2012 m. rugsėjo 18 d., antradienis

Augam augam

Žinot, kokia pirma mintis šovė į galvą, po trijų užsienio mėnesių grįžus Deimatei ir paeiliui ją glėbesčiuojant? O siaubas, kaip Rimgailė paaugo!!! Dar pavasarį mergičkoms leidžiantis laiptais  žemyn iš antro aukšto, kol nepamatydavau pečių juostos, negalėjau pasakyti kuri lipa, ūgis vienodas, sudėjimas irgi, rūbai bendri..... Dabar puolė jaunesnioji sesytė vyresnei glėbin ir vaje..... visą galvą aukštesnė:))) Metų rezultatas- 7 cm:) Tiek pat timptelėjo ir Einoras ir Martynas- viršun, abiejų svoris stovi vietoje. Nenuostabu kodėl, Augustas priaugo visus 11 kilogramų  (ir 8 centimetrus ūgio, iki garbingo 181), reiks atidžiai jį stebėti, kai valgant sėdi šalia mažiukų:D
Kai tokie tempai, nespėju rūbų tvarkyti- mergaičių per mažus draugei ir jos mergiotiškai kompanijai, Einoro- Marčiaus lentynon, Martyno- kolegės anūkui, o visi Augusto ir Klaido  sandeliukan, broliams šaunuoliams (galės užaugę skųstis, kad traumavau juos vaikystėje, išaugtiniais rūbais rengdama:) ) O tie broliai šaunuoliai, kad nuobodu nebūtų, to ko neišauga, pasičiupę žirkles sutvarko


Nes neturėjo kaukių, o, jei esi karys, jų labai reikia:) Ir, jei esi karys, būtinai ginklo reikia. Juolab, jei  eini nebe į darželį, į kurį ginkluotų neįleidžia, o į mokyklą, kur gali neštis tiek šautuvų, kiek tik kuprinėn telpa..... Čia Martyno niekaip nuginkluot rytais negalim, nes: mama, visi klasiokai atsineša! O mama, keistuolė, geriau knygą siūlo pasiimti, nes užtenka to mokyklinio chaoso pas mus ir dėl streiko- dičkiai jau savaitę namie trinasi ir mokyklon neina. Ir žinoma, tuo džiaugiasi, kažin kokios nuotaikos bus, kai išsisprendus konfliktui ir savaitