2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis

Švarios kojinės

Nėra padėties be išeities, žinojote?
Pastaruoju metu visas auklėjimo pajėgas mečiau į Martyną ir Einorą, į vieną iš svarbiausių teisingų vyriškų dalykų- švarias kojines. Nes kelis kartus pagavau vakarykštėmis pasipuošus, nes švarių nėra, o tas kvapas kuris net mano kone dviejų metrų aukštyje esančią nosį kutena visiškai nieko tokio. Realybė liūdna, jei  per stebuklą kojinaitės į skalbinių dėžę  nukeliauja neužkliūdamos kur už stalo, palovio, ar dar kokio tamsaus kampo, tai dažniausiai, kažkodėl po vieną ir, kai jau švariame pavidale spintoje atsiduria, iš tos vienos jokios naudos:) Na ir uždėjau geležininę motinišką taisyklę- arba vakare parodote švarias rytdienai paruoštas, arba būkite malonūs išsiplaukite. Taip ir vargsta jaunimas, trina, skalauja, džiauna..... Arba laimės pilnomis kelnėmis iš spintos švarias ištraukia ir išdidžiai man panosėj pamojuoja. Yra dar trečias variantas. Neseniai apie jį sužinojau:)))


Sakau gi, nėra padėties be išeities:DDD

Desertinis varškės sūris

Receptas be recepto:) Nusipirkome parduotuvėje gerą šmotą desertinio varškės sūrio, to, kur su žele gabaliukais ir net nepajutom, kad jis dingo (kaip ir visa kitą, kas skanu dingsta) ir šovė man mintis, kad galiu jį pabandyti namie pasigaminti:) Kiekių nesakysiu, nes tokiais dideliais mažai kas gamina, o ir tobulinti, tikriausiai, galima receptą, bet  tuo smagumu, kad pavyko, noriu ir su jumis pasidalint:)
Varškę ištryniau su grietine ir cukrumi, įpyliau pieno ir į tokią skystą varškės masę subėriau iš anksto sušaldytus įvairiaspalvius žele gabaliukus. Tada supyliau ištirpdytą želatiną ir masė šaldytuvan. Pusryčiai buvo fantastiški!


2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

Savanaudė aš:)

Idiotiškiausias klausimas, kurį karts nuo karto užduoda koks tūlas pažįstamas išgirdęs apie mano vaikus yra "kokia tau iš to nauda?". Garbės žodis, liežuvį turiu aštrų ir žodžių kišenėje neieškau, bet jį išgirdus vis žagteliu ir neturiu ką atsakyti...

