2011 m. liepos 13 d., trečiadienis

Lengvutės



Gustė

Mums didelė garbė, mūsų namuose svečiuojasi Gustė Marija Princesė:) Pati princesiškiausia mano pažįstama mergaitė, vaikštau užrietus nosį, kad mano dukterėčia turi karališko kraujo:) Aš dabar Kita Mama, kartais Eglė (kai nesileidžia niurkoma, nes niurkyti princeses gali tik mamos), o paskutinį pusvalandį- Močiutė:D Bandau prieštarauti, kad močiute būti negaliu, nes aš jauna ir graži, o močiutės būna senos ir susiraukšlėjusios (atleisk man, mama), bet niekas manęs neklauso:(
Priešpiet karūnavom savo Princesę, Deimantė karūną visą rytą darė




Ramune, nežinau ar ją gražinsiu tau, gal, kaip ir sakiau, pasilaikysiu iki aštuoniolikto gimtadienio, nes man žiauriai reikia mažulytės dukrytės (liepiau vakar Deimantės ir Rimgailės atsiprašyti, kad jos tokios didelės ir nebe trimetės). Vakar serbentus nuo krūmų raškėm (balti skaniausi), maudėmės baseine, supomės hamake saulę palydėdamos, o paskui, jau prieš miegą užpūtinėjom debesis ant mėnulio (pavyko!) ir pasigaminom ledus šiandienos pusryčiams




 Pilkis nebeturi kur dėtis iš laimės, niekas jo tiek netūso ir nemyluoja, kaip Gustė Marija Princesė



Mažos Princesės jėga!!!

2011 m. liepos 12 d., antradienis

Apie orą

Visada galime pakalbėt apie orą:) Praeitą savaitę nesėkmingai bandžiau įdėt lietuje skęstančios sodybos nuotraukas ir grupinį pasisėdėjimą prieš miegą, įmerkus kojas į karšto vandens bliūdą, bet oras pasirodė daug greitesnis už mano internetą (neįveikė jis šios užduoties), šiandien jau galime padejuoti, kaip labai karšta:))) Man, asmeniškai, šiluma kaulu nelaužo, jau geriau 30, nei vasaroti su guminiais ir striuke, bet, pripažįstu-oras puiki tema pokalbiui:)
Martuką jau išoperavom, atsikratėme tų nelemtų adenoidų ir jau po kelių dienų jis pradėjo geriau girdėti- jie buvo tokie dideli, kad kentėjo, ne tik  mano ausys klausant per naktis jo knarkimo (kaip gero diedo, dievaži), bet ir jo klausa. Aišku jauduliuko buvo ir mums (ne kasdien juk tavo vaiką migdo ir pjauna) ir jam- tik atvežtas į palatą pakėlęs pižamytę apsidžiaugė jėga, pilvo taip ir neprapjovė:))) Važiavom šio reikaliuko tvarkyti į Uteną, nuostabus personalas operacinėj dirba, gulėdamas ant stalo Vaikas viską išpasakojo, kiek brolių, sesių turi, kiek katinų, kuo vardu šuo, koks adresas ir ar lanko darželį. Dar papriekaištavo, kad valgyt jam neleido (kėlėmės 6,30 , operavo pusę pirmos, su Rimvydu kone ant ausų stovėjom, kad tik maisto neprisimintu ir nesuprastu ko jam pilvelį skauda. Ir mintis aš gi nevalgiau šiandien nieko!!! toptelėjo tik pabaigoje, taigi nepertraukiamą murmelę noriuvalgytnoriuvalgytnoriuvalgyt klausėme niekingą pusvalanduką) Tokia ilga laukimo diena-6 valandos iki, paskui 2 valandos kol viskas baigsis ir, kaip jau viskas baigėsi ir gydytojas leido lėkt namo, Marčius ką tik žvaliai flirtavęs su sesutėmis, žaidęs su nauju robotu (o kaip gi be dovanos tokią dieną) apsisuko ant šono, aš dar pamiegosiu čia:))) Tikriausiai mūsų atodūsį išgirdęs (dar laukt!), gydytojas liepė kuo skubiau lėkti pirkt ledų, mažiau skaudės gerklytę ir po kelių minučių pižama jau buvo numesta šonan, o ligoniukas trypčiojo prie durų kol aš taisiau pataliukus:))) Vienintelė bėda, gydytojas nepaaiškino, kad ne visi gerklės skausmai ledais gydomi, kaži, kaip išsisuksim, kai angina (tfu tfu tfu) sugriebs.
Savaitgalį pastatėm kieme didelį baseiną, veik dvi diena pumpavom vandenį į jį (šulinys toli, tai srovė tokia myzerna telieka kol atiteka). Vakar dar stojau mūru, kad mažiai į jį nelystu, nes vanduo ledinis buvo, šiandien jau pagaliau atidarysim baseininį sezoną. Kad tik tas lietus dabar mane įkalinęs Zarasuose greičiau baigtusi (nors, jei ne jis, tai prie blog'o kaži kada prisėsčiau)-atvažiavau apsipirkti, o minti dviratuką lyjant, menkas malonumas.. Bet, man rodos trumpalaikis toks (aš vėl apie orą:D). Jau apsikroviau maišais su maistu (meluoju, maišus namie paliksiu, kad Rimvydas važiuodamas vakare atvežtu, tik būtiniausius, degančius produktus vešiu dabar-nosinaites Gustei (brolio dukrytei, atvažiavo vakar su močiute pas mus pasisvečiuoti), nes Martynas turi gražias su paveiksliukais, bet neduoda, saldainių vaikams ir grietinės pietų sriubai. Ir pasiimsiu daug knygų, pagaliau galiu skaityti, skaityti, skaityti... Nes kai būnu dviese su knyga ir noriu būti dviese su knyga, o namie ištaikyti pusdienį, kad niekas neliptu ant galvos misija neįmanoma, tik vasara, tiesiog pasislepiu kur foteliuke, hamake ar po obelimi ir..... Labai patiko Alice Sebold "Numylėtieji kaulai" , dabar  "Maximoje" 50 procentų Obuolio knygoms, tai ją pirmą ir pagriebiau. Kitos dvi "Džiulė ir Džiulija", bei "Nuo sutemų iki aušros"  buvo paprastutės, bet surijau ir jas, noriu atsigriebti už visus neskaitimo metus:) Paskutines dvi dienas atsigriebinėjau net ant  "Hario Poterio", pačiupau iš vaikų lentynos- irgi patiko, noriu dar:D

