas. Ir apie svarbiausią gimtadienio akcentą. Tortas! Praktiškai įsitikinau, kad niekam nereikia nei nukrautų stalų, nei kažkokios superduper atrakcijos, jei turi tobulą gimtadienio tortą. Mes tokį gavome dovanų :) Šis mėnuo toks labai labai ypatingas mūsų šeimai- aš, Rimvydas, Martynas, Einoras, Klaidas, Rimgailė ir Augustas švenčiam vardadienius ir dar šis gimtadienis, todėl Evalda, iš "Džiaugsmo kepyklėlės" mums padarė nuostabiausią staigmeną- sukūrė ir padovanojo fantastišką tortą! Nes ji  labai faina:) Ir todėl, kad mes faini ne mažiau :))) Dar vieni šilti virtualus santykiai:) Kai paklausė, kuo Martynas dabar gyvena, nesuabejojau, kad tortas bus su dinozaurais ar robotais. Na gal dar su piratais- knygą apie juos iš bibliotekos parsinešė.  Taip jau.  Noriu seno, apgriuvusio namo. Užkaltais langais ir su vaiduokliais. Man jie labai patinka. Nuo kada? Nuo aštuonių metų. Augu gi, keičiuosi.... Ir turim namą.  Ir vaiduoklius. Ir jie tamsoje šviečia!






Nuostabaus skonio! Nerealaus dydžio.  Dabar norisi eit ir kažkam gerą darbą padaryti. Na, kad pusiausvyra būtų:))) Jei ir jums norisi, darykit. Tuo pačiu konkurse sudalyvausit - garas darbas, su galimybę kažką iš mano laisvų darbų albumo laimėt. Padarai, komentaruose pasipasakoji  ir lauki gegužio:) Paprasta. Kaip  gimtadienio žvakutes užpūst...


2014 m. balandžio 11 d., penktadienis

Malkų dėžė

Prieš aštuonis metus, balandžio 11 dieną, pagimdžiau Sūnų :) Gudročių pagranduką :) Apie Martyno šventę vėliau, dabar pasidžiaugsiu kokia dovaną gavau aš! Rimvydui patinka mane nustebinti. Atvažiuoja pietauti ir įrieda namo su didele, talpia, ką tik iškepta, dar aliejumi kvepiančia, dėže malkoms:) Gyvens ji po laiptais, netoli židinio,  kai "išalks" labai lengvai nustumsim prie durų ir pilną malkų prikrausim (valio, daugiau jokių šiukšlių nuo jų namie! ). Vakarinį filmą žiūrint, viens du ir prie sofos pristatysim- didelis ir patogus stalas! O kol kas namie atrakcionas :D Iš miegamojo į virtuvę dėžėje-autobuse važiuoja Einoras. Iš dėžės-tv salės, Martynui labai gerai Kempiniuką ir Simsonus rodo :) Augustas joje pasislėpė ir labai laiku iššoko, kai Rimgailė pasilenkė apžiūrėti :D Smaginamės:))) Baisiai smagi diena!




2014 m. balandžio 8 d., antradienis

Mamų mama

 Net neabejoju - savo vaikams esu mamų mama. Kaip ir visos mamos savo mylimukams:)  Ir tam nereikia nei rinkimų, nei nominacijų.  O jau ketvirtą pavasarį LRT organizuojami Mamų Mamos rinkimai skirti ne išrinkti pačią geriausią, bet atkreipti dėmesį į dideles ir gražias Lietuvos šeimas.  Pakalbėti apie motinystę ir parodyti, kokia didelė laimė, kai tave supa tiek daug mylimų žmonių.
Kviečiu  balsuoti už  Mamų mamos rinkimuose nominuotas šeimas :) Gerai paieškoję ir mus ten rasit :)

2014 m. balandžio 7 d., pirmadienis

Italija

Ir visai gerai, kad šio įrašo taip ilgai nerašiau. Nes kas gali būti smagiau, nei šlapią, šaltą ir  apgautą  pirmadienį (sekė, bus plius 17 ir saulėta!) nukeliauti į Italiją. Kad ir mintimis:) Ir jus nusivežti :)

