2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

Laimingų naujų metų!

Šypsenų ir juoko:)  Svajonių ir pasiektų tikslų. Gerų naujienų ir smagių staigmenų! Romantikos, meilės ir aistros:) Šilumos ir jaukumo..... Kelionių, naujų atradimų, savęs pažinimo ir prasmingų pamokų:) Lai nauji metai atpūsto pilnus kiemus vilties ir tikėjimo. Nubarstykite kasdienybę stebuklais ir būkit laimingi!


Talka

Pagaliau turiu pasekėjų! Tiesa procesas vyksta ilgiau, pavargstu, kažkodėl, dvigubai, tenka po visko plauti sukneles, grindis ir surankioti muilo putas iš plaukų, bet rezultatas vertas triūso:))) Šiltų metų, Edita:)






2012 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

Kalėdos

Pagaliau ir aš nebeturiu laiko ir nieko nespėju- didžiuliai linkėjimai daugiavaikėms mamoms- jūs šaunuolės! Šeši beveik dideli tai niekis palyginus su dviem dar nedidelėm, kurios vietoj standartinių lietuviškų septynių minučių septynias valandas pasiima:D Todėl buityje sukamės visos drauge, ir valgyt ruošiam ir veliam (pagaliau turiu pasekėjų:D) ir kambarius tvarkom ir rūbus džiaunam:) Ir mums labai smagu! Truputi mažiau smagu buvo per Kūčias, jos buvo netradicinės, labai šaunios, kiek kitokios nei kasmet, bet dėl Augustės karščiavimo (jau sveika sveikutėlė) teko skilti į  į dvi stovyklas- Deimantė su ligoniuke šiltai ir saugiai namie princesišką dieną susiorganizavo, o mes likę, sušokom mašinon ir važiavom sveikinti Ramunės su jubiliejumi. Kadangi mano švogerka gimė tokiu labai šventišku, bet nebaliniu metu, tai tas trisdešimtmetis labiau gal buvo, kelintas- trečias ar ketvirtas tikras gimtadienis, tą dieną kada priklauso:) Truputuką ją  nustebinom, kai išdygom po langais, didele kompanija šaunių draugų ir kaimynų, su plakatais, balionais ir pilnom burnom pūgos, dainuodami "su gimimo diena" :))) Kelios valandos gimtadienio (Armanda labai didžiavosi, kad Vilniuje buvo, dabar jos Vilnius, tai jaukūs mano brolio šeimos namai su dviem mažom puseserytėm) ir žemei su dangumi maišantis skubėjom namo prie stalo sėstis, plotkelės dalintis:)
O rytas pažadino dovanomis, pasirodo ir šiemet buvome labai geri:) Kalėdų senelis ir džiugino ir stebino, Rimvydas gavo anglų kalbos kursus, aš garų puodą (vėliau dar šiaurietiško ėjimo lazdas), Deimantė supakuotą anglų kalbos korepetitorę ir visokių mergaitiškų trikotažinių dalykėlių, Rimgailė taip pat visokių mergaitiškų trikotažinių dalykėlių ir kelioninį kavos puoduką, kurio seniai norėjo (nors nei kavos geria, nei keliauja:D), Marčius lego, Einoras žiūronus, mažosios sesytės papuošalų rinkinį, kurį, miklindamos pirštelius, pačios ir susiverti turėjo, o didieji bernai raktą:) Klaidas pasakojo- žadinu Augustą, kelkis, kažkokį raktą gavom, tik durų  neturim:D Teko, kaip buratinams, tas stebuklingas duris rasti už kurių laimė slepiasi:))) Dabar toje laimėje nuolat bazuojasi daug testosteronu trykštančių paauglių, o Augusto su Klaidu namie beveik ir nebematome- kieme, garaže, Rimvydas įrengė nedidelę treniruoklių salę, su štanga, atsilenkimo suoliuku, ten, vėliau dar ir bokso kriaušė kabės. Tokia visiškai nereali penkiolikmečių svajonė, kurioje ir aš, tikiuosi, šonus prajudinti:)
 Po naminio dovanų lukštenimo, močiutės eglutės šturmas- tikrai tikrai geri buvom:))) Vėliau maišas lauktuvių iš Vilniaus, mano mamos jubiliejus (jai du kartus po 30), sekančią dieną Rimgailės spektaklis kultūrnamyje (ją, raganos dukrą, iškepė ir suvalgė), šokiai ir dainos šventiniame koncerte (kiek kvailai ir jautriai reaguoju į gražiai išpuoštas ir laimingas mažas mergytes scenoje....), kelionė pas Rimvydo tėvelius, jų su šventėm pasveikinti ir šiandien jau rami, eilinė diena rojuje:) Su pasižvygavimais, pasimylavimais, skundais, dainomis, piešiniais,  peštynėmis, bučiniais ir šuoliais iš antro lovos aukšto ant čiužinių:) Bandau nepasiklysti tame triukšme ir susivokti, kokią diagnozę man galima pripaišyti, nes matau kalną puodelių po arbatos gėrimo, daug daug dantų šepetėlių vonioje, keliais aukštais susėdusią šeimą prie televizoriaus (nebetelpame visi ant sofos, o ir noras didelis, glėbyje, ant kelių mažius laikyti (Martyno klausiau, ar tau neliūdna, kad mergytės mano kelius nuo tavęs atėmė- jam tikrai dėmesio kiek mažiau belieka. O jis- mama, tai viena iš šono, kita ant kelių, o man juk dar vienas šonas lieka:) ) ir toks fainumas širdyje! Didelis nuovargis, kirbantis dūšioje nerimas, kaip viskas baigsis ir toks gerumas, lyg medumi patepta......