2011 m. liepos 5 d., antradienis

Sodybos virtuvė

Pagaliau turiu virtuvę!!!Kolkas ji baisi (nors turint uomenyje mano sugebėjimą esamu momentu matyti aplinką tokia, kokia ji bus po metų, tai nieko baisaus joje nėra) , dar bus cackinama, dailinama ir rekonstruota iš iki kaulo įgrisusius sovietinės į išsvajotą sodybietišką:))) Tiesiog iš namu atsivežėm senus baldus (jėga, pagaliau jais atsikračiau! ) ir apgyvendinom juos daržinėje. Namuose atsilaisvino vieta naujiems, gražiems, Rimvydo gamintiems (naują buitinę techniką jau susipirkom, tereikia susitaupyt pinigėlių furnitūrai ir padaryt abra-kadabra, kad Rimvydas turėtu laiko juos pagaminti). Dabar svarbiausia, kad turiu virtuvę, čia, sodyboje, nes iki šiol daržinėje testovėjo trys dideli stalai (pirmais sodybos turėjimo metais Rimvydas sukalė stalo kojas ir ant jų pritvirtino senas duris. Vaizdelis stalų nelabai koks buvo, bet niekas jo nematę, nes turiu daug baltų ir močiutės siuvinėtų staltiesių:) Taigi iškeičiau stalą nukrautą dėžėmis su puodais, įrankiais, visokais virtuviniais techniniais stebuklais į normalaus aukščio stalviršį su spintelėm. Ir, svarbiausia, turiu SALĄ!!! Kol kas, tai tiesiog senos durys (šlovė senoms durims:DDD) ant trijų spintelių, bet savo funkciją atlieka puikiai- turiu DAUG vietos pjaustyti, dėlioti produktus, tiek daug, kad galiu tai daryti su kompanija (mūsų su Rimvydu komandinis kepsnelių fotoreportažas sekančiame pasakojime) Dabar tereikia sulaukti kito etapo-naujų durelių bei stalviršių ir pūsiu dulkes nuo nenaudojamų receptų knygų- įkvėpimas gaminti didėja proporcingai nuo to kur ir kokioje aplinkoje tai darai:)))




Saulutės šokolade


Laisvi 39-40 dydžio tapukai lietingam vakarui:)



