2013 m. rugsėjo 29 d., sekmadienis

Paroda

Spalio 5 dieną, šeštadienį, 12 valandą, pirmosios Lietuvos veltinio amatininkų gildijos parodos atidarymas.  Pirmoji mano paroda, o dar tokioje nuostabioje vietoje, šalia tokių didelių veltinio meistrių:)  Vasarą,  plenero metu gimęs bendras gildijos merginų darbas įkvėpė paminėti tarptautinę veltinio dieną jungtine paroda, kurioje išvysite kokios įvairialypės gali būti vilnos metamorfozės,  koks nevienodas gali būti vanduo kai jį atspindi skirtingų meistrių prisilietimas prie vilnos, kiek daug spalvų, faktūrų ir formų gimsta pasitelkus truputį fantazijos, daug meilės, vandens ir rankų šilumos:)
Laukiame Jūsų Vilniuje, Kairėnų g. 43, VU botanikos sodo gamtos muziejuje. Būtinai turite apsilankyti!








2013 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis

Įkvėpimas

Su Mūza būna visaip. Būna dirbu naktimis, akys jau merkiasi, o rankos trina, minko, kočioja. Retsykiais prabundu nuo minties aiškumo ir vargiai beužmiegu....  Kartais, tenka rašyti atsiprašymo laišką, kad užsakymas vėluoja, nes.. na tiesiog dingsta įkvėpimas, o darbas be meilės, ne darbas. Ypač tada, kai gaunu visišką kūrybos laisvę (o gaunu dažnai), kai susikuriu viziją, ją išnešioju, apveliu mintyse ir tik tada, puolu pešti vilnos. Kartais Mūzos tenka ieškoti, sėdėti ant lieptelio, basa koja perbraukiant vandenį, išbraidyti mišką skersai išilgai, užlipti ant aukšto kalno, tikintis, kad vėjas ją įpūs.
 Šį karta procesas tapo nekontroliuojamas, gavau aiškų užsakymą, su nurodyti modeliu ir spalvomis ir nesusivaldžiusi suvėliau viską. Ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme (būna, juk, kad reikalai susivelia) :) Įsijaučiau, išsidūkau ir nebegalėjau sustoti! Daina, nepyk ir jei "per riebu", sakyk, pervelsiu :D




2013 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis

Jūsų jau 100!