Po sunkios darbo dienos grįžtu namo medinėmis kojomis ir išzvimbta galva ir girdžiu  tik labas, mamyte...., pasiilgau.... gal arbatos nori.... blynų iškepti, valgysi?..... nešaltą, gal židinį užkurt?......
ką atnešei (Martyno:D)
Daug daug apkabinimų, bučinių ir pasiteiravimų, kaip sekėsi:)
Kas dieną daug daug sms- paskambink. paskm. paskmb. aš tave labai myliu.
Rytais ant valgomojo stalo meilės laiškeliai.
Ant šaldytuvo, iš kažkur, gražūs piešiniai su širdutėm.
Neburbant (!!!) labai ankstų, šlapią, šaltą ir vėjuotą rytą išvestas pasivaikščiot šuo.
Kava ryte į lovą.
Savarankiškai iškeptas obuolių pyragas, ar nuostabaus skonio sriuba pietums.
Leidimas be eilės prie kompo (ou, jeeee!:))) )
Tvarkos staigmenos- grįžtu namo ir virstu iš klumpių- viskas net blizga:)
Dar bučinių, gražių žodžių ir apkabinimų.
Komplimentai. Visada esu graži graži:) Kai Martukas buvo mažesnis, po kiekvieno komplimento kyšteldavo liežuviuką, kad pabučiuočiau ir patikinčiau, kad jis saldus saldus- saldžialiežuviu vadinau:) Dabar viskas vyksta maždaug taip:
-Martuk, pasakyk man keletą gražių žodelių...
-Kiek?
-Tris:)
-Mamyte, tu pati gražiausia... tu pati nuostabiausia... tu pati mieliausia.....( murkiančio katino balsu) Gana?
- Ne, dar porą:)
- Tu pati gražiausią.. Jau sakiau? 
-Sakei.
-Tada tu pati darbščiausia.. tu pati mylimiausia..... Gana?
-Gana:)
-Galiu jau eit? :D
Einorui su gražiais žodeliais kiek sunkiau:) Išberia, kaip žirnius tupatigeriausiapatišauniausiapatimieliausia ir stipriai stipriai prisiglaudžia susigėdęs:))) Reiks dar padirbėti ties šiuo klausimu, pasmailinti vyruko liežuvį:) Kol kas labiau smailinam jo atmintį. Nes prasti popieriai su ja, o Rimvydas superinę metodiką su dičkiais atidirbęs, pagal ją, per savaitę, kitą, pasiekia stulbinančių rezultatų:))) Kai žodį "pamiršau" girdime dažniau, nei norėtume (pamiršau paruošti pamokas, pamiršau, ar buvau mieste su draugais neatsiklausęs, pamiršau kojines išsiplauti, pamiršau mokyklinius rūbus persirengti), tėtis braukia dulkes nuo eilėraščių knygos ir kiša ją užuomaršai panosėn- niekas taip gerai nelavina atminties, kaip kas vakarą deklamuojamas  naujai išmoktas eilėraštis:)))
Nuklydau į lankas:))) Grįžtu prie naudos:)
 Sunkus sunkus pirkinių krepšys kurio man  neleidžia padėti nešti.
Pripūstos dviračio padangos.
Jogurtas, ar pusė bandelės atneštos iš mokyklos. Man.
Užklotas pledas netikėtai užmigus prie televizoriaus.
Dešimtmetis, ant kelių susirangęs žiūrėti filmo:)
Su manimi lygus, jėga trykštantis keturiolikmetis- eikš mamyt, panešiosiu ant rankų:)))
Dar bučinių, prisiglaudimų, apsikabinimų. Daug daug.
Pavargau ir vardint:) O kur dar tos akimirkos, kai namie, svečiuose, ar parduotuvėje, susitikus žvilgsniams vieni kitiems nusišypsome akimis ir be garso, vien lūpomis pasakome MYLIU...
Ar likus namie vien Rimgailei, Martynui ir Einorui, mažieji džentelmenai sesei paruošia pusryčius ir atneša dar miegančiai į lovą:)
Ar kaime pačiumpa kibirą vandens kurį tempiu ir nuneša, net neprašius.
Dar tada, kai Marčius apsiašarojęs atlekia namo, kad jį kieme pastūmė, didieji broliai, pasiraitoję rankovęs eina aiškintis su skriaudiku.
Ir kai jie kikena ir žvygauja lovose ilgai ilgai ir žinau, kad šakės, ryte niekaip nepažadinsiu.
Ir šventės, dovanos per jas, tokios nuoširdžios nuoširdžios ir šiltos:)
Ir dar daugiau bučinių, apsikabinimų ir prisiglaudimų. Gražių žodžių. Švelnumo. Šypsenų.
Kai pagalvoju, kad teoriškai pusė mano vaikų galėjo būti bet kurio iš jūsų, suprantu, kaip labai man pasisekė ir kokia aš laiminga:)
Vien nauda. Ką čia ir aiškint:)

2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

Obuoliai

Karštas ir traškus buolių pyragas...kepti saldžiarūgščiai obuoliai su ledais.... saldus ir kvepiantis obuolių kompotas..... bumbsintys obuoliai nuo obels, po kurią ant dekučio susirangius skaitau knygą..... milžiniškas raudonskruostis pusryčiams..... sekmadieniniai obuolių blynai ir ...... saulėti, šilti obuoliniai tapukai pirmiesiems žingsniams:) 




Asmeniška, tik Rūtai:)

Čia tarp mūsų mergaičių:) Rinkis, kurios tau labiau?:)




2012 m. rugsėjo 18 d., antradienis

Varškės spurgos

Nuodėmingai skanios, tokias kadaise, labai labai seniai, mano močiutė kepė:)



Varškės- 2 pakeliai
Cukraus-  pusė stiklinės
Kiaušinis- vienas
Truputis druskos ir cinamono
Pusė nubraukto arbatinio šaukštelio sodos (ir šlakelis acto, jai nugesinti)
Miltų- tiek, kad susiminkytų tešla, bet ne per daug, lai truputi limpa prie rankų (labai informatyvu:D)

Nugesintą sodą, kiaušinį, druską, cinamoną ir cukrų suplakti, sumaišyti su varške ir minkant berti miltus. Formuoti spurgytes (skrituliukus, raides) šiek tiek aliejumi suvilgius rankas- tada nelimpa masė:) Kepti karštame aliejuje.

Paprasta, kaip du kart du:) O jau, kaip skanu!!!


