Su šventėm!

Pasidžiaugėm patys, o šiandien, nuvogusi valandikę nuo buities, žaidimų ir pasakų, galiu pasidalinti savo didele laime ir su jumis- mūsų šventės šiemet dvigubos- Kalėdų atostogų metu, turime dvi mažas, žavias ir čiauškančias viešnias, vyresnės sesytės iš mažojo ketvirtuko, šventes švęs su mumis! Karts nuo karto vis atsigręžiu į jas pažiūrėti, negalėdama patikėti, kad mums pavyko ir turime leidimą joms laikinai svečiuotis mūsų namučiuose:))) Marčius užaugo akimirksniu, juk su Auguste jie vienmečiai, o ūgio skirtumas daugiau nei 15 cm, dabar jis lepūnėlio pozicijas mažajai, keturmetei,  Armandai užleido, mes ją rankinuku ir vadiname, beveik žemės  kojomis nepaliesdama, nuo glėbio į glėbį keliauja:))) Anądien, visiems vakaro filmą žiūrint atsistojo prieš tv ir lūpą patempė- noriu ant keliukų, o neišsirenku pas ką:D Dvi nuostabaus grožio, neišpasakyto meilumo ir garsios garsios (po naktinės pamainos bandant išsimiegoti, net visagaliai ausų kamštukai nepagelbėjo, pramuša juoku, žvygavimu ir tūkstančiu "kas čia" visas sienas) princesės užkariavusios mūsų širdis, kelius, rankas ir šypsenas:) O jau taip viskas įdomu! Parduotuvėje pačios durys atsidaro, o dar galima prekių vežimėlyje sėdėti! Pro langą mato, kaip traukiniai važinėja! (Rimvydas bandė paaiškinti, kad mes tuos traukinius fūrom vadinam, bet paskui numojo ranka- traukiniai skamba daug smagiau:D) Po vonios kvepiančioms pudrytėmis  išsitrynusios, pas dideles seses nagučius nusilakavusios, šukuosenas pasidariusios, su grožybių pilnais rankinukais, pūstais sijonukais pasipuošusios strikinėja po namus- ech, koks gėris tos mažos mergytės, koks malonumas, kad nors 20 dienų galėsime jomis rūpintis, jas puošti, lepinti ir mylėti:)
Jau pirmą vakarą Einoras su Martynu paskelbė, kad mažosios, jų kambario karalienės- užleidžia joms savo lovą, o patys, kaip tarnai (čia jų žodžiai:D) ant žemės, joms po kojom miegos:))) Armanda taip ir skaičiuoja- vaikų kambarį daugiausia gyventojų- dvi mergytės ir dvi berniokai:) Žodžiu viskas labai saldu, rožinės spalvos ir labai labai miela!
Bet, kad per gerai nepasirodytu, šiandien ligoniuką turim- Augustei 38,8 temperatūra, šventės bus labai naminės, be jokių išvykų. Ir su ausytėm bėdos, tikiuosi, dideli adenoidai ir bus galima sutvarkyti, o ne kažkada nepastebėtas, ar nepastebėti, ausų uždegimai, su liūdnom pasekmėm..... Guli dabar pupa vaistukų ir arbatų prigirdyta, o visi ant pirštų galų vaikštom. Ačiū Klaido krikšto mamytei Rasai už gydytojos konsultaciją telefonu ir mano didelei praktikai su ligom ligelėm, įveiksim visus negalavimus per šias dienas, ir Kalėdų rytą, jau žvali iš po eglutės dovanas lukštens:)
O dovanos, lyg lietus jau dabar, iš vaikų namų atsivežtą ryšuliuką naminių rūbų paslėpėm kamputyje, o kone pusę spintos  užėmė gražiausi mergaitiški apdarai- mama atnešė Gustės ir Luknės išaugtus rūbelius (šios coliukės 106 ir 114 cm ūgio ir 16 ir 18 kg), Aušra dvi didžiules dėžes Algintės rūbelių ir batų padovanojo, dabar, kaip ir priklauso, galime per dieną kelis kartus persirenginėti:)
Va štai taip va, mums labai labai gera:) Stebuklas ir didžiausia Kalėdų dovana, kad nors vyresnės mažylės (Austėja ir Arnutis per maži svečiavimuisi) šiandiena šalia:) Ir aplamai šis metas stebuklų ir netikėtumų pilnas, paskutinėm savaitėm tiek gerų naujienų, jausmų ir emocijų! Buvau užversta Kalėdiniais siuntiniais, knygomis, skanumynais, papuošalais, nuoširdžiausiais- gyvais laiškai, atvirukais kupinais gražiausių palinkėjimų, ačiū, nuoširdžiausias ačiū, kad esate, kad mylite, kad stebinate ir dovanojate tiek nuostabių jausmų!!! Kartais jaučiuosi, lyg gyvenčiau po kupolu, tokiu šviečiančiu, šiltu ir jaukiu, kurio nepasiekia nei pasaulio pabaigos, nei dideli pykčiai, nei baisios nelaimės. Ir tas kupolas vis auga, didėja ir jame telpa vis daugiau žmonių- besišypsančių, gero linkinčių, tikinčių ir tų kuriems rūpi.... Ir vieną dieną jis taps toks didelis, kad jame tilps visas miestas, visa Lietuva ir visas pasaulis:) Gražių švenčių, mielieji, būkit laimingi!!!