2012 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

Su šventėm!

Pasidžiaugėm patys, o šiandien, nuvogusi valandikę nuo buities, žaidimų ir pasakų, galiu pasidalinti savo didele laime ir su jumis- mūsų šventės šiemet dvigubos- Kalėdų atostogų metu, turime dvi mažas, žavias ir čiauškančias viešnias, vyresnės sesytės iš mažojo ketvirtuko, šventes švęs su mumis! Karts nuo karto vis atsigręžiu į jas pažiūrėti, negalėdama patikėti, kad mums pavyko ir turime leidimą joms laikinai svečiuotis mūsų namučiuose:))) Marčius užaugo akimirksniu, juk su Auguste jie vienmečiai, o ūgio skirtumas daugiau nei 15 cm, dabar jis lepūnėlio pozicijas mažajai, keturmetei,  Armandai užleido, mes ją rankinuku ir vadiname, beveik žemės  kojomis nepaliesdama, nuo glėbio į glėbį keliauja:))) Anądien, visiems vakaro filmą žiūrint atsistojo prieš tv ir lūpą patempė- noriu ant keliukų, o neišsirenku pas ką:D Dvi nuostabaus grožio, neišpasakyto meilumo ir garsios garsios (po naktinės pamainos bandant išsimiegoti, net visagaliai ausų kamštukai nepagelbėjo, pramuša juoku, žvygavimu ir tūkstančiu "kas čia" visas sienas) princesės užkariavusios mūsų širdis, kelius, rankas ir šypsenas:) O jau taip viskas įdomu! Parduotuvėje pačios durys atsidaro, o dar galima prekių vežimėlyje sėdėti! Pro langą mato, kaip traukiniai važinėja! (Rimvydas bandė paaiškinti, kad mes tuos traukinius fūrom vadinam, bet paskui numojo ranka- traukiniai skamba daug smagiau:D) Po vonios kvepiančioms pudrytėmis  išsitrynusios, pas dideles seses nagučius nusilakavusios, šukuosenas pasidariusios, su grožybių pilnais rankinukais, pūstais sijonukais pasipuošusios strikinėja po namus- ech, koks gėris tos mažos mergytės, koks malonumas, kad nors 20 dienų galėsime jomis rūpintis, jas puošti, lepinti ir mylėti:)
Jau pirmą vakarą Einoras su Martynu paskelbė, kad mažosios, jų kambario karalienės- užleidžia joms savo lovą, o patys, kaip tarnai (čia jų žodžiai:D) ant žemės, joms po kojom miegos:))) Armanda taip ir skaičiuoja- vaikų kambarį daugiausia gyventojų- dvi mergytės ir dvi berniokai:) Žodžiu viskas labai saldu, rožinės spalvos ir labai labai miela!
