2014 m. vasario 26 d., trečiadienis

Kairiarankė

Aš atostogauju:)  Pradėjau po naujų, taip lengvai ir ramiai, tada truputi stipriau, Italijoje (būtinai kada prisėsiu įspūdžių aprašyti), o jau vasario viduriuke visu 100 procentų- net batų neužsirišinėjau, plaukų nesišukavau ir slankiojau iš kampo į kampą (žiauriai sunku nieko nedaryti, kai daryti siaubingai norisi!) zirzdama "neturiu ką veikti, man nuoboduuuu.... " (iki skausmo mamoms žinoma murmelė, ar ne :D ) Profesinės atostogos dėl profesinės ligos :) Pasirodo būti partizanei, kai skauda, bet aš galiu, kaip be manęs, kas geriau už mane, visai negudru :) Lapkričio mėnesį pradėjo ranką mausti. Pačią reikalingiausią, dešinę. Nebais ir dėmesį kreipiau, mažą ką ten skauda, kai darbas nuo ryto iki vakaro klykte klykia. Kai jau visai riesta liko, Augustą velti išmokiau- sunkiausią etapą jis atkočiodavo. Užrišus Kalėdų senelio maišą ilsėjausi (kaip ir rašiau, lengvai ir ramiai- tik namus kuopiau, ploviau, valiau, šveičiau, valgyt gaminau, skalbiau, džioviau, spintas tvarkiau, stalčius krausčiau, pamokas tikrinau, per petį plekšnojau, kumščiu grūmojau- tokia rami ir monotoniška moteriška laimė), po pasaulį pasižmonėjau, bet kuo toliau tuo labiau kiūžau, ranka, kaip nereikalingas daiktas be naudos ir jėgų prie šono kabėjo, kol susikaupus pas gydytoją kreipiausi. Jis man visokių bobutiškų ligų prirašė- artritą, epindikolitą ir ant riešo išaugusį gūzą išvarža išvadino- išpjovė, paremontavo kiek ir namo paleido. Tinginio gyvenimo gyventi. Prigrasinęs, kad jei tris savaites neleisiu rankai ilsėtis, toks gūzas (šiška, sako) man ant nosies išaugs:))) Sąžiningai savaitę kompiuteriu viena ranka rašiau, išmokau valgyti kaire (patentuoju, kaip tobulą svorio metimo būdą. Ties ketvirtu šaukštų pakerta raumenis, išsenka kantrybė ir nebelieka malonumo :D ), suteikiau garbės Rimvydui mane prausti, sėdėjau koja ant kojos ir dirigavau paradui. Niekas čia be manęs neprapultų ir visai  nesu pasaulio bamba. Kažkaip net....
Dabar jau  sveika :) Pjūvio vieta labai gražiai gyja, gal net randelio neliks. Ryt paskutinė injekcija į sąnarį. Gražinsiu bibliotekon maišą knygų, kurios nuo išdurnėjimo atostogaujant išgelbėjo ir kažką veiksiu. Rankos niežti, o galva zvimbia, kimšte prikimšta įdėjų, planų ir vizijų! Pradėsiu nuo išsikraustymo iš namų :) Labai ilgai pliusus ir minusus darbo namie dėliojausi, svarsčiau visaip, kaip geriau ir supratau, kad nepabandžius nesužinosiu. Kaip ir su visu kitu gyvenime:) Kursiu savo dirbtuves atskirai. Kad galėčiau atskirti darbą nuo malonumo (ar malonumą nuo darbo, čia kaip, blynų kepimą, nosies valymą ir matematikos uždavinių sprendimą, pavadinsi). Kad vėlimo pamokėlių norinčių nereiktų namo kviesti. O ir šiaip, neįsivaizduoju ką tai reiškia, bet turbūt faina, kai vilnos nėra lovoje, lėkštėje ir ant užuolaidų :)))

2014 m. vasario 12 d., trečiadienis

Teisingas kebabas


Arba lavašas greičiau. Nesvarbu. Tiesiog teisingas :)))

Aisbergo salotos lapą užtepiau varške (riebi varškė, smulkinti pomidorai, česnakas, druskytė, petražolės, tarkuotas raugintas agurkas), lašiša apdėjau ir susukau :) Tobula vakarienė!


p.s
Pramušė :) Prisėsiu kurią dieną ilgiau paplepėti, apie atostogas papasakosiu :)