2011 m. gegužės 29 d., sekmadienis

Šeimų šventė 2011

Fantastiška šventė, fantastiškoje aplinkoje!!! Kėlėmės labai anksti (vis gi pradžia 11 valandą, o kelias tolimas, berods 220 kilometrų į vieną pusę), kaip visada prieš kelionę rytinis krosiukas-vonia, virtuvė, maistą susirinkti,termosai arbatos/kavos, rūbus visiems peržvelgti (būtinai iš vakaro susiranda skylėtas kojines, čia geriausiu atveju, dažniau kojinių švarių aplamai namuose nėra ir tai sužinau tik ryte, o išsirinktose kelnėse per naktį atsiranda kumščio didumo dėmė), sukontroliuoti, kad dantis išsivalytu, kad tik ko nepamirštu, tualetinio popieriaus, knygos Marčiui, rūbų pamainos tam atvejui, jei bus karšta-šalta, bala ne vietoj pasipainios..... Visus apsimiegojusius sukišus mašinon, prisegėm kėdutėn miegantį Vaiką ir išriedėjom, pakeliui dar užveždami Miną pas Dalią į šunų viešbutį.  Galiu pasigirti, kad šis išvažiavimas buvo vienas neskausmingiausiu, nes, kad ir kokia laukta kelionė, kad ir kaip stengiamės, bet susiruošimas baigiasi chaosu, lakstymais be galvų ir mano žviegimu sakiau juk iš vakaro pažiūrėti.... Tiesa, nuvažiavus gerus 50 kilometrų prisiminiau, kad per tą lėkimą nepasidažiau (moterys mane supras, kokia tai tragedija, kai supranti, kad nebūsi pati gražiausia ten kur važiuoji:))), o likęs ekipažas dar drįso juoktis iš mano nelaimės.Briedžiai.
 Nuvažiavome labai teisingai, net Kaune iš pirmo karto, Rimvydas pasuko, ten kur reikia, lengvai radome Alytaus kryptį ir gerokai prieš šventės pradžią privažiavome Visuomenės harmonizavimo parką Vazgaikiemio kaime. Kaip ten gražu!!! Nerealiai tvarkinga, skoninga aplinka, tiek visko vienoje vietoje!


Ir apie viską pagalvota, prie įėjimo skaičiavo viščiukus-kiekvienas mažylis gavo tvirtą apyrankę su užrašytu tėvelių telefono numeriu, kad reikalui esant... na žinote:) Tiesa, mano mažyliui ta apyrankė greitai užkniso ir gavusi pažadą nepasimesti plėšiau ją lauk:) Gera mintis buvo apsirengti vienodais marškinėliais, Marčius nuramino, kaip aš pasiklysiu, matau jus raudonus iš toli:)))


Po iškilmingo šventės atidarymo mano vyrija, net nesvarsčiusi apsidairyti kitose zonose, nulėkė ir mus su Rimgaile nutempė į sporto aikštynus. Aplamai, esu įsitikinusi, kiekviena šeima rado sau kažką įdomaus. Didžiulė teritorija buvo susiskirstyta keliomis zonomis- pagrindinėje erdvėje vyko diskusijos visokiomis aktualiomis temomis, deja, nesudalyvavau nė vienoje:(  Laimės lauke mokė gaminti aitvarus,bet norinčių buvo tiek, kad medžiagos gan greitai baigėsi ir mes likome be aitvaro. O jie buvo tikrai įspūdingi...


Ramybės slėnyje buvo galimybė pailsėti ant sėdmaišių ir hamakų, pasiklausyti meditacinės muzikos, išgerti ajurvedinės arbatos ir paragauti jų gardumynų. Ten mokė gaminti dirbinius iš stiklo, popieriaus (išlanksčiau nuostabią gėlytę, deja, tai nepakartojama, nebepamenu ką po ko lenkt:))), veikė animacijos dirbtuvės. Vaikai piešė kreidutėmis, minkė plastiliną.




Svajonių mieste kiekvienas norintis galėjo pasistatyti svajonių namą. Namas prie namo, pilis prie pilies ir vidurį lauko išaugo didžiulis miestas (gera mintis kuo užsiimti per vaikų gimtadienius!)








Visas šias erdves praskriejome su Rimgaile ir Martuku, nes bernų nepavyko iškrapštyti iš aktyviosios ,kurioje vyko varžybos po varžybų ir jie visur privalėjo sudalyvauti:) Ten visi ir praleidome didžiąją dienos dalį, žaidėme tinklinį, krepšinį, futbolą, šachmatais, lipome į laimės stulpą, čiuožėme slidėmis, išmokau ir petanke žaisti.