Bet, kad per gerai nepasirodytu, šiandien ligoniuką turim- Augustei 38,8 temperatūra, šventės bus labai naminės, be jokių išvykų. Ir su ausytėm bėdos, tikiuosi, dideli adenoidai ir bus galima sutvarkyti, o ne kažkada nepastebėtas, ar nepastebėti, ausų uždegimai, su liūdnom pasekmėm..... Guli dabar pupa vaistukų ir arbatų prigirdyta, o visi ant pirštų galų vaikštom. Ačiū Klaido krikšto mamytei Rasai už gydytojos konsultaciją telefonu ir mano didelei praktikai su ligom ligelėm, įveiksim visus negalavimus per šias dienas, ir Kalėdų rytą, jau žvali iš po eglutės dovanas lukštens:)
O dovanos, lyg lietus jau dabar, iš vaikų namų atsivežtą ryšuliuką naminių rūbų paslėpėm kamputyje, o kone pusę spintos  užėmė gražiausi mergaitiški apdarai- mama atnešė Gustės ir Luknės išaugtus rūbelius (šios coliukės 106 ir 114 cm ūgio ir 16 ir 18 kg), Aušra dvi didžiules dėžes Algintės rūbelių ir batų padovanojo, dabar, kaip ir priklauso, galime per dieną kelis kartus persirenginėti:)
Va štai taip va, mums labai labai gera:) Stebuklas ir didžiausia Kalėdų dovana, kad nors vyresnės mažylės (Austėja ir Arnutis per maži svečiavimuisi) šiandiena šalia:) Ir aplamai šis metas stebuklų ir netikėtumų pilnas, paskutinėm savaitėm tiek gerų naujienų, jausmų ir emocijų! Buvau užversta Kalėdiniais siuntiniais, knygomis, skanumynais, papuošalais, nuoširdžiausiais- gyvais laiškai, atvirukais kupinais gražiausių palinkėjimų, ačiū, nuoširdžiausias ačiū, kad esate, kad mylite, kad stebinate ir dovanojate tiek nuostabių jausmų!!! Kartais jaučiuosi, lyg gyvenčiau po kupolu, tokiu šviečiančiu, šiltu ir jaukiu, kurio nepasiekia nei pasaulio pabaigos, nei dideli pykčiai, nei baisios nelaimės. Ir tas kupolas vis auga, didėja ir jame telpa vis daugiau žmonių- besišypsančių, gero linkinčių, tikinčių ir tų kuriems rūpi.... Ir vieną dieną jis taps toks didelis, kad jame tilps visas miestas, visa Lietuva ir visas pasaulis:) Gražių švenčių, mielieji, būkit laimingi!!!

2012 m. gruodžio 11 d., antradienis

Metų laikai

Viskas kas genialu, yra paprasta:) Tiesiog serija tapuku, kurie fotosesijos metu pražydo metų laikais- rožinis, obelų žiedais  pasipuošęs pavasaris, sultinga lyg citrusas, stikliniais saulės zuikučiais nubarstyta vasara, spalvotas ruduo ir ledo kristalais padabinta žiema:) Visai netyčia- metų laikai:)))






2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis

Žirafa

                                                                 Žirafa ten......

