2012 m. birželio 21 d., ketvirtadienis

Karvė

Nusipirko vaikai Ežį. Turguje.
 Meluoju:)))  Ežys pats pas juos atėjo:)  Ir ko jam neiti, jei vaikai Ežiu labai rūpinosi, glostė dygliuotą nugarą (cypdami ir komentuodami, kad šiurkštumas, kaip tėčio žandų prieš skutimąsi), vaišino obuoliu ir lakino pieneliu:)






Ir ko jiems nelakinti, kai namie nuosavą Karvę turi.  Labai žavią ir gabią žalmargę, kuri vaikus ne tik pieneliu aprūpina, uodega per nosį brauko, tešmenį krutina ir žaviu balsu mūkia, bet ir, nepatikėsite- špagatą daro! Tikrai tikrai, viens du ir sėdi visa pasitempusi,  kojas, lyg stygas į šonus ištiesusi!  Man atrodo, kad tai ilgų treniruočių rezultatas... Nes man, kad ir kaip bandyčiau špagatas neišeina, jaučiuosi... kaip karvė kokia:)))





2012 m. birželio 20 d., trečiadienis

Sportas- sveikata 3. Tinginio dienoraštis:)

Bandau reanimuoti savo gęstančią akciją 100 km. ar 10 kg. Ji labai sparčiai eina šuniui ant uodegos ir tikrai sėkmingai nuslystu užmarštin, jei ne jos viešumas- gyventi su lišnais 5 kilogramais ir nenubėgtais 70 kilometrų daug lengviau, nei būti (gėda pelėda) pažaduke:) Šiandien turėčiau parašyti apie antro mėnesio pasiekimus (ir traukti lažybų laimėtoją, jei tempai tokie, kaip pirmą mėnesį būtų buvę), bet tik pramekensiu, kad tenubėjau 3 kilometrus ir atgal kilogramą sotaus gyvenimo atsiauginau:D Žodžiu, viskas baigėsi, kaip visada:D
Arba, ne:) Nes įsipareigojimas baigti lažybas kažkiek spaudžia ir patinginiavus, pasimuliavus, vėl aunuosi sportininkus ir bandeles salotomis keičiu:) Už ledų porciją pasamdžiau du, nuo kojų nuvarančius, trenerius ir lėkėm gamton pajudėt truputuką:)








Ten, tokius aktyvius ir užkrečiančius pavyzdžius prieš akis turėdama ir nurisnojau savo varganus 3 kilometrus (paskutinį, beje, kartu su Einoru, šaunuolis, ištvermė, kaip pas didelį!)

Vakare, po teisingos žalios vakarienės, ta pačia aktyvia gaida, lėkėm sodybon, rankų ir liemens treniruotei- sutvarkėm šieną ir jau tuoj tuoj susiorganizuosim žaginį (edukacinis projektas vaikams, ta proga visą šieno ruošimo istoriją papasakojom), kuriame, vieną kitą šiltą naktelę tikrai romantiškai permiegosim:)








Na, o po visų dienos darbų, saldus prizas siurprizas- laužė kepti zefyriukai. Kai kam energijos papildymui, kai kam celiulito palaikymui, kad viskas per daug ružava nebūtų:DDD




2012 m. birželio 14 d., ketvirtadienis

Rudos, lengvos, tapytos

Kartais velti būna tikrai sunku. Nekalbu apie patį procesą, apie nutrintas rankas, pakirstą nugarą, ar riešų skausmą. Kartais sunkiausia išgeneruoti idėją. Turėjau viziją- rudos, lengvos, tapytos..... Jaučiau, net skonį- truputis saldaus, bet ne per daug, lašelis kartumo......  Kelis kartus stojau prie vėlimo stalo, varčiau vilną rankos ir vėl dėjau ją į dėžę- ne ta diena. O galvoje gerą mėnesį  vis kirbėjo-  rudos, lengvos, tapytos...:)
Kone sunkiausiai išnešioti tapukai, kurių rezultatu esu be galo patenkinta- pataikiau!







2012 m. birželio 12 d., antradienis

Rytiniai pasiniurkymai su protingu žmogumi

Tos dienos, prasidedančios rytiniu protingo žmogaus vizitu pas mus į lovą, kai tėtis iškomandiruojamas ruošti pusryčių, o mes liekame dviese protingam pokalbiui... Mmmmmm... saldu:)

Vis narpliojam tą temą, kuriuos vaikus gimdžiau pati, iš pilvelio, o kurie gimė iš širdies. Augustas tas šašas, kurio geriau būtum negimdžius, erzina jis vis mane..... Sakau, bet juk būtent Augustas labai prašė, kad jam pagimdyčiau mažą broliuką ir Martynu pavadinčiau:)
-Tikrai? Jis norėjo?
-Labai norėjo:)
-Matai, kaip greitai apsigalvojo!!!

Rytais Marčius būna meiliukų meiliukas- glaustinėjasi, trinasi, delnukais tik plaukus man glosto...... Sakau, kaip smagu, kad tada seniai, prieš 6 metus, tave nusipirkau meiliukų parduotuvėj.
-Nesąmonė, gimdei mane, nėra tokių parduotuvių!
- Pirkau pirkau:) Gulėjai lentynoje mėlynu kaspinu perrištas, pačių meiliausių lentynoje, netoli kasos:)))
- Eik tu!!! Seniai jau iki tavęs būčiau nupirktas, jei tokia parduotuvė būtų!