Augam augam

Žinot, kokia pirma mintis šovė į galvą, po trijų užsienio mėnesių grįžus Deimatei ir paeiliui ją glėbesčiuojant? O siaubas, kaip Rimgailė paaugo!!! Dar pavasarį mergičkoms leidžiantis laiptais  žemyn iš antro aukšto, kol nepamatydavau pečių juostos, negalėjau pasakyti kuri lipa, ūgis vienodas, sudėjimas irgi, rūbai bendri..... Dabar puolė jaunesnioji sesytė vyresnei glėbin ir vaje..... visą galvą aukštesnė:))) Metų rezultatas- 7 cm:) Tiek pat timptelėjo ir Einoras ir Martynas- viršun, abiejų svoris stovi vietoje. Nenuostabu kodėl, Augustas priaugo visus 11 kilogramų  (ir 8 centimetrus ūgio, iki garbingo 181), reiks atidžiai jį stebėti, kai valgant sėdi šalia mažiukų:D
Kai tokie tempai, nespėju rūbų tvarkyti- mergaičių per mažus draugei ir jos mergiotiškai kompanijai, Einoro- Marčiaus lentynon, Martyno- kolegės anūkui, o visi Augusto ir Klaido  sandeliukan, broliams šaunuoliams (galės užaugę skųstis, kad traumavau juos vaikystėje, išaugtiniais rūbais rengdama:) ) O tie broliai šaunuoliai, kad nuobodu nebūtų, to ko neišauga, pasičiupę žirkles sutvarko


Nes neturėjo kaukių, o, jei esi karys, jų labai reikia:) Ir, jei esi karys, būtinai ginklo reikia. Juolab, jei  eini nebe į darželį, į kurį ginkluotų neįleidžia, o į mokyklą, kur gali neštis tiek šautuvų, kiek tik kuprinėn telpa..... Čia Martyno niekaip nuginkluot rytais negalim, nes: mama, visi klasiokai atsineša! O mama, keistuolė, geriau knygą siūlo pasiimti, nes užtenka to mokyklinio chaoso pas mus ir dėl streiko- dičkiai jau savaitę namie trinasi ir mokyklon neina. Ir žinoma, tuo džiaugiasi, kažin kokios nuotaikos bus, kai išsisprendus konfliktui ir savaitgaliais mokysis:)
Kita vertus, nieko baisaus- darbas žmogų puošia:) Aš, va, visa, puošni puošni, be išeiginių plušu- be darbo ir veltinukų, griebiausi naujos ir labai įdomios veiklos- matuojuosi  scenografės rūbą:) Puošiu miesto rudens šventės sceną- kviečiu šeštadienį įvertinti mano pirmą (tikiuosi neprisvilusį) blyną:) Labai užimtas ir daug naujų, gerų emocijų dovanojantis gyvenimo etapas, ne tik man, bet ir jaunimėliui namie- dėl laiko stokos (ir amžino skanumynų noro) jie kasvakar gauna po naują smagurkų receptą,obuolių pyragą skanesni nei aš iškepa,o šįvakar, man dykaduoniaujant prie kompiuterio, varškės spurgas raito:) Valgysim jas, po geros valandėlės, kakava užsigerdami:) Juk negaliu palikti Augusto nelaimėje, draugiškai ir aš kilogramus žiemai auginsiu:)))

2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienis

Vakaro žara

Kai vakaro vėsa, į šaltus vandenis vilioja saulę, labai smagu braidyti per rasotą žolę.....

Šiltas šiltas apavas jaunatviškai, viskuo besidominčiai moteriai:) Truputis mėlynos gaivos, baklažaniniai potėpiai ir daug daug raudonio, kad šildytu ir kojas ir širdį:) 






2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis

Spanguolė

Saldžios rūgštelės vakarui:)



Ruduo

Įlekia Martynas namo, net klupdamas, palikdamas ryškų juodžemio pėdsaką ant ką tik išplautų grindų: -Mamą, mamyte, niekada nepatikėsi, kokia dovaną tau atnešiau!!! .....RUDENĮ!!!





Taip ryškiai tas Martuko Ruduo dieną nuspalvino (ir grindis:D), spalvomis užkrėtė, apsidairiau, ogi tikrai ruduo! Dar toks šiltas ir jaukus, o jau teptuku besidarbuojantis- klevelis šalia namų jau  geltonas, krūmas pakeliui į mokyklą net dega raudoniu:) Smagu:) Ir tuo smagumu negaliu nepasidalinti:) Spalvoti rudeniniai tapukai Vaidai. Kad sulaukus kito etapo-lietaus ir žvarbaus vėjo, jais apsiavus, kepti obuolių pyragą būtų dar smagiau:)




2012 m. rugsėjo 4 d., antradienis

Pirma diena mokykloje


Martynas- buvo žiauriai faina!!! Valgiau sriubos, dešrelę, bulvių, salotų, keksiuką su tom... kaip ten jos..aaaa.... razinom, dar sausainį ir tokius, kaip sausainius, na žinai, su medaus įdaru.... Pala, pala, o mokslai kur? Tu ten valgyti, ar mokytis eini??? Valgyti. Na, ir mokytis dar. Mokė taisyklių mus, viską aš  ten žinau.

