2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

Darbas studijoje

    Jaukiai įsikūriau naujoje studijoje :) Sako- susirask mėgiamą darbą ir niekada gyvenime nebedirbsi. Aš dar pridurčiau- atskirk tą darbą nuo buities ir kiekviena diena lyg atostogos.....  Nulekiu ryte, su Mūza arbatos išgeriam, vilnas papešioju, tapukus sukloju, žiū ir 12 valanda jau.. Tada namo- pietūs paruošiu, vaikus papešioju ir atgal :) Dičkiai sako- rojus:))) Mažiai, su manim- pasistatėm teniso stalą, nusivežėm riedučius (kieme puiki aikštelė treniruotėms), lyja- vilna dalijamės, taškomės ir knygas skaitom:) Susidėliojo viskas puikiai!










2014 m. balandžio 12 d., šeštadienis

Spalvotas gyvenimas, kai tau aštuoni

Miegot, nemiegot.... Akys jau merkiasi, nors galva dar zvimbia nuo įspūdžių, tai gal  užsikaisiu kvapnios arbatos puodelį ir prisėsiu paplepėti su jumis :) Na, kad nereiktų po baliaus lėkščių plauti:)
Šiandien Martynui aštuoni! Ryte, prabudo su ugnele- nuo miego užkimusiais balsais sudainavom (sukriokėm) "Su gimimo diena" ir pakišom pusryčių keksiuką, su degančiomis žvakutėmis. Tada greitai apsirengė, papusryčiavo ir šmurkštelėjom po kaldra apie gyvenimą šnektelėt. Daug sužinojau:) Tarkim, jo noras, pučiant žvakutes, buvo rasti keturlapį dobilą. Kad visus norus išpildytų. Kai suabejojau, ar ne gimtadienio žvakučių tai darbas, gavau išsamią paskaitą apie norus, jų stiprumo lygį ir visus būdus, kaip juos gauti.
  Pirmiausia- malda. Galima naudoti kas dieną. Padeda, kai nori būti geras, arba kažką pameti ir reikia rasti.
 Antrą- gimtadienio žvakučių užpūtimas. Kartą į metus, deja. Visos pasaulio dovanos tau po kojomis:)))
 Ir galingiausias- keturlapis dobilas. Išpildo VISKĄ! Tik gali viso gyvenimo prireikti, kad jį rastum (kiek reikia pievų išbraidyti, tu tik pagalvok! Ir žalias jis, kaip viskas aplinkui....) Bet jau tada..... Galima prašyti, kad jis tave paverstu bet kuo (O atverčia atgal? Tai aišku!) Galima gauti daiktą, kuris bet kiek kainuoja (naują mašiną, tarkim? Didelį didelį namą? Taip! Ir net loterijos bilieto pirkti nereikia) Žodžiu, tikrai verta gimtadienio norus investuoti į viso gyvenimo norus:) Sudėtinga, bet kai pagalvoji, kad gali pasiversti bet kuo...
Lygiai po pusvalandžio, kai apie tai pasipasakojau Facebooke (negaliu juk su tauta nepasidalinti tokiomis žiniomis!), gavau Ingridos (labai mielos ir simpatiškos internetinės draugės, kuri augina 6 mergytes ir, beje, taip pat dalyvauja mamų mamos rinkimuose- 10 numeriu, bėkit, prabalsuokit) laišką, kad knygoje turi sudžiovintą dobilą! Penkialapį!!! Reikėjo pamatyti Martuko akis, kai išgirdo, kad gaus tokią dovaną! Ir mano, kai klausiausi jo krykštavimų ir planų tuo ir tuo pasiverst :D Turiu porą savaičių sugalvoti, kodėl tas dobilas neveikia. O gal suveiks? Nes pirmi metai be stebuklų,  dovanos kažkokios žemiškos šiemet- nereikėjo nei teleportavimosi aparato ieškoti, nei gėrimo suteikiančio sparnus, nei nematomo apsiausto. Nuo- bo- du!
Tiesa, apie dovanas. Ir apie svarbiausią gimtadienio akcentą. Tortas! Praktiškai įsitikinau, kad niekam nereikia nei nukrautų stalų, nei kažkokios superduper atrakcijos, jei turi tobulą gimtadienio tortą. Mes tokį gavome dovanų :) Šis mėnuo toks labai labai ypatingas mūsų šeimai- aš, Rimvydas, Martynas, Einoras, Klaidas, Rimgailė ir Augustas švenčiam vardadienius ir dar šis gimtadienis, todėl Evalda, iš "Džiaugsmo kepyklėlės" mums padarė nuostabiausią staigmeną- sukūrė ir padovanojo fantastišką tortą! Nes ji  labai faina:) Ir todėl, kad mes faini ne mažiau :))) Dar vieni šilti virtualus santykiai:) Kai paklausė, kuo Martynas dabar gyvena, nesuabejojau, kad tortas bus su dinozaurais ar robotais. Na gal dar su piratais- knygą apie juos iš bibliotekos parsinešė.  Taip jau.  Noriu seno, apgriuvusio namo. Užkaltais langais ir su vaiduokliais. Man jie labai patinka. Nuo kada? Nuo aštuonių metų. Augu gi, keičiuosi.... Ir turim namą.  Ir vaiduoklius. Ir jie tamsoje šviečia!