Visų varžybų vedėjas buvo Gediminas Juodeika, tikrai nuostabiai sugebėjęs išjudinti publiką. Nors nelabai ir judinti reikėjo, šeimos draugiškai rungėsi viena prieš kitą, aktyviai dalyvavo visose rungtyse, pažindinsi, sirgo viena už kitą. Tikriausiai tai pats draugiškiausiais mano matytas renginys, nežinau, ar Tokie žmonės susirinko, ar vieta tikrai sugebanti hormanizuoti, bet tiek betarpiškai bendraujančiu nepažįstamų žmonių dar nebuvau mačiusi. Tiesiog prieina ir kalbasi, džiaugiasi tavo šeima, pasakoja apie savąją, šypsosi, klausia iš kur atvykai, sveikina nugalėjus varžybose. Nerealus jausmas!!! Galite kaltinti mane, kad man visada viskas gražu ir rožinės spalvos, bet ir Viktorija su šeima ten buvo ir tą patį sakė, Rimvydas irgi, nors nemegėjas leistis į greitas pažintis (tai ne aš :D) irgi taip pat jautėsi:)
Netoliese sporto aikštynų  veikė pramogų salelės, kuriose mažieji talentai dainavo, deklamavo eiles, šoko, žaidė žaidimus. Ten Rimgailė su Martuliu pasigamino savo amuletus, o paskui visi šaudėme iš lanko



Dar norinčių pajodinėti laukė žirgai, tik mes per ilgai žioplinėjome, nes nebespėjome jų aplankyti (sunku, vis gi vienu užpakaliu visas kėdes užsėsti), bet spėjome apžiūrėti dovanojamus šuniukus ir katytes



Tuo tarpu Rimvydo krepšinio komanda perkaito-kad skirtusi kur jie, o kur priešininkai nusirengė marškinėlius (pramoga skirta mamytėms-galimybe apžiūrėti daug plikų svetimų vyrų:)))

Žodžiu griebėme viską, pramogas, pažintis, nuostabų orą (kas sakė, kad škvalas bus, a?!), išsimatavome naujus rūbus ir batus, traukėme dešrą, bėgome prisirišę tampriomis gumomis....



Visų veiklų metu dalyviai galėjo gautose anketose žymėtis, kad sudalyvavo, užpildžius jas mesti į dėžutes ir  burtu keliu buvo išrinkta Kūrybingiausia, Sportiškiausia, Išradingiausia, Žingeidžiausia, Taikliausia,  Talentingiausia, Draugiškiausia, Aktyviausia šeima. Dar rinko ir Didžiausią šeimą, jos buvo dvi, abi augina po 8 vaikučius, taigi ir vėl laimėtoją lėmė burtai. Apie apdovanojimus ir staigmenas, jų metu, verta parašyti daugiau. Tai buvo taip nuostabu, kad iki šiol skruzdėliukai bėgioja prisiminus:) Išrinko sportiškiausią šeimą (gaila nebepamenu jų pavardės, bet aktyviojoje zonoje kartu sportavome, bendravome, nuostabi didelė šeima, labai šaunūs vaikučiai ir tėveliai, jei kas juos pažįstate tai būtinai perduokite didžiulius linkėjimus nuo raudonosios šeimynėlės), gavo dovanų penkiavietę palapinę (juokas 10 asmenų šeimai), sekanti nominacija Didžiausia šeima, vėl laimi minėta šeimynėlė. Nuostabu, bet jie pasiėmę Didžiausios šeimos prizą konkurentams padovanojo palapinę! Aktyviausios šeimos rinkimai ir VĖL laimi ta pati šeima!!!!! Žiūrovai net klykė, plojau taip, kad rodėsi delnai susitrins, o laimėtojams šokas-tėtis tik už galvos susigriebė, o mamytė net apsiašarojo.... Va, rašau ir vėl sruzdėliukai.... Tėvams šokas, o vaikams kiek laimės dviratį gavus (sakė, tik vieną teturintys):))) Kaip desertas buvo tokia šventės pabaiga, bėgom nugalėtojų sveikinti ir pasidžiaugti kartu su jais:)))
Nelikome nuskriausti ir mes, dovanų gavome tiek, kad vos panešėme- ir atvarą ir badmentono raketes, kamuolį, skraidančių lėkščių rinkinį, skraiduką, kiekviena laimėta rungtis didžiausią laimę Martynui teikė, nes visi prizai keliavo jam į glėbį:) Dar laimėjome nuostabią dieną ir pagrindinį prizą (tik ne scenoje jį įteikė)-pačią nuostabiausią šeimą pasaulyje!!!

