Sodybos virtuvė

Pagaliau turiu virtuvę!!!Kolkas ji baisi (nors turint uomenyje mano sugebėjimą esamu momentu matyti aplinką tokia, kokia ji bus po metų, tai nieko baisaus joje nėra) , dar bus cackinama, dailinama ir rekonstruota iš iki kaulo įgrisusius sovietinės į išsvajotą sodybietišką:))) Tiesiog iš namu atsivežėm senus baldus (jėga, pagaliau jais atsikračiau! ) ir apgyvendinom juos daržinėje. Namuose atsilaisvino vieta naujiems, gražiems, Rimvydo gamintiems (naują buitinę techniką jau susipirkom, tereikia susitaupyt pinigėlių furnitūrai ir padaryt abra-kadabra, kad Rimvydas turėtu laiko juos pagaminti). Dabar svarbiausia, kad turiu virtuvę, čia, sodyboje, nes iki šiol daržinėje testovėjo trys dideli stalai (pirmais sodybos turėjimo metais Rimvydas sukalė stalo kojas ir ant jų pritvirtino senas duris. Vaizdelis stalų nelabai koks buvo, bet niekas jo nematę, nes turiu daug baltų ir močiutės siuvinėtų staltiesių:) Taigi iškeičiau stalą nukrautą dėžėmis su puodais, įrankiais, visokais virtuviniais techniniais stebuklais į normalaus aukščio stalviršį su spintelėm. Ir, svarbiausia, turiu SALĄ!!! Kol kas, tai tiesiog senos durys (šlovė senoms durims:DDD) ant trijų spintelių, bet savo funkciją atlieka puikiai- turiu DAUG vietos pjaustyti, dėlioti produktus, tiek daug, kad galiu tai daryti su kompanija (mūsų su Rimvydu komandinis kepsnelių fotoreportažas sekančiame pasakojime) Dabar tereikia sulaukti kito etapo-naujų durelių bei stalviršių ir pūsiu dulkes nuo nenaudojamų receptų knygų- įkvėpimas gaminti didėja proporcingai nuo to kur ir kokioje aplinkoje tai darai:)))