2011 m. liepos 3 d., sekmadienis

Iškrovos diena

Penktadienis-iškrovos diena. Išsikrovė ir piniginė ir smegeninė, teisybę sako-bėda po vieną nevaikšto, jau, kaip puolė, tai puolė (Dalia, čia tau skirtas pasakojimas, kad nesakytum-įlendu, paskaitau, kad nieko blogo nenutiko ir gyvenu sau ramiai:D) Važiavome į Vilnių, Rimvydui susitikimas su klientais ir furnitūros Naujai Mano Virtuvei užpirkimas, man pasimatymas su internetine draugute, o bernams, Klaidui ir Augustui kelionė pas dėdį talkon (Deivis kiemą tvarkyt pradėjo, tai dviejų Šeštų žvyrui vežiot ir plytelėm nešiot prireikė), bei vyriškam pasiautimui kartadrome su kartingais. Pirmas Bumt netoli Molėtų-važiavom važiavom ir sustojom- sulūžo kažkokia detalė ir trūko kažkoks dirželis (mašinose nusimanau tik tiek, kokia spalva man jų gražesnė, tai jokių techninių paaiškinimų čia nerasit) Skambinam "Lietuvos draudimui", kad suorganizuotu tranportavimą iki kokios taisyklos (pagaliau nauda iš tris metus mokamo KASKO draudimo), bet jie išklausę išsamų Rimvydo paaiškinimą kokia lemputė kur užsidegė, kas kur ir kaip nutrūko pareiškia, kad jie nieko negali padėti, nes kai automobilis techniškai netvarkingas nusiplauna rankas! Laba diena, nei paklausė kokia mašina, kelintų metų (gal vakar iš salono tik pasiemėm), nei kada technikinis praeitas (ką tik, vos prieš kelis mėn), vien iš Rimvydo balso nustatė, kad šitas, tai jau tikrai techniškai netvarkingą automobilį vairuoja! Skambinam savo draudėjai-draudimo sąlygose aiškai parašytą, kad turi mus nuvilkti iki serviso. Po geros valandos skambinėjimo pirmyn atgal, antras bandymas "Lietuvos draudimui"-laba diena, važiavom ir sugedom-kas, kaip ir kodėl nežinom, neužsiveda mašina. Ir jau po pusvalanduko mes Molėtuose, autoservise. (Pamoka ateičiai, nieko neaiškint, tiesiog konstatuot faktą kad sugedom). Antras Bumt-reikiamo drželio nėra, o lūžusio skremulio galime tik Vilniuje tikėtis. Dirželio gerą valandą ieškojo darbuotojai, visur  skambinėjo, o mes, tuo metu drybsojome minkštoje sofoje ir skaitėm žurnalus apie automobilius (gražių spalvų automobilių ten mačiau:D) Tai laikas labai neprailgo, fainuoliai tie "Molėtūno" darbuotojai, linkėjimai jiems:) Pagaliau, vos ne vos dirželis servise. Užmokame pusantro šimto už jį, bei pakeitimą ir laikydami kumščius, pilnomis kelnėmis riedame link sostinės (kadangi jį suplėšęs skremulys kiekvieną minutę gali pakartot savo piktą darbą). Lietus pila, kaip iš kibiro, o kiekvienas įtartinas mašinos garsas girdisi daug labiau, nei anksčiau. Vilniuje lenktynės su laiku (penktadienis, vakaras ir parduotuvės, bei servisai užsidarinėja vienas po kito), per stebuklą radom parduotuvę kurioje mūsų laukia tas prakeiktas skremulys už 450 litų. Dar vienas Bumt- jūsų sąskaitoje nepakankamas limitas! Rimvydas įsitikinęs, kad kortelėje tikrai tiek pinigų,kiek reikia, taigi leidžiamės į kelionę per kopas-pesčiomos gerus du kilometrus iki bankomato. Tikrai, trūksta- 15 centų. Papildėm ir atgal. Nusiperkam tą velnio detalę kainavusią visus Mano Naujos Virtuvės farnitūros pinigus ir nebežinau kelintas Bumt- šiandien nepakeisime, pirmadienį gal tik:DDD Sėdam ant dūstančių telefonų ir skambinam visiems iš eilės, gal kas žino kokį servisą dirbantį aštuntą valandą vakaro kuris gali mums pagelbėti. Radom, važiuojam. Pakeitimas 80 litų, skambinam Deiviui, kad paskolintu pinigų. Mano Virtuvė jau ir į minusą eina:D Pagaliau apie devynias lekiam pas klientus (jie laukia mūsų nuo 17 val.) Rimvydas jiems vaikų žaidimų aikštelę darys, pirmą kartą, nuo mano antikvarinės sovietinės vaikystės mačiau namo bendruomenę-daug jaunų šeimų su pulkeliu mažų vaikučių kurie susimetę vaikams ne tik vaikų žaidimų aikštelę įrenginėja, bet ir teritoriją aplink ją tvora aptverti ruošiasi:)  Maniau, taip jau nebūna...Mamytės draugauja, tėčiai kartu alučio išgeria, net šašlyka kieme išsikepa-prie standartinio daugiabučo-jėga!
Namo gryžome jau po vidurnakčio, saugiai ir ramiai. Kitą rytą lėkėm pirkti teleloto bilietų, po tokios nesėkmių virtinės mažų mažiausiai milijoną laimėti tikrai nusipelnėm:)))

Tą dieną supratau, kad aš visiška kaimietė, nes mano kaimą gaubiantis cilindras saugo mus nuo visokių nesąmonių ir menkiausiais stresas man kerta per smegeninę. Po lietaus tą cilindrą, net ir pamatyti galima:)


Ramybės oazė...
Rytais, labai dažnai, kartu su mumis pusryčiauja Drugelis, nežinau ar tas pats atskrenda, bet drąsus be galo ir didelis smalyžius, tupia ant sūriu patepto piršto ir skanauja:)))

O vakarais mus supa nuostabūs saulėlydžiai, vienas gražesnis už kitą...










Nereikia man miesto.....