2011 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

Su Šventėm!

Šiltų....
Jaukių....
Prasmingų....

Lai Jūsų namus, Jūsų šeimas ir Jūsų širdis apgaubia ramybės, meilės ir gerumo metai....

Ir nesvarbu, kad už lango nėra sniego, kad vėjas nuverčia Kalėdų eglutes (mūsų miesto gražuolė neatlaikė ir nuvirto vidurį aikštės) ir išplėšia iš rankų skėčius, kad advento laikas vėl nebuvo ramybės ir susikaupimo metas, šventes kuriame mes patys, širdyse:) Lai visada jos būna džiugios!!!!
Namai kvepia pyragu, eglute ir žvakėmis:) Ir pasirodo buvome labai geri, nes Kalėdų senelis mus užvertė dovanomis!


Kiekvienam po ilgai lauktą ir daug bendrų stalo žaidimo ilgiems žiemos vakarams (kol lyja, siaučia nenormalūs vėjai ir niekaip nesulaukime sniego- rogučių, slidžių ir snieglenčių krikštui). Atsigulėme su Rimvydu Kalėdų naktį 4 ryto (nuostabiai dviese pavakarojom!), o nė šešių nesulaukus, vaikai, kurie šiaip jau miega iki pusiaudienio, po eglute dovanų lukštenimo vakarėlį su pasižvygavymais surengė:))) Tiesa Martukas kažkaip keistai pajuokavo per Kūčias- atsibudo ryte karščiuodamas, visą dieną leisgyvis pramiegojo, o tas dvi mano "miegotas" valandas prakliedėjo mamyte, man baisu, pasaulis traukiasi, toks mažas liko... man labai silpna.... aš netenku savo galių.... Taigi tradicinės Kūčių kelionės pas senelius į kaimą nebuvo, o kai ligoniukas Kalėdų ryta prabudo sveikas kaip ridikas (!!!) nusprendėme, kad tai buvo kažkoks ženklas iš aukščiau niekur iš namų tokią slidžią ir pavojingą naktį nevažiuoti... Galvok, kaip nori....
Darželyje mano Žiogas buvo Krokodilas:))) Su stipruolio Halko kūnu, nes niekaip neišsirinko kurios kaukės labiau norėtų- ir gražus ir protingas:D Svečiuose buvo ne tik Kalėdų Senelis, bet ir Raudonkepuraitė bei Nemokša Raganėlė. Paskutinė Kalėdinė šventė darželyje..... Daug šokių, dainelių ir nesigirdimas Martyno eilėraštis (na, žinote, būna nesimatomi daiktai, būna ir nesigirdimi, pasirodo. Vaizdas yra, kažkiek surauktas, bet yra, o garso jokio:DDD) Tiesa, dovanėles pasiimant garsas vėl  įsijungė, gal koks trumpas jungimas buvo?:)



O po grupės eglute, labai miela, kad pamačiau, stovėjo lėlytė, su  rūbeliais kuriuos siuvau, kai dar Rimgailė (ta didelė, suaugusi pana) lankė darželį. Nesąmonė, kad vaikai, taip greitai auga!


Mergaitės buvo žvaigždės kultūrnamyje (ačiū Die, su garsu:)) Deimantė Karalaitė, o Rimgailė Teofilė, Kalėdinėje pasakoje "Aukso žąsis". Pripažinkite, kas matėt, kad vaidino nuostabiai!





Bet, pati gražiausia dovana, man pasirodė knyga, kurią gavo Einoras nuo auklėtojų  ir šeimynos vaikų su parašais, bei dedikacija "Einoriuk, būk laimingas suradęs naują šeimą ir nepamiršk mūsų" Kažkaip žiauriai miela.....

2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Baltučiu takučiu, su maišu ant pečių,
Kailinėliais baltais vaikšto Šaltis rytais,
Vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom...

Jo ledinė lazda ir šerkšnota barzda.
Akiniai dideli – Šaltis mato toli...
Kaip ten žaidžia vaikai, ar geri jie draugai.