                                                             
                                                                     Ir žirafa čia:)


Šiandien Čia be galo gražu:))))


2012 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

Draugystė

Draugystė yra ne tik tada, kai kartu patiri daug šilto ir šalto, kai perkopi kalnus, perbrendi upes. Draugystė būna ir tada, kai jums abiem tik vieneri, mamos "sumeta krūvon" ir jūs abi turite  po pelę, kad peštis nereiktu:))) Draugystė yra nuostabus dalykas, o geriausia draugė tai, ko palinkėsiu kiekvienai mano namučius aplankančiai!


2012 m. gruodžio 4 d., antradienis

Adventas

Kažkaip nesmagiai jaučiuosi:) Visad mano namučiai buvo geros nuotaikos vieta, o paskutiniai įvykiai daug širšulio ir įtampos į juos įnešė.. Bet mes tiesiog dabar tuo gyvename. Kol kas nebekalbėsiu apie mažąsias sesutes ir brolį, kai bus naujienų, ir jei kas pasikeis, tiesiog parašysiu komentarą po įrašu:)

Martynas užaugęs bus kasyklininkas:) Ne, ne nugaras kasys ( ir mūsų ,pirma versija, tokia buvo), jis su kirstuku ir kastuvu kas dideles duobes deimantų ieškodamas. Nes radus nors vieną deimantą, galima labai praturtėti, net už kelis šimtus, ar net TŪKSTANTĮ jį parduoti. Bandžiau, ta proga, išprašyti žiedo su deimantu, bet buvau nugesinta, kad tas bus labai negreitai ir kaži, ar man tokiai senai, dar reikės žiedų:D
O kol užaugs kasyklininkas ir jo, dar gyvenimo kelių nepasirinkę, broliai ir sesės, puošiamės ir laukiame didžiųjų metų švenčių:) Ant sienos jau kabo advento kalendorius, rytais, apatinio aukšto gyventojus labai lengvai išverčiantis iš lovų- mažiai  paknopstom lekia staigmenos žiūrėti ir tada pas mus lovon džiaugtis ir girtis dovanėlėmis:) Jos dažniausiai saldžios, vaisinės- Kalėdomis kvepiančios, kartais ledinės, šokoladu aplietos ir šaldiklyje slepiamos:) Aišku, vėl užsikuičiau ir neištesėjau vasarą duotų pažadų, nelaukti iki paskutinės dienos- kalendorių pasiuvo mama, neapsikentusi mano dūsavimų, kad jau lapkričio pabaiga, o aš vėl išsisukinėsiu su banaliu šokoladiniu iš parduotuvės. 

Deimantė jau be 5 minučių vairuotoja, išlaikė teoriją, iki metų galo išsilaikys ir vairavimą, turėsim jau du su pusę vairuotojus šeimoje:) Aš gi, morališkai susikaupiau atnaujinti vairavimo įgūdžius,  užmiestyje sėdau prie vairo, išklausiau trumpą Rimvydo instrukciją kur kas jungiasi (kur greičio pedalas, kur stabdis:D) ir vos užvedusi variklį buvau gražinta atgal, į sėdynę šalia, nes bekomentuojant, kaip juokingai teisių nuotraukoje atrodau, komisija pamatė, kad mano teisės, o siaube, prieš du metus baigė galioti:D Mda.. senokai TO nedariau:))) Dabar pradėsiu šiuos reikalus tvarkyti, med. komisija, nauja graži nuotrauka iš kurios niekas nesijuoks (:D) ir gavusi naują leidimą vairuoti šturmuosiu gatves- negaliu juk nusileisti savo aštuoniolikmetei:)))
Negaliu nusileisti ir Martynui su Einoru- vakar jie pakrikštijo žiemą, šiandien vakare už kompaniją lėksiu rogutėmis nuo kalniuko ir aš. Gaila nelimpa sniegas, kai lauke tokios grožybės-sidabru blizgantis baltas baltutėlis sniegas, užlietas tūkstančio saulės zuikučių,  iki pilnos laimės tetrūksta žaismingo senio besmegenio ir vaizdo pro langą butų tobulas:)