-Mama, tau labai pasisekė su manim, gali daug pinigų sutaupyti, vietoj pirktų žaislų man kas dieną po žaislą nuvelk. Aš tau nieko nekainuosiu
-Bet juk perku vilną ir akytes žaislų.
- Tai tu iš tos, kur jau nusipirkus esi, velk. Mano gi parduotuviniai žaislai dar brangesni. Kaip pagalvoju ir tėčiui su manim pasisekė- gali medinius žaislus man daryti tada ir jam nebezysiu parduotuvėj.

Nelaimė lipant į obelį ir per visą pilvą liko gilus raudonas rėžis.....
-Labai skaudėjo? (manęs šalia nebuvo)
-Neįsivaizduoji! Toks skausmas, kaip tėčio smūgis, nu ne pats stipriausias, man į veidą! (tėtis, garbės žodis, jo nemuša:D) Arba, kaip pats galingiausias boružės spyris!!!

Po tos pačios nelaimės, po vonios procedūrų mąstau, kaip jį nunešti į lovą, žaizdos neužgavus....
-Nieko tokio, mama, pėsčiom nueisiu.

2012 m. birželio 10 d., sekmadienis

Sekmadienis sodyboje. Prieš ir po

 Prieš.......


                                                                                 Po!!!


                                                                           Prieš......




                                                                          Poooooooooo.............




                                                                              Prieš (uch!)

                                                                         
                                                                  Po (išdžius, žaginį statysim:) )

                                                                                    Po:)))


Grybų užkandukas

Mūsų vaikai ne gurmanai. Jau vien todėl mėgstu receptus su visokiais pelėsiniais sūriais, džiovintais pomidorais ir alyvuogėmis, nes ne tik kad be galo skanu, bet ir gamindama (kaip tas multiko drakoša) žinau, kad viskas man man man:))) Palaima akiai, o vėliau ir gomuriui- vaikai prieina, paima, pavarto, pauosto, susiraukia, padeda atgal ir eina valgyti savo atšalusios manų košės:D
Bet su šiuo užkanduku šis triukas neveikia, bekepant sūrio aštrumas dingsta ir lėkštė akimirksniu lieka tuščia... Nes labai labai labai, taip skanu, kad verta gaminti vėl ir vėl dėl tų kelių kąsnių:)))

Reikia:
Pievagrybių
Plonomis juostelėmis supjaustytos šoninės
Graikiškų riešutų saujelės
Sūrio su mėlynuoju pelėsiu
Žiupsnelio žalumyno

Iš nuvalytų  grybų išraunam kotelį, įsodiname jo vieton graikišką riešutą  ir sūrio gabaliuką. Apvyniojame šoninės juostele ir prismeigiame ją smeigtuku, kad nenusiklotu:) Pabarstom žalumynu ir viskas. Kepti 15 min, 180 laipsnių orkaitėje:) Skanaus!




2012 m. birželio 9 d., šeštadienis

Mezgimas viešose erdvėse. Zarasai

PAVYKO !!! Kaip idėjinė organizatorė skubu, apsalusia širdimi, blizgančiomis akim ir užriesta nosimi, papasakoti, kaip puikiai viskas pavyko!!!
Taigi, primenu- birželio 9-17 dienomis yra tarptautinė mezgimo viešose erdvėse diena. Primenu, kad Zarasų mezgėjos pačios šauniausios, taip gausiai ir tokiomis geromis nuotaikomis šią progą paminėjo:) Dar primenu, kad vakar aš megzti nemokėjau:))) Buvo taip smagu, kad visi žadėti lietaus debesys uodegas pabrukę nusliūkino šalin, o mes ant dekučių, ant kėdučių, plepėjom, žvygavom, viena kitai šypsojomės, mokėme, mokėmės, raštais keitėmės, saldumynais vaišinomės, spalvotais siūlais apsivijusios....... Apie tokias šventes labai sunku rašyti, nes daugiau jausmo, nei veiksmo buvo, o jį geriausia išjausti tiesiog albumą vartant.....
















Ponia Elvyra mane išmokė užmesti akis ir užkabinti pirmą kilpą:)  Siūlai tik slydo, slydo virbalais ir net patikėti negaliu, aš mezgiau! Nesuprantu, kodėl nuo manęs mezgimą taip ilgai slėpė, juk toks smagumas! :))) Tada (kaip patyrusi mama:D) jau mokiau ir aš- Rimgailę (dabar, man rašant, ji sėdi prie tv ir narplioja kažką). Tada Agnė, mane išmokė mezginį baigti ( žaliai raudonas gabaliukas mano!). O, kaip atsiminimą, apie tokią nuostabią popietę, turime ta saulėtą, ryškiai geltoną takelį, kurį visos savo rankų, bei širdies šiluma sušildėm, po eilutę, po pynę, kas kaip moka, kam kaip patinka, išmezgėm dalelę šiandienos nuotaikos, kad turėtumėm puikų šventės atsiminimą:) Beje, dar labiau nosį riečiu- aš pradėjau- aš baigiau!:)))