Oho! Labai gražūs skaičiai namučiuose- turi 100 sekėjų:) Smagu, kad lankote, skaitote, komentuojate ir spaudžiate patinka!
Gražūs skaičiai ir namie, atšventėme su Rimvydu savo šešioliktas vestuvių metines. Dabar mūsų santuoka jau pilnametė, galim reikalauti paso:))) Ir šiokią tokią medaus kelionę turėjome (šiokia tokia ne todėl, kad nevykusi- buvo nerealiai smagu, tiesiog su didele kompanija keliavom, tai medus sąlyginis), važiavome į Trakus ir juos skersai išilgai išmaišėm. Užutrakio dvaras, Trakų pilis (pirmą kartą su gidu, vadinasi visai kitaip), Angelų kalva ir Velnio duobė, vakarėlis su velniais ir pasijodinėjimas žirgais. Kepėm duoną, kitur kepėm sausainius, mokėmės sukti vaško žvakes ir susitikom su mielais žmonėmis su kurias pavasarį po Latviją žvalgėmės. Vaikai visai neblogai tas dvi dienas vieni atbuvo (tik Martynas, pagal rangą dar su aukle- močiute paiktas buvo), tiesa, lyg tyčia sveikatos neteko, vienas rimtai, su įkalčiais sublogavęs, kitas garbės žodžiu užtikrinęs, kad siaubingai skauda galvą ir į mokyklą eiti šiukštu negali.... Deja, kažkokia bacila vis bando brautis namo, didžioji dalis nosių užgultos, vaistai nuo kosulio per rankas keliauja:(
Kol ji nepaguldė ant menčių galutinai, kaip pasiutusi kepu tapukus, siunčių siuntinius ir atsakinėju į jūsų laiškus. Tiesa planas chuliganas, kad išėjus iš darbo vėlimui laiko padaugės kažkoks nevykęs pasirodė, nes priešokom tai pietūs paruošt reikia, tai su šluotą apsisukti, tai sužiūrėti kam koks kur būrelis, tai pamokas patikrinti. Va ko nemėgstu tai nemėgstu (ai, dar negaliu pakęst rūbų plauti, džiauti, nudžiauti, lankstyti ir į vietas sumėtyti- jie niekada nesibaigia......), tikrinti pamokas siaubingai nuobodu. Kasmet tas pats per tą patį, tik kleckų dydžiai sąsiuvinyje skiriasi. Vienintelis rutinos laužytojas Martynas, tai pamatau, kad jau atsigulus miegoti pamokos dar neparuoštos (vis dar naiviai tikiu tuo "aišku, kad parašiau viską"), tai ryte jam išėjus į mokyklą (Rimvydas mane lepina ir leidžia ilgiau pamiegoti, ryte paradui jis diriguoja) randu pamirštą knygą ant stalo, nors vakare kartu stropiau kuprinėn viską sudėjom (kaip jos per naktį iš jos, užsegtos, išlipa?), tai bingo- šalia mokytojos pastabos NESKUBĖK randu prierašą "aš ne skubu aš stugu" (močiute, pirma manęs pamačiusi, klaidas ištaisė, stugu pavertė suprantamu stengiuosi) Sako, tai jei neparašysiu, tai nežinos. Sakau, galėjai, juk jai tiesiog pasakyti. Jis man- tai ji irgi galėjo man pasakyti, bet parašė. Ir aš parašiau :D Kaip iš nemokančio skaityti septynmečio (skiemenukus tik dėlioja), nemažai sakyčiau :D
Beje, valio valio, dalyvausiu veltinio gildijos parodoje, Vilniuje. Šių metų tema- vanduo, siunčiu ten abu savo vėžlius ir bangomis nuvilnijusius tapukus "Purslai", Kai tik sumaketuosim skelbimus, būtinai pakviesiu ir jus:)


2013 m. rugsėjo 15 d., sekmadienis

Vėžliukai

Jiems vis negana. Šuns, katino, triušio, papūgėlių, smiltpelių..... Dar ir vėžlio nori. O rūpintis kam- šerti, vedžioti, narvelį valyti?:) Ir ieškai argumentų kodėl ne, deriesi... Vėliau pasiduodi:) Arba gudrauji, siūlai kompromisus:))) Ko tik nepadarysi, kad Jie laimingi būtų!