Einoras- Jėga!!! Visi tokie geri geri, daug geresni nei pernai ir mokytojos klausė. Visą dieną su draugais buvau!

Rimgailė- Žiauru, ryt matiekos kontras!!!

Augustas- Gerai. Nėr ten ką pasakot.  Gerai viskas.

Klaidas- Normaliai. Žaidžiau fulę, koją išsinarinau.

Deimantė- Labai lengva diena, o ryt dar lengvesnė:)

Va teip va:) Einu Nulinuko maitinti, akivaizdu, kad tai mano silpna vieta:)))

2012 m. rugsėjo 3 d., pirmadienis

Rožinė ir pūkuota


Tikriausiai, nors ir kokios atrodytume stiprios, savarankiškos ir turinčios geležinę nuomonę, širdyje, vis gi esame, kažkiek rožinės ir pūkuotos:)





Mokyklon

Na, ką, važiuojam:) Šiemet vėl viskas nuo pradžių- skiemenuosiu O-na.... ma-ma.... ko-šė, piešiu pratybų sąsiuvinyje kreivus pagaliukus ir pirmąsias raideles, kartosiu 4, 7, 8 klasės kursus ir graušiu nagus per abitūros egzaminus:)
Šventė šiandien gana chaotiška (vakarykštis pasiruošimas jai, irgi- patikrinau tuntą ausų-nagų ar švarūs, pagal griežtą grafikėlį visi nuvaryti praustis, sužiūrėti rūbai, batai, gėlės mokytojoms ir afiu.. sunkiausia, visi laiku nuvaryti miegoti), iš darbo išsiprašiau porai valandėlių, kad abu mazgius mokyklon palydėčiau (Einorą, turbūt, jau priešpaskutinį kartą, na, dar penktokėlį už rankos nuvesiu, paskui bus, kaip su dičkiais-laikykis mam, saugaus atstumo:D), Martynas Einoro šventėje visą oficialią dalį atlaikęs, tokių pat nuobodžių ir nesuprantamų suaugusių dėdžių ir tetų sveikinimų beklausydamas savo mokykloje, įsikniaubė į mane ir nevilties kupinu balsu paklausė- visada dabar bus taip nuobodu???:))) Jis su ilgšiais broliais ir Rimgaile vienon mokyklon keliauja, ant šaldytuvo dabar kaba du grafikai- šuns vedžiojimo ir Marčiaus lydėjimo:))) Ryt Klaido eilė:)
Prieš kelias dienas Deimantė grįžo. Darbas Anglijos fabrike, puiki motyvacija gerai mokytis:) Ir pilna galva visokių gazdinančių planų studijuoti ir gyventi užsienyje. Aš, šaunuolė, labai stengiuosi duoti jai erdvės ir nesisavinti, bet.... smagiau, kai ji pašonėje:) Tikiuosi, su kiekvienu sekančiu, užaugusiu, bus vis lengviau ir lengviau.
O kol kas, juokas-  kažkaip laikyti įtempus vadžias, kad 22 valandą visi būtų lovose, suktis, taip, kad grįžus po mokyklos garuotų pietūs, sužiūrėti šimtą būrelių, kad visi laiku į juos nueitu, patikrinti ar paruoštos pamokos, ar susidėtos kuprinės ir ech..apiplėšti banką, nes vien Nulinuko pratybos kainuos apie 90 litų. Šlovė nemokamam mokslui:D

2012 m. rugsėjo 2 d., sekmadienis

Varliukas Juzė

Toli toli Kolumbijoje gyvena mėlyna strėlinė varlė. Tai vienas spalvingiausių gyvūnų žemėje, bet bučiuotis su ja nederėtu. Viena varlė pagamina užtektinai nuodų 10 žmonių nugalabyti. Bet atrodo ji nuostabiai!



Arti arti Zarasuose gyvena Juzė. Vienas ryškiausių ir mieliausių varliukų šiuose kraštuose. Su juo tik bučiuotis ir bučiuotis- į Juzę suvelta tiek meilės, kad ir 100 žmonių užtektu:))) Ir atrodo jis nuostabiai!!!