p.s. Susitiksime kitąmet, Šeimų šventėje 2012:)))

2011 m. gegužės 27 d., penktadienis

:)

Laukiu nesulaukiu kada baigsis mokslo metai.... Ale, ot, gyvenimas, jau ir klasiokų vardus užmiršt baigiu, o vasaros atostogų laukti tenka taip pat labai labai, kaip mokykloje:) Rimgailei pirmadienį paskutinė diena, o berniokams dar savaitė.... Dabar gyvenu stipriai prasižergusi-viena koja namie, kita sodyboje. Ryte Rimvydas, jei būnu gera, nuveža, prieš važiuodamas dirbti, sodybukėn mus su Marčium ir Mina, vakare atvažiuoja pasiimti. Kai gera nebūnu, tai šoku ant dviračio ir minu vištų aplankyti, viena, nes ta radija dviračio kėdutėje minimą kelis kartus pasunkina-mėgaujuosi vėju švilpiančiu pro ausis, tyla ir galimybe pasibūti su savimi (su protingu žmogumi:D)  Vištos gerulės, kasdien po porą kiaušinių sudeda, tiesa viena šiandien strioko įvarė, naktį vėjas užremtas duris atidarė, tai ryte tik dvi radau.... Jau vanagas maniau, ar lapė.... Bet vakare, guosdamasi Daliai, kad nekokia ūkininkė iš manęs, pamačiau gražuolę tupinčią tykiai tykiai už lentų, šalia daržinės. Augustas striukę užmetęs ją pagavo (Jėga! Nesu visiška višta, kad viena  jų bijau, net Augustui nejauku, kai ji lakioja, spurda ir taikosi snapu akį iškirsti:D) Rimvydas žadėjo pašiūrę joms sukalti (kada nors), o kol kas iškraustėm iš fėjų namelio, kur buvo laikinas jų viešbutis ir sumeistravom su Augustu laikiną pastogę. Reikėtu ir jums ją parodyti, radom metalo lauže seną aprūdijusį tinklą, kelis strypus, dar kelis pagalius kreivus ir be įrankių kažkaip sukabinom, siaubeli, kokio reto grožio ir tvirtumo architektūrinis statinys gavosi:DDD Rimvydas, kai iš darbų atvažiavo ir pamatė naujus vištų namus, vos iš klumpių neišvirto,  už galvos griebėsi ir gerą pusvalandį žvengė:D Bet, (jis dar to nežino) tai buvo labai gudrus, moteriškas, taktinis manevras, žinau, kad tokia baisybė ilgai nestovės pas mus, taigi, greitu laiku vištaitės turėtu apsigyventi normaliame garde:) Be to išgelbėjau fėjų namuką nuo visiško užkakojimo. Ir supratau, kodėl kaimuose bobutės tokiomis baisiomis pastogėmis-pašiūrėmis apsistato, jei neturi žmogau Rimvydo, tai vargas vargelis su tom statybomis:D

Daržus jau baigiau sodinti, liko pomidorai, agurkai, moliūgai ir arbūzai.Vyrai suarė lauką, tai tereikėjo lysves išlyginti (po arklių gulinėjimų, irgi:))



 O derlių jau nuiminėjam- ridikėlius, salotas, svogūnų laiškus, špinatus pilnai žandais valgom:) Tiesa, visos gerybės iš Rimvydo šiltnamio (mes daržininkaujame atskirai, aš sodyboje, o jis pas tėvukus ir lektyniaujame kuris kurį:) Kol kas gaunu į kaulus sausai:)) Jo agurkai ne tik žydi, bet jau ir vaisius mezga




O pas mane tik svogūnų laiškai ir keli ridikėliai skylėti:)))


 O štai malkas ruošiam kartu;) Gerą pusdienį prie jų pratupinėjom, gerai, kad talka nemaža, tai du meta, du krauna...



Kol nuotraukas sukroviau mintys išsibarstė visos.... Keli geri kadrai iš sodybos, buvom eskursijoje prie ežero, aplankėm apgriuvusį pastatą (fermą turbūt buvo), o paskui gaudėm kaimynus namo grįžtančius:D Labai slidus kalnas toje vietoje, klumpa kone kas antras:)))





Bet jei nežiūrėt kitapus tvoros, tai vaizdai patepa širdelę, neįmanoma net parodyti visų grožybių kurios skleidžiasi, sprogsta, vaisius nokina ir stebina neregėtomis spalvomis ir formomis.... O jau kvepia....