O buvo taip. Visada sakiau, kad kai sekasi, tai sekasi:) Dabar tikiu, Makalium, kad keliauti galima ir nebrangiai, tereikia planuoti, ieškot ir rasti, arba, turėti Dalią (ačiū ačiū ačiū, 100 kart ačiū!), kuri viską už tave padaro ir pakviečia, šalčiausią žiemos savaitę, po pavasarį pasibastyti:) 3 valandos skrydžio lėktuvu kainavo pigiau, nei į Vilnių nuvažiuoti! Žodžiu, ledinį sausio pirmadienį, išbučiavom vaikus, močiutę, sutikusią paradui vadovauti, susimetėm rankinį bagažą ir tamsią naktį pajudėjom link Karmėlavos. Skrydis pusė šešių, iš namų išvažiavome apie antrą nakties, vadinasi nebuvo kada ir bluosto sudėti, o ir pasiruošimo darbų (kad tik ko nepamiršt, nepražiopsot) iki kaklo. Pirmadienio, antradienio ir tt...  pusryčiai šaldytuve, pietų receptai, darbų paskirstymas, ant šaldytuvo papomokinės veiklos sąrašai, aiškūs nurodymai kada kas indus plauna, kaip jungt skalbyklę, kuriomis dienom Martynui po pamokų eiti pas močiutę į darbą, kuriomis, jai laisvadieniai ir ji lauks namie.... Didieji bernai rankas trynė- jėga, laisvas plotas (girdėjau, kaip Augustas Rimgailę papirkinėjo, kad kažkurią dieną ji pas draugę miegotų, nes bus vakarėlis ir jam liudininkų nereikia :D). Naivuoliai- per tą savaitę, močiutės prižiūrimi, namus blizgino ir derėtis išmoko, kad vakare galėtų išsprukti iš namų, pasibastyti :)))
   Nuotykiai prasidėjo jau lėktuve, jaudindamasi įlipau, įsitaisiau prie lango, kad viską geriau matyčiau ir... neatlaikius nakties nuovargio nulūžau. Girdžiu, Rimvydas žadina, su tokia nuoskauda pašokau- mano pirmas gyvenime skrydis ir aš jį pramigau! Nei kaip pakilom, nei kaip nusileidom, nė vieno dėbėsėlio..... Bet ne, viskas gerai, tiesiog lėktuvas sugedo (gerai, kad ne ore). Pora valandų laukimo salėje ir antras bandymas- su pakilimu, nusileidimu ir visais debesimis.

Pirmiausia į akis krito palmės. Ir kaktusai. Dar neaukštas vietinių ūgis (taip ir likčiau ten senmergė per amžius. Su katinais. Katinų mačiau daug. ), nuostabaus grožio moterys ir tridiene barzdele apžėlę rudakiai vyrai- Rimvydas besibaigiant savaitei, kasdien vis labiau į juos panašėjo :) Saulė! Rodos kažkokiu teisingu būdu ištrynėm gabalą žiemos ir atsidūrėm teisingam laike. Oras tobulai gegužinis, atokaitoje markstėmės ir tirpom, papūtus vėjui, vėl siautėmės striukes ir nustodavom šaipytis iš vietinių, kad jiems šiauri žiema ir iš pūkinių paltų neišlenda.
Mūsų laikini namučiai pačioje Kagliario širdyje, senamiestyje, po langais jaukus šunų vedžiojimo parkelis (su draugiškais keturkojais ir iš paskos vaikščiojančiu tvarkdariu).


Aplink siaurų, jaukių gatvelių voratinklis...... Kiekviena namo metras su savo dvasia ir istorija, kiekviena siena lyg atskirai.... Durys, langinės, balkonai lyg mozaika- skirtingos detalės, nuostabiai subyrėjusios į visumą. Išdykę grafiti ir vėjuje besiplaikstantys skalbiniai. Ir tiek spalvų! Sena ir nauja šalia:)











Gatvių labirintai šaudo aukštyn-žemyn. Iš aukštai- stogai. Mažas ir didingas miestelis po kojomis.







Bet, didžiausias įspūdis- žalia spalva. Ir saulė kuri ne tik šviečia, bet ir šildo! Gamta Sardinijoje nuostabi, tokia  mūsuose tik vazonėliuose gyvena:)







Atskiras pagiriamasis žodis Itališkai virtuvei.  Smalsumas sulaužė mano dietą- mėgavausi ledais, ragavau picą. Suvalgiau kalną daržovių ir vaisių. Lepinausi sūriais. Bet iš esmės, kadangi dažniausiai maitinomės apartamentuose, tai virtuvė pasirodė kiek žemo lygio :))) Arba ne- tokio aukšto, kad jei net meldžiausi :D
(Ir tik nesugalvokite klausti, kokio ilgio buvo lovos :D )


Atostogos prabėgo akimirksniu. Autobusu, vingiuotais keliais, nardančiais po stačiausius kalnus, kai pro autobusą langą matai tik kaktusais nusėtą bedugnę, važiavome į laukinius Villasimus  paplūdimius- išsimaudyti jūroje. Taip, vandens temperatūra tesiekė gal 10- 15 laipsnių šilumos, bet nepraleisi juk tokios progos:) Traukiniu kaukšėjom iki Carbonia miestelio- kopėm  į kalnus. Matėm rožinius flamingus. Įsitikinome, kad klaida, mandarinus raškyti nuo medžio (pirma mintis pamačius nuo vaisių svyrančias šakas- kam pirkti, kai tereikia ranką ištiest :) ), jie toookie rūūūgštūs, kad už bausmę porą dienų aikčiojau dantis valydamasi :))) Supratau, kad ir nemokėdama nei anglų, nei italų kalbos galiu puikiausiai susikalbėti su vietiniais:) Pailsėjau fantastiškai! O palmių kauliukai, grįžus sukišti š vazonėlį, šiandien jau sprindžio dydžio!