Nuostabaus skonio! Nerealaus dydžio.  Dabar norisi eit ir kažkam gerą darbą padaryti. Na, kad pusiausvyra būtų:))) Jei ir jums norisi, darykit. Tuo pačiu konkurse sudalyvausit - garas darbas, su galimybę kažką iš mano laisvų darbų albumo laimėt. Padarai, komentaruose pasipasakoji  ir lauki gegužio:) Paprasta. Kaip  gimtadienio žvakutes užpūst...


2014 m. balandžio 11 d., penktadienis

Malkų dėžė

Prieš aštuonis metus, balandžio 11 dieną, pagimdžiau Sūnų :) Gudročių pagranduką :) Apie Martyno šventę vėliau, dabar pasidžiaugsiu kokia dovaną gavau aš! Rimvydui patinka mane nustebinti. Atvažiuoja pietauti ir įrieda namo su didele, talpia, ką tik iškepta, dar aliejumi kvepiančia, dėže malkoms:) Gyvens ji po laiptais, netoli židinio,  kai "išalks" labai lengvai nustumsim prie durų ir pilną malkų prikrausim (valio, daugiau jokių šiukšlių nuo jų namie! ). Vakarinį filmą žiūrint, viens du ir prie sofos pristatysim- didelis ir patogus stalas! O kol kas namie atrakcionas :D Iš miegamojo į virtuvę dėžėje-autobuse važiuoja Einoras. Iš dėžės-tv salės, Martynui labai gerai Kempiniuką ir Simsonus rodo :) Augustas joje pasislėpė ir labai laiku iššoko, kai Rimgailė pasilenkė apžiūrėti :D Smaginamės:))) Baisiai smagi diena!




2014 m. balandžio 8 d., antradienis

Mamų mama

 Net neabejoju - savo vaikams esu mamų mama. Kaip ir visos mamos savo mylimukams:)  Ir tam nereikia nei rinkimų, nei nominacijų.  O jau ketvirtą pavasarį LRT organizuojami Mamų Mamos rinkimai skirti ne išrinkti pačią geriausią, bet atkreipti dėmesį į dideles ir gražias Lietuvos šeimas.  Pakalbėti apie motinystę ir parodyti, kokia didelė laimė, kai tave supa tiek daug mylimų žmonių.
Kviečiu  balsuoti už  Mamų mamos rinkimuose nominuotas šeimas :) Gerai paieškoję ir mus ten rasit :)

2014 m. balandžio 7 d., pirmadienis

Italija

Ir visai gerai, kad šio įrašo taip ilgai nerašiau. Nes kas gali būti smagiau, nei šlapią, šaltą ir  apgautą  pirmadienį (sekė, bus plius 17 ir saulėta!) nukeliauti į Italiją. Kad ir mintimis:) Ir jus nusivežti :)

O buvo taip. Visada sakiau, kad kai sekasi, tai sekasi:) Dabar tikiu, Makalium, kad keliauti galima ir nebrangiai, tereikia planuoti, ieškot ir rasti, arba, turėti Dalią (ačiū ačiū ačiū, 100 kart ačiū!), kuri viską už tave padaro ir pakviečia, šalčiausią žiemos savaitę, po pavasarį pasibastyti:) 3 valandos skrydžio lėktuvu kainavo pigiau, nei į Vilnių nuvažiuoti! Žodžiu, ledinį sausio pirmadienį, išbučiavom vaikus, močiutę, sutikusią paradui vadovauti, susimetėm rankinį bagažą ir tamsią naktį pajudėjom link Karmėlavos. Skrydis pusė šešių, iš namų išvažiavome apie antrą nakties, vadinasi nebuvo kada ir bluosto sudėti, o ir pasiruošimo darbų (kad tik ko nepamiršt, nepražiopsot) iki kaklo. Pirmadienio, antradienio ir tt...  pusryčiai šaldytuve, pietų receptai, darbų paskirstymas, ant šaldytuvo papomokinės veiklos sąrašai, aiškūs nurodymai kada kas indus plauna, kaip jungt skalbyklę, kuriomis dienom Martynui po pamokų eiti pas močiutę į darbą, kuriomis, jai laisvadieniai ir ji lauks namie.... Didieji bernai rankas trynė- jėga, laisvas plotas (girdėjau, kaip Augustas Rimgailę papirkinėjo, kad kažkurią dieną ji pas draugę miegotų, nes bus vakarėlis ir jam liudininkų nereikia :D). Naivuoliai- per tą savaitę, močiutės prižiūrimi, namus blizgino ir derėtis išmoko, kad vakare galėtų išsprukti iš namų, pasibastyti :)))
   Nuotykiai prasidėjo jau lėktuve, jaudindamasi įlipau, įsitaisiau prie lango, kad viską geriau matyčiau ir... neatlaikius nakties nuovargio nulūžau. Girdžiu, Rimvydas žadina, su tokia nuoskauda pašokau- mano pirmas gyvenime skrydis ir aš jį pramigau! Nei kaip pakilom, nei kaip nusileidom, nė vieno dėbėsėlio..... Bet ne, viskas gerai, tiesiog lėktuvas sugedo (gerai, kad ne ore). Pora valandų laukimo salėje ir antras bandymas- su pakilimu, nusileidimu ir visais debesimis.

Pirmiausia į akis krito palmės. Ir kaktusai. Dar neaukštas vietinių ūgis (taip ir likčiau ten senmergė per amžius. Su katinais. Katinų mačiau daug. ), nuostabaus grožio moterys ir tridiene barzdele apžėlę rudakiai vyrai- Rimvydas besibaigiant savaitei, kasdien vis labiau į juos panašėjo :) Saulė! Rodos kažkokiu teisingu būdu ištrynėm gabalą žiemos ir atsidūrėm teisingam laike. Oras tobulai gegužinis, atokaitoje markstėmės ir tirpom, papūtus vėjui, vėl siautėmės striukes ir nustodavom šaipytis iš vietinių, kad jiems šiauri žiema ir iš pūkinių paltų neišlenda.
Mūsų laikini namučiai pačioje Kagliario širdyje, senamiestyje, po langais jaukus šunų vedžiojimo parkelis (su draugiškais keturkojais ir iš paskos vaikščiojančiu tvarkdariu).


Aplink siaurų, jaukių gatvelių voratinklis...... Kiekviena namo metras su savo dvasia ir istorija, kiekviena siena lyg atskirai.... Durys, langinės, balkonai lyg mozaika- skirtingos detalės, nuostabiai subyrėjusios į visumą. Išdykę grafiti ir vėjuje besiplaikstantys skalbiniai. Ir tiek spalvų! Sena ir nauja šalia:)











Gatvių labirintai šaudo aukštyn-žemyn. Iš aukštai- stogai. Mažas ir didingas miestelis po kojomis.







Bet, didžiausias įspūdis- žalia spalva. Ir saulė kuri ne tik šviečia, bet ir šildo! Gamta Sardinijoje nuostabi, tokia  mūsuose tik vazonėliuose gyvena:)







Atskiras pagiriamasis žodis Itališkai virtuvei.  Smalsumas sulaužė mano dietą- mėgavausi ledais, ragavau picą. Suvalgiau kalną daržovių ir vaisių. Lepinausi sūriais. Bet iš esmės, kadangi dažniausiai maitinomės apartamentuose, tai virtuvė pasirodė kiek žemo lygio :))) Arba ne- tokio aukšto, kad jei net meldžiausi :D
(Ir tik nesugalvokite klausti, kokio ilgio buvo lovos :D )


Atostogos prabėgo akimirksniu. Autobusu, vingiuotais keliais, nardančiais po stačiausius kalnus, kai pro autobusą langą matai tik kaktusais nusėtą bedugnę, važiavome į laukinius Villasimus  paplūdimius- išsimaudyti jūroje. Taip, vandens temperatūra tesiekė gal 10- 15 laipsnių šilumos, bet nepraleisi juk tokios progos:) Traukiniu kaukšėjom iki Carbonia miestelio- kopėm  į kalnus. Matėm rožinius flamingus. Įsitikinome, kad klaida, mandarinus raškyti nuo medžio (pirma mintis pamačius nuo vaisių svyrančias šakas- kam pirkti, kai tereikia ranką ištiest :) ), jie toookie rūūūgštūs, kad už bausmę porą dienų aikčiojau dantis valydamasi :))) Supratau, kad ir nemokėdama nei anglų, nei italų kalbos galiu puikiausiai susikalbėti su vietiniais:) Pailsėjau fantastiškai! O palmių kauliukai, grįžus sukišti š vazonėlį, šiandien jau sprindžio dydžio!