Paskutinė nuotrauka mano favoritė, aplink tą aguoną tupinėju kelis kartus per dieną, plyšiukas didėja, auga, o ryt jau turbūt ir žiedą rasiu ryte. Čia močiutės palikimas, atsivežiau kelis daigelius, o dabar pilnas darželis aguonom nusėtas:)

Šiandien sulaukiau staigmenos. Paskambino iš savivaldybės ir pasiūlė šeštadienį važiuoti į šeimų šventę, duoda mašiną su vairuotoju ir keturiese galime važiuoti pasilinksminti.  Ten pas juos net kažkokie rinkimai buvo,kokią šeimą vežti,  tai mus turbūt dėl mano garsios gerklės išrinko, visur plevėsuoti ne visada blogai:) Pradžioje pagalvojau, kad su dičkiais važiuosiu, bet perskaičius programą lūpą patempiau-nesąmonė, į tokią gražią šventę, jei važiuoti, tai tik visiems. Paskambinau tai poniai iš aukštai ir padėkojau, bet jei jau neturi didesnės mašinos, kad normali lietuviška šeima visa sutilptu, tai mes savo autobusiuku važiuosim, tik, jei jau jie tokie faini, kad nemokamai vežt siūlo, tai lai kuro užpilą (verčiant iš rusų kalbos, tai naglumas, antra laimė:D) Ryt ryte praneš ji man, kaip ten bus su ta kelione, nors dabar, kai jau žinom kokios smagybės ten laukia, tai bet kokiu atveju lėksim:) Ruošiame vienodus, raudonus marškinėlius, visur dalyvausim ir visur laimėsim:)))

2011 m. gegužės 22 d., sekmadienis

Pasenau

Penktadienį pasenau jau 34 kartą. (Sveikinimus vis dar priimu:))) Naglio Šulijos dovana-nuostabus oras savaitgaly, keletas artimų draugų, šeima- pasėdėjom prie stalo, padūsavom, kad metai bėga, raukšlės vagoja veidą....:DDD
Iš tiesų, tai didelio baliaus nebuvo šiemet, nors facebooke viešai paskelbiau kur ir kada švęsiu (nenuostabu, senstu, iš manęs naudos vis mažiau ir mažiau...), bet kaip tuo džiaugiuosi!!! Pagaliau galėjau kiekvienam svečiui skirti pakankamai dėmesio, nes, kai atvažiavusių daug, tai sąžinę graužia, kad tiek laukei, taip pasiilgai, o vos kelias minutes tepasibuvai akis į akį. Mina irgi svečių sulaukė, atvažiavo Aikas, jos meilė, ir Puma, nuolat skalijanti ir bandanti tvarką įvesti:)



Gavau daug norėtų dovanų (dovanomis, per gimtadienį, juk reikia girtis ir džiaugtis garsiai ar ne?) Ramunė su Deiviu atvežė kalninę pušį, kokia fainuolė mano švogerka, kažkada seniai užsiminiau, kad svajoju apie tokią ir jau turiu!



Dar gavau papuošalų ir čekiuką kosmetikai (jaučiu man reikia gero kremo nuo saulės, nusvylau šiandien, kaip reikalas), hortenziją (užaugs labai gražus krūmas), senovinius spąstus pelėms (jėga, dar viena seniena mano kolekcijon!), svarstykles, kad akylai sekčiau ar vis dar galiu ant batuto šokinėti (iki 100 kg galima) :))) O vakare, jau svečiams beveik išsiskirsčius atvažiavo Dalia (geras būdas susirinkti visą dėmesį:)) Sveikinimo kalba trumpa buvo-kelti Feklistaukos žemės ūkį. Gavau pomidorų, kopūstų daigų,naminių kiaušinių ir ...... Žodžiu kai Gena iš dėžės pradėjo traukti dar vieną dovanėlę praradau žadą, gerą pusvalandį atsigaut negalėjau. Laimė fotoparatas buvo jau nudusęs,tai manęs iš siaubo, netikėtumo ir laimės pamėlusios nepamatysit:DDD Visiems buvo labai juokinga, o man rankos  drebėt pradėjo,žodžio išlement negalėjau (o gal ir spiegiau emocijų nešama, jau nebepamenu:D) Maniau stiklinė dovana dėžėje, taip atsargiai ją laikė. O paskui ištraukė ir man bandė į rankas įteikti, vos nenumiriau iš baimės-pirmą kartą teko vištą paliesti:))) Taigis turiu tris gražiausias pasaulyje, mieliausiais, vištukės, taip gražiai kudkuduojančias ir truputi nupešiotas:DDD Jos iš karto apšiko man terasą:))) Dabar aš trijų vištų ūkininkė:DDD Jėga!!! Teoriškai apie jas kalbėjau jau porą metų, juk vis vien visą vasarą sodyboj gyvenam, o čia tokie nauji potyriai, ir man ir vaikams. Prisikalbėjau berods:)))





