Tvartukas sodyboje pats jauniausias, pastatas, turiu omenyje. Ir jam pirmam teko garbė prisikelti naujam gyvenimui. Pirmiausiai teko išnešti kalną senienų, išlupti gardus, išlaužti supuvusias grindis, kvepiančias lubas, o nuo viršaus kalnus šieno ir žiurkių spyrelių...Tada nušveičiau stooorai apšiktas (vadinkime daiktus tikrais vardais) sienas ir perleidau estafetę Rimvydui. Jis ten galima sakyti ir žiemojo, du mėnesius kasdien, kaip į darbą.... Griovė, pjovė, statė.....
Aš dirbau, ir kelis kartus per dieną skambinau klausinėti, ką dabar darai, kiek padarei, kaip atrodo:D Maniakė tikra, bet tiesiog visos mintys ten buvo, juk pirmi namai kuriuos kūrėme tokius, kokių norėjome.... Visos šitos foto darytos telefonu, vakarais nuvirtę lovon po kelis kartus žiūrėjom ir svajojom, kaip bus gražu...kažkada.....
Tiesa, šiame etape ir aš pasižymėjau, per mamadienius (kam gi daugiau jie skirti-statyboms žinoma:D) sienoje iškalinėjai nišas. Kūjis svėrė gal pusė tiek, kiek aš, pakelt dar pakeldavau, užsimot užsimodavau, bet smūgiui jėgų jau nelikdavo:D Rimvydas, mano stenėjimų ir dūsavimų neapsikentęs, paėmęs, vienu smūgiu, kelias plytas iškirsdavo, o aš išdidžiai jį pačiupusi iš jo rankų-nelysk, galiu ir pati, vėl keldavau ir švelnučiu kaukš vos kelis trupinėlius nudauždavau:D Bet vis vien-oficialiai, nišos mano nuopelnas:D
Toliau sekė žvakučių dėliojimas, baldų sunešimas ir kelių šeimyninių švenčių šventimas su plytų sienomis viduje-tiesiog laukėm kol atšils orai ir galėsim tinkuoti....
Pavasarį, jau savaitgalius leidom tinkuodami-išmokau drėbt tinką, lyginti (tiksliau kreivinti, nes norėjome nelygių sienų), dažyti.... Rimvydas labai geras mokytojas (beje tinkavo jis tai pat pirmą kartą!!!) Tas kas nori-padaro daugiau nei tas kuris gali:)))) Sunkiai sulaukiau, kol dažai išdžiūs, kad būtų galima nešt baldus ir dėlioti malonias smulkmenas (dar kol tvartas buvo apkakintom sienom jau žinojau kur koks mielas daikčiukas stovės:)))..... Rašau čia, dėlioju nuotraukas ir viduje drugeliai skraido-greičiau vasara, greičiau sodybukėn, greičiau tvartelin persikelt.....
p.s. Priešpaskutinėje nuotraukoje albumėlis Aurelijos dovana įkurtuvių proga, keraminis katinas šalia-Astutės :))) Apvalus stalas Rimvydo senelio darytas, uošviai man jį padovanojo gimtadienio proga, vaza ant stalo mano bandymai prisiliesti prie keramikos, dėžė malkoms rasta namie, palėpėje, indauja- pirmas Rimvydo baldas mums tik susituokus sumeistrautas, iš senos spintos perdarė:) Laiptai irgi jo.... Pati sau vyro pavydžiu:D
19 komentarų:
Tikrai nedrįsčiau vadinti tvartuku. Gal anksčiau jis toks ir buvo, bet dabar tai atrodo nepaprastai jaukus pasakų namelis :)
Eina sau, kaip gražu.Ir kiek meilės sudėta.Pasakų namelis.O laiptai kur veda?
Labai šiltas ir jaukus jūsų tvartelis. Toks mielas ir savas. Pasakiškai grašu.
Ačiū:) Smagiausia, kad viską patys padarėm, kiekvienas kampas numylėtas:D
Laiptai-į palėpę, ten miegamos vietos, tik kolkas dar lubos neužkaltos, celofanas juodas tik :)))
Ai... ir man drugeliai po pilvą skraido... Ir dėl jūsų tvartuko su sodybuke, ir dėl savu namelių...
Laukiu pavasario, o tada vėlyvos vasaros, kada pagaliau ateis ir mano valanda, tada galėsiu pagaliau tinkuoti, dažyti, nešioti daiktus, daiktelius, kabinti paveikslus... Oi, einu miegot ir sapnuot...
Labai dėl jūsų džiaugiuosi ir linkiu greito pavasario, o tada mes svečius :P :DDD
Užvesiu ir aš naują skiltį apie sodybą. ;)
Nu įkvepi tu mane, ne kitaip. Bučiuoju.
Aurelija, tai jūs jau vėlyvą vasarą juostas kirpsit?! Dabar man drugeliai sugrįžo:))))
Labai gera skaityti, kaip jūs pramogaujat, dirbat... Kaip bendraujat su vaikais... nuostabu. Aš tą laiką jau praradau, nes maniškiai - garbūs paaugliai. :) O žiūrėdama atgimstančio tvartuko nuotraukas, net apšakalėjau... Nu taip gera... Sėkmės jūsų šeimynai.
Aurės sesė :)
Jolita, smagu, kad prisipažinai kas esi (kad Aurės sesė), nes vis laužau galvą kas man rošo-žinau gyvai žmogų ar ne:) Tave žinau truputi ar ne:))) Ačiū už linkėjimus:)
Taip. Truputi mane pažįstat. :)) Pagirdžiau, jus, ištroškusius kažkurią vasarą... :)))O per Kazį mano kepures globojote. :))
Labai smagu, kad dalinates savo gyvenimu su kitais.
Jolita, labai smagu, kad kažkam mūsų gyvenimas smagus, man bais smagu rašyti (kodėl anksčiau apie tai nepagalvojau), vis šioka tokia scena:D
O vanduo skanus buvo....
Nu gražiausia :OOO
Jole, tai pirmas komentaras dienoraštyje ir ne mano dienoraštyje????
Egle, atsiimsi, ko čia vilioji visokiais tvartukais seses???? :P
:DDDDDDdd
Fantastika!!!!!! Nuostabu :)
Tiesiog nuostabūs namučiui :) O tas pasikeitimas neįtikėtinas
Ta tvartelio transformacija i pasaku nameli mane uzbure..... miela Egle jei leisite imu sita reportaza kaip atmontine ir vadova :)
nes patys turime identiska prisnerksta tvarta kuris mano lakioj vaisduotej jau seniai grazus grazus :)
Asta Ovidija, maloniai prašom:)
Man tam tvarte patinka viskas. Na ir tvartu vadinti jau niekaip nebegalima. Labai gražu kad tiek lentų panaudota, jos gražiai nudažytos. Man patinka kad išlaikytas lentų natūralumas. Dideli komplimentais jums.
Tikras pasaku namelis... Super
nooriu ir as tvartooo...
Rašyti komentarą