Ar jie prausias švariai, ar jie mokos gerai.
Jei gerai – linksmas jis pasibels į duris.
Dovanėlių atneš... Gausi tu, gausiu aš...
Jonas Lapašinskas


Pridėti antraštę













2011 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

Dovana Tau

Žinote, šiandien kažkaip susimąsčiau, kad jau greitai metai..... Metai, kai pradėjau rašyti savo dienoraštį, kai Aurelijos padedama žengiau pirmąjį žingsnį į šį, anksčiau nepažinotą pasaulį:) O jie buvo tikrai įspūdingi, labai permainingi (jausmais ir įvykiais) ir be galo praturtinę mūsų šeimą:) Sausio 14 dieną parašiau pirmąjį įrašą. Kitąmet, tą pačią dieną pūsiu žvakutę ir padovanosiu dovaną vienam iš Jūsų. Už tai, kad šypsojotės skaitydami (žinau, kad šypsojotės!), kad rašėte komentarus, kad gyrėte tapukus ir užsisakinėjote juos, kad džiaugėtės su manimi mažomis mūsų šventėmis:)
Norite dovanos? Laukiu komentaro po šiuo įrašu. Tiesiog brūkštelkit kažką gražaus:) Laimėtoją, didžiąją dieną, išrinksiu burtų keliu ir nuvelsiu jam jo svajonių tapukus:)

2011 m. gruodžio 16 d., penktadienis

Laiškas Kalėdų seneliui

Mielas Kalėdų seneli,
Tau rašo Martynas, tiksliau rašo už mane mama, nes aš dar nemoku rašyti, tik pažįstu visas raides ir parašau savo vardą, mama ir tete.
 Labai laukiu Kalėdų ir noriu paprašyti tavęs ateiti pas mus ir atnešti daug dovanų.
Mamai- tokį dalyką, kuris pila karštą niekada nesibaigiantį vandenų, kad jai nereikti pirmyn-atgal į vonią vaikščioti.(tikrai užknisa!)
Tetei-įrankį didelį, kuris šlifuoja sienas ir ką nors kitą.
Augustui- 5 baltus šuniukus, tokius, kaip Mina, tik mažyčius (prašau, seneli, nereikia-Martyno mama)
Klaidui- vieną juodą šuniuką.
Deimantei- megztinį, spalvotą, šiltą, tik labai gražų, nes negražių ji nenešioja.
Rimgailei- violetinę suknelę, nes jai visada visko reikia violetinio.
Einorui- tranformerį, į tanką pavirstantį.
Man- robotą, nedidelį, mano ūgio, kuris valgo, kalba, miega, geria, sisioja, žaidžia ir dirba, dar gamina tikrus pinigus- viską daro kaip žmogus ir dar mašinytę kuri pavirsta į viską- kėdę, lėktuvą, dviratį, keturratį.
Močiutei- laikraščių, nes ji daug skaito.
Deiviui- mažą baltą šunį (gal, Kalėdų seneli turi šunų veisyklą?)
Ramunei-juodą katiną.
Gustei- mergaitiškų žaislų, nes jai labai patinka žaisti.
Luknė dar mažai, tai jai soskę (senai, berniokas pusseserę matė:D), o jei soskę turi, tada tokį dalyką mamai ant pilvo, kaip pas kengūrą, kad galėtų ją nešioti,  nes Luknė dažnai griūna ir reikia jos gailėt.
Seneliui Juozui- kitokios arbatos.
Močiutei Aldonai-gėlių.

Kalėdos širdyse

Ar tikite Kalėdų stebuklu? Tokiu, kurio nereikia melsti, kuris nukrenta iš dangaus būtent tada, kai jo mažiausiai lauki ir nė nesitiki, kad jis nukris į tavo namus....
Mes tikime, nes turime savo Kalėdų Angelą:) Moterį kuri apvertė mūsų pasaulėlį aukštyn kojom savo Kalėdų dovana:) Ir būtent tada, kai to labiausiai reikėjo...Guoda, jūsų poelgis  ne tik sujaudino iki širdies gelmių, bet ir pagreitino tai kas mums šiuo metu svarbiausia:) Šimtą kartų ačiū Jums!!! Trumpam sustoję remontai vėl pajudėjo visu greičiu ir mažųjų berniukų kambaryje jau yra ir sienos ir lubos (pasirodo, Rimvydui ne tiek ir daug to miego reikia:) ), o pirmadienį  laukiame viešnių iš vaikų teisių, kad pamatytų, jog Einoras jau turi savo kambarį (juokas teliko- kosminius, mažių išsvajotus, tapetus suklijuoti šalia lovos ir likusias sienas švelnia, pasteline spalva nudažyti) ir laikykime visi kumščius, kad greičiau sulauktume teismo ir po žiemos atostogų jam nebereikti grįžti į vaikų namus! Auklėtojos pasakoja, kad atvažiavęs iš namų, jis būna fantastiškos nuotaikos, rytais nebeurzgia, ir labai gerai elgiasi:) Šaunuolis mano:)
Aš, po visiško užsivėlimo grįžtu į šeimą, truputuką susipainiojau, kiek gi valandų ta para turi, per daug apžiojau (besotė!), todėl teko atsiprašyti savo rankų ir velti ne tik dienom, bet ir dažną naktį (kas tikrai nėra blogai- niekas neprašo valgyt, niekam nereiki padėti ruošti pamokų,sekti pasakų, nereikia skirti besipešančių, ar derėtis dėl kasdieninių pareigų ir aplamai, tylu, ramu, tik Kalėdinė muzika tykiai tykiai skamba...) Bet turiu daug- pasitenkinimą, kad galiu apvelti brangius žmones, draugus, artimuosius ir nereikia sukti galvos ką dovanoti šventėms ir parodėlę Zarasų krašto muziejuje, kurioje, kartu su keliais kolegomis siūlome ne tik pasižiūrėti įvairiausiu rankų darbo kūrinėlių, bet ir įsigyti šventinę dovaną savo artimiesiems:)







