Per daug plaikstomės - kažkas iš aukštai, nurėžė mūsų laisvalaikį. Darbus baigėme 9 vakaro. Paskutinis akordas, su žavaus piemenėlio pagalba, dar trys plikos, sparnuotosios, avys :)
Bėgti jokio noro, abu pavargę, bet Marčius reikalauja ežero, o ir sekančios kelios dienos visokiais reikalais sausakimšos, todėl paurzgiam, pasiraukom ir aunamės kedus. Ir jau antrame kilometre smegenys atsijungia, galva išsivalo ir lenktyniaujame, kas greičiau - ar mes iki ežero nulėksim, ar saulė niurktels į jį :) Prakišom sausai :)))
Šiandiena - Asavas. 6 kilometrus nutolęs nuo Salako.
Vikipedija sako, kad ežero dubuo išgulėtas negyvojo ledo luisto. Prabėgam jaunimo sausakimšą stovyklavietę, jie parodo mums kryptį link gero kranto ir neriam į vėsų vandenį....
Marčiui truputi per vėlu ir per tamsu - minti dviratį mišku, beveik apčiuopomis, didelis ir sunkus darbas Vienas mūsų laiko nepaklusnų vairą, kitas- įsikibęs į bagažinę stumia jį smėlėtu šunkeliu. Sustoti negalime. Jei manote, kad geriausias bėgimo treneris yra palaidas viauksintis kaimo šuva, kuris kimba į kulnus, giliai klystate. Daug geresnis - būrys alkanų uodų, kurie vos sulėtinus, suteikia daug energijos ir motyvacijos išgyventi :D Rimvydas juo supranta - man tu irgi labai skani, mieloji!
Bėgti sutemus - pasaka! Kai išsijungia rėgėjimas, paaštrėja kiti pojūčiai, kvapai, garsai tampa daug ryškesni, įkrentu į visišką transo būseną, kai nebejauti savo kūno ir visiškai atsipalaiduoji, toks jausmas, kad esi ne čia ir ne dabar :) Į realybe gražina Rimvydo- "kaip jautiesi?" ir Martuko "nebematau kur važiuoti..." Apgraibom išnyram iš tankmės- Asavėlis. Abu ežerai susijungę protaka, net tikslinausi, ar nebus vienas ežeras, tik vietiniu dviem vardais vadinamas. Atskiri :) Vadinasi galime dėti dar du pliusiukus ir jau turime 11! Simboliškai- nubėgus 11,11 km :)