2013 m. rugsėjo 14 d., šeštadienis

2013 m. rugsėjo 9 d., pirmadienis

Vėlimo spinta

Visi rankdarbiai turi savo kaina. Tvarkos ir chaoso namie kaina. Siūlais, medžiagų skiautėmis nusėti namai, dekupažo priemonėmis nukrauti stalai, šiukšliadėžės užkimštos gėlių kotais, samanomis ir visur besimėtančios vielutės (saugok, nesaugojus, vis vien nukrenta, paspiri ir keliauja savarankiškai po namus....) Grindų plyšiuose užstrigę karoliukai.  O scrapbookininkių " turtas, paprastam mirtingajam nesuprantamos reikšmės. Ir karalienė vilna- ja aplipę rūbai, užkimštos kriauklės, ir ups, vėl netyčia plaukeliai maiste:))) Net jei vėlimas ne darbas, o hobis, vietos užima nemažai, žinau, kad merginos velia voniose, virtuvėse, katilinėse, arba akiplėšiškai išsikėtoja po visus namus, nepalikdamos vilties susitvarkyti, net svečio belaukiant:) Aš irgi perėjau viską, vėliau vaikų kambaryje, ant stalo, prieš langą- kartą, viduržiemyje, akimirkai pakeliu akis, o priešais langą kaimynas, su sniego kastuvu sustingęs, vaizdelis, mažų mažiausiai keistas jam turėjo atrodyti- sukaitusi, nuo prakaito sulipusiais plaukais moteriškė, didžiausia iškirpte (kol nepasilenki į prieki  gana padorus rūbas), ritmiškais judesiais į taktą judanti, kartkartėmis atžagaria ranka sukaitusią kaktą nusibraukianti :D Na, veliančios merginos supras apie ką aš :))) Tada numigravau virtuvėn- visas valgomojo stalas nukrautas vilnomis, o šeimyna kantriai aplinkui jį su dubenėliais rankose sutūpę... Praeitą žiemą vėliau didžiajam kambaryje, prie tuščios sienos- nutaškiau muilinu vandeniu ją visą, taip ir liko iki šiol  tokia baisi ir plėmuota, o judėjimas kambaryje priminė bėgimą su kliūtimis- dėžės, dėžutės, viena ant kitos, šalia kitos..... Vasarai išsikrausčiau verandon, kasdieninė pirtelė (įkaista nuo langų nežmoniškai), vakarais, vėl gi, tą patį kaimyną džiuginu- naktinių užuolaidų nėra, o uždegus šviesą visi mano darbai, kaip ant delno. Dabar ten jau vėsu, mano mūzos naktinės, todėl vėl dairausi kur prisiglausti.
Ir čia priėjo Rimvydas:) Maloniai priėmė namo žiemoti, o kad per daug neįsijausčiau uždarė spinton. Kas kitas aš dabar, jei ne kandis- iš pilnos vilnos spintos neišlendanti:) Nesulaukiau net kol sumontuos apšvietimą, atlėkiau pas jus pasidžiaugt:)))



Augustas sakė, kad širdelės bus klausykla, drąsiau galės visas nuodėmes išklot :D

Ligonis

Mama man vis sakydavo, kad jos žili plaukai mūsų su broliu nuopelnas. Kartais aš ją taip suprantu...
 Susirgo Martukas... Naktis nerami buvo, ryte pykino, pakilo temperatūra. Visą dieną pramiegojo, prabusdamas tik pažiaukčioti ir padejuoti, kad galvą ir pilvą skauda:(  .....Jogurto vos kelis šaukštelius įsiūliau, kmynų arbatėlę prievartą girdžiau. Vakarop sudavusi paracetamolio (temperatūra tik 38, neduočiau šiaip jau, bet virkavo, kad nebegali galvos skausmo kentėt), išlėkiau valandikei iš namų, palikusi termosą arbatos ir Einorą pasižadėjusį tą arbatą jam vis siūlyti. Ir Klaido viršuje, pamokas ruošusio, paprašiau vis žvilgterėti, ar viskas gerai ir jei ką skambinti man. Pati su reikalais. Grįždama namo užsuku parduotuvėn ir ką gi matau! Mano didysis ligonis su prisiekusiu slaugytoju vidurį parduotuvės, iš netikėtumo su manim akis į akį susidūrus, net pritūpę! Marčius storiausiu šaliku apsuktas apmuturiuotas, švelniai raudonai mėlynos spalvos nuo sukaitimo. Abu man nespėjus nė žodžio ištarti į krūtines muša, kad temperatūros nebėra, matavo- 31,6 tik, jie labai trumpam, čebureko atbėgo nusipirkti :D
Klaidas be abejo nustebo, kad nereikėjo iš namų išleisti- sakei prižiūrėti, nesakei, kad negalima eit kažkur.
Humoro jausmą tik po geros valandos atgavau ir paslėpiau šaliką, dėl visą ko :D

2013 m. rugsėjo 6 d., penktadienis

Puponautai

Galite patikėti, kad neturime nė vieno Puponauto? Nes "Norfa" arčiau, be to joje dirba ta pati geriausia pasaulyje pardavėja, su nuoširdžiausia šypsena (vakar Facebooke su draugais diskutavom, kad jai tikriausiai moka 10 000 litų algą, vyras nešioja ant rankų, draugai dievina, o vaikai auksiniai- ji tokia laiminga ir pozityvi atrodo), jokie Puponautai to nenurungs:) Bet, kad visiškai nuo tos psichozės neatsiribotume, nuvėliau puponautinius tapukus:) Galite ir tokius kolekcionuoti, bus dar smagiau :D