Nors, prisipažinsiu liežuviu malti daug mažiau galvą skaudą, o dabar jos juk tris kartus per dieną šert (lesint, gal?) reikia, visą vakarą internete pratupėjau šiandien, apie vištų auginimą skaitydama:))) Grįžau namo tik permiegoti ir katilo maisto dičkiams privirti, ryt iš pat ryto su Martuku lekiam sodybon, ūkio prižiūrėt:) Greičiau tos mokyklinės vasaros atostogos....
Šiandien ryte (skilom į dvi stovyklas-Rimvydas su bernais Zarasuose miegojo, nes ryte reikalų turėjo, o aš su Rimgailyte, jos drauge ir Martuku pasilikom sodyboj ) Vaikas pažadino prieš septynias: keliamės greičiau, vištos valgyti nori, reikia patikrinti ar vilkas nepavogė:))) Nubildėjom prie fėjų namelio (ten jos laikinai apsigyveno, o miega senoje bačkoje), palesinom ir gerą pusvalandį, kol mirtinai sušalom (eina peklon, kokie rytai dar žvarbūs!) vištukes ganėm, pratinomės vieni prie kitų:) Miną drausminom,kad nebaidytu mano dovanos, nuo Pilkio saugojom- ir katinai ir šuo liežuvius iškorę prie vištukių budėjo, laukė, gal, kada jos jiems pateiktos pusryčiams bus:))) Paskui nugriuvom abu ant batuto ir pledą užsikloję plepėjom, plepėjom kol užmigom:))) Gerom trim valandom. Prabudau nuo svylinančio karščio, dabar abu atstovaujam raudonveidžiu genties atstovus:)))


Kaip gera senti!!! Tiek visko naujo tie eikliais šuoliuojantys metai atneša:D Su Rimvydu nusprendėm, kad abu dar po kokią desetką vištų nusipirksim, ar aplink tris ar aplink 23 šokynėti, koks skirtumas. Taigis šį vasara bus kitokia,  prašome pas mane sodybon skanios kiaušinienės:)))

Šeimos švenčių renginiai

Siaubas, kaip atsilieku... Vasara kalta-ne aš:)))

Martukas jau vasaroja, darželio reikalai baigti, o koncertas kuris vainikavo tuos reikalus buvo išties žavus-tie mažiai scenoje jaudulio pilnomis akutėmis, žvilgsniais ieškantys mamyčių ir tėvelių, švepli eilėraštukai ir tokios už širdies griebiančios dainos... Supratau, kad užaugo mano Vaikas, nes toks didelis ir išdidus šalia žioplinėjančių trimečių-keturmečių:))) Labai džiaugėsi žiogo kostiumu-močiutė visą savaitę vakarais, po darbo siuvo šortukus, fraką ir varlytę, ką mes be jos ir darytumėm (myliu, mamyt, tave:*)




Po kelių dienų šventė mokykloje. Dainių parodos atidarymas, koncertas ir varžybos. Šventė visiems skoniams;) Labai prasmingas vaidinimas buvo, vaikai išsakė mintis apie šeimą, taip įdomiai ir jaudinančiai surežisuota...O dar dainos, šokiai (Rimgailytė, ta, su dideliu meškinu)...


 Po koncerto bėgom sporto salėn, šešta C prieš septintą B-krepšinio, kvadrato varžybos, tėvai su vaikais, paskui vaikai prieš tėvus, nevejojo iki devinto prakaito:))) Tiesa efektyviausios buvo krepšinio varžybos (ir viskas todėl, kad Rimvydas nedalyvavo, ne kitaip :D)


Šventę vainikavo trimestro aptarimas klasėje ir Marčiau iš proto kraustymasis koridoriuje jo metu-neatlaikė nervai berniokui, per parodą- tyliau, nelakstyk, per koncertą- ramiau, nesimuistyk, per varžybas- sėdėk, ant suoliuko, numuš žaisdami.... Sakė, nebenori į mokyklą, labai jau ilgai ten ramiai reikia išsėdėt:)))