 Taigi lekiu, lekiu, ir mano namai vėl nebus papuošti didžiosioms šventėms taip, kaip norėčiau, vėl vaikai liko be rankomis gaminto advento kalendoriaus (priminkite, prašau, apie jį man, liepos mėnesį), bet šventė vistiek bus nuostabi, jau vien tai, kad Visi būsime namie, Visi sėsime prie didelio stalo ir ankstų Kalėdų rytą, basi, su pižamomis susitiksime prie eglutės lukštenti dovanų!

2011 m. gruodžio 14 d., trečiadienis

Kvietimas








Sveiki brangieji,
pastebite rudenėjantį dangų, žvarbančias dienas, kaip šios vis trumpėja? Nespėsime, rodos, nė mirktelėtėti, o čia – didžiausių metų švenčių maratonas. Sako, ruošk roges vasarą! Taip jau trečius metus kviečiame visus prisijungti prie gerumo akcijos.
Per ne vienerius metus trunkančią draugystę su Vilniaus Universiteto Onkologijos institutu supratome, kad sergančiam žmogui kantrybės, stiprybės ir tikėjimo suteikia bet koks nuoširdus dėmesys. Pasirodo, pakanka paprasčiausio palaikymo, žinojimo, jog Dievui pasiuntus tau didžiulį gyvenimo išbandymą esi ne vienas. Suvokimas, kad visiškai nepažįstami žmonės stengėsi ir paruošė malonią staigmeną, ligoniams suteikia kur kas daugiau džiaugsmo nei tiems, kurie, kaip įprasta, nuolat skuba ir per gausybę reikalų nepastebi ypatingos prasmės paprastuose dalykuose.
Naujųjų išvakarėse, kai daugelis gyvename šventiniais rūpesčiais, matyt, nė nesusimąstome, kad kažkas šventes sutiks ligoninėje laukdamas, o gal jau išgirdęs žinią apie klastingą ligą. Vieni iš jų negali ar neturi, kur grįžti… Kitiems – tai paskutinės šventės, o dar kažkam – naujai užgimusi viltis.
Naujuosius metus kasmet Onkologijos institute sutinka apie šimtas žmonių. Pastarieji ištuštėjusioje ligoninėje norom nenorom grimzta į savo mintis. Pamėginkime bent įsivaizduoti, kaip retai jos būna optimistinės. Todėl visus, kurie neabejingi gerumui, kviečiame prisijungti ir tapti šios gražios, prasmingos bei jau tradicija tapusios akcijos dalyviais. Akcijos programa – ligonių lankymas ir dovanų teikimas gruodžio 31 d. Kiekviena Jūsų su meile padovanota smulkmena ar pinigėliai, už kuriuos bus nupirktos dovanos, virs neįkainojama vertybe sergančiojo atmintyje ir kasdienybėje.
Kaip dovanos visiškai tinka įvairios mielos smulkmenos: knygos, puodeliai, suvenyrai, higienos prekės – žodžiu, viskas, kas džiugina kiekvieną iš mūsų. Dovanas įteikti padės, kaip ir kasmet, Lietuvoje žinomas žmogus.
Pažvelkite – akimirkos iš anksčiau surengtų akcijų:

2011 sutikimas http://www.vuoi.lt/index.php?-954117749

2010 sutikimas http://www.vuoi.lt/index.php?852544500
Dovanas teikusių žmonių sąrašą tradiciškai skelbsime veiklos ataskaitoje.

Taip MES juk ĮVEIKSIME visas KLIŪTIS!
Akcijos koordinatorė Renata Miliauskienė (mob. 8 651 32 220)

Adresas, kuriuo galite siųsti dovanas Ozo 26-1 Vilnius 07151
VŠĮ Užimtumo terapijos centras
Sąskaita LT58 7300 0101 2332 3454 Swedbank
Įmonės kodas 302526977
Vilniaus universiteto Onkologijos institutas - Naujienos:„Žvaigždės“ linkėjo sveikatos Onkologijos i
www.vuoi.lt
Vilniaus universiteto Onkologijos institutas



Aš dalyvauju, o tu?!