Draugystė

Man labai graži šita Gyčio daina :) Tokia... visus draugus iš atminties ištraukianti, taip ir maga perversti senus nuotraukų albumus, perskaityti senus laiškus, nupūsti dulkes nuo senai rinktų telefono numerių..... Draugystė aplamai nerealus dalykas, gali metų metus, ką ten metus- dešimtmečius, nebendrauti su širdžiai mielu žmogumi, o susitinki, ir rodos išsiskyrę nebuvot:) Gali dieną dienon būti šalia ir neatsikalbėti:) Gali tiesiog tylėti ir suprasti... Galbūt nuostabiausias jausmas, ar ne? Kas mes be draugų?
Pagalvojau, kad draugystės apyrankės, nors žavu, bet gal nebemadinga? Tikrai madingiau draugystės tapukai:) Man ir tau:) Kad žinočiau, jog net tada, kai esi toli, jautiesi taip, kaip ir aš. Šiltai ir jaukiai:)





2013 m. rugsėjo 5 d., ketvirtadienis

Panevėžio gimtadienis

Ar turiu draugų Panevėžyje?:) Šeštadienį dalyvausiu mugėje, puiki proga pačiupinėti mano tapukus, nusipirkti veltą žaislą, ar šiaip sustot paplepėti:)
Kraunu lagaminą, užsuk:)



2013 m. rugsėjo 2 d., pirmadienis

Laiškas

Maža to, kad nuo pat ryto švietė saulė (lietus prakiūro, tik šventinių pietų prie stalo susėdus), kad tokių pasitempusių ir kiek jaudulio prislopintų mažųjų seniai nebuvau mačiusi (teko pabėgioti per dvi mokyklas, kad ir Einoro ir Martyno šventėse sudalyvautume. Rimgailei pamojome paslapčiomis, o brolius gimnazistus lanku aplenkėm, nedarėm gėdos, kaip ir buvo pareikalauta:D), tai dar tas paštininkas.... Pašto dėžutę aplamai stebuklingą turime, paklausius Guodos patarimo, per ją "perleidžiame" ir saldainius ir knygutes paslapčia nupirktas ir kvietimus eit pasivaikščiot ar ledų sulaižyti (koks malonumas kas rytą rakinti ir žiūrėti, kokia staigmena šį kart laukia!). Šiandien ji mane iš kojų išvertė, nesu didelė jautruolė, bet rankos gerai virpėjo voką plėšiant:)



2013 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

Džinsai

Niekaip nerandu instrukcijos, kaip skalbti rankų darbo džinsus, nesu tokia drąsi, taip paprasčiausiai kišt į skalbyklę, o jei ką sugadinsiu? 
Kur ir su kuo tie mano vaikai bastosi, jei tokius šedevrus tik tarp nešvarių rūbų randu?

Autoriaus komentaras: Norėjau suplėšytų džinsų, kad būčiau kietas, bet paskui keliuką nusibrozdinau ir užsisiuvau. Maikutė,  nesijaudink, negera buvo, su spydermanu, nekenčiau jos, mažvaikiai tik tokias nešioja.




Turtingo rudens

 Su naujais mokslo metais! Su  romantiškai melancholišku rudenėliu! Lai spalvina jis Jūsų dienas, lai pildo Jūsų svajones, dovanoja jaukius, šiltus vakarus su mylimais žmonėmis:) Išeikime palydėti saulės, pašiugždenti lapų po kojomis, susisukę į pledą išgerkim rytinės arbatos, pamokyme išskrendančiams paukščiams, nuplaukime balose spalvotus botus- mėgaukimės kiekviena diena ir ji mums atsidėkos:)
Mano Angelas, pasiruošęs lėkti:) Ačiū visiems dalyvavusiems konkurse, linkėjusiems man sėkmės naujame kelyje, kad jums dešimteriopai to paties! Susirašiau ant lapukų vardus ir laimingą ranką traukiu laimingąjį- Sesė! Parašyk man savo adresą, sesut, bus labai malonu susipažinti:)))


Ar Angelo vardas negali būt Nafania? Jam toks labai tiktų :D