2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis

Krikštolo lašelis

Netikėtai prilijo į tylą
To gaivaus,krištolinio lietaus 

Lašas krenta,lašas prabyla, 

Pasiilgęs dvelkimo gaivaus. 

Ir išsklaido iš ilgesio tylą, 
Atgaivina žiedelį gėlės. 
Į kiekvieną lapelį pažyra 
Ir sužimba rasom ant žolės. 








Aš be galo romantiškai nusiteikusi šiomis dienomis..... Veliu eilėmis, dainuoju eilėmis, baruosi eilėmis:)

Ramiai žiemai

Kai ramu kai nesinori nieko, kai jau viską regis ir turi - leidžias lengvas ilgesys gal sniegas  sidabriniam gruodžio pajūry tau į delnus –  štai ir jį turi, o ramu lyg neturėtum nieko.
D. KAJOKAS



2011 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis

Drugelis


M.Vainilaitis

Drugelis

Ak, drugeli margas
Ant lapelio mažo,
Kas tave nuspalvina,
Sparnelius nudažo?..

Gal močiutė Saulė
Rašo tokį raštą?..
Gal tau Vaiva nukerpa
Daugiaspalvės kraštą?..

Gal maži nykštukai
Fėjų vaivoryne
Atveria burtažolėm
Drabužėlių skrynią?..

Gal Pietys Pietukas
Bučiniais nudažo?..
Ak, drugeli margas
Ant lapelio mažo...



2011 m. gruodžio 3 d., šeštadienis

Šlepečių vėlimo pamokėlė

Išduosiu visas paslaptis:) Pati, kadaise, mokiausi velti iš interneto, taigi, galima sakyti- atiduodu skolą:)

Paskutiniu metu tapukus veliu ant šablono su ausytėmis- aukštas kulnas, tvirtai apgaubta keltis- vaikams ypač patogus modeliukas, ir šilta ir tvirtai laikosi:) 
Taigi, pradedam. Išsikerpu šabloną ir kloju ant jo vilną. Ją sveriu, kad abu tapukai būtų vienodo storio, nebūtų nei per ploni, nei per stori. Šie, 34 dydžio, sveria apie 70 gramų , taigi kloju po 30 gramų vilnos blyną ant kiekvieno šablono, dengiu užuolaida, pilu drungnu, muilinu vandeniu ir švelniai plekšnoju, kad neliktu sausų vietų.




Kai vilna gerai peršlampa, užlankstau kraštelius ir kloju likusius 20 gramų (skaičiuot tikrai moku:D) karšinio, storiau viduryje ir ploniau kraštuose- kad nebūtų nei duobių, nei kalniukų:) Šlapinu, švelniai nuglostau muilu ir vėl, apvertus, sutvarkau kraštelius.






Tada spalvinu. Šįkart norėjau radonų tapukų- pešiau turimą bulgarišką sluoksną- sluoksnį vertikaliai, sluoksnį horizontaliai, kad plaukeliai geriau sukibtu. Vėl užuolaida, viena/kita pusė, užlankstant ir nuglostant kraštus muilu.







Pažymiu viršų ir suku veltinukus į bambukinę užuolaidą- pakaitomis horizontaliai ir vertikaliai, po du kartus. Kočioju labai labai švelniai, nespaudžiant, tik, kad apsiveltu viršus, po kiekvieno karto gerai nutrindama muilu.

Kai paviršius apsivelia, kerpu brūkšnį ir traukiu šabloną lauk. Atsargiai įkišu ranką į tapuką ir nuglostau kulną, bei pirštus, kad nebūtų jokių sukietėjimų.





Dabar jau žaidimai baigėsi, prasideda darbas:) Pradžioje lengvas ir atsargus, vėliau sunkesnis ir pabaigoje iki devinto prakaito- kočioju tapukus ir skersai ir išilgai, trinu, muilinu, glostau, niurkau o, kai vilna gerai sukietėja pilu verdančiu vandeniu ir..... vėl viskas iš pradžių negailint muilo, vandens ir jėgos:)





Finalas:) Aplyginu žirklėmis kraštelius, ilgai juos trinu, kad apsiveltu, kišu po tekančiu vandeniu ir gerai išskalavus, formuoju, lyginu lygintuvu bei padžiaunu.


Belieka malonumas- nulateksuoti padukus ir prisiuvus gėlytę ar širdutę apauti kokią gražią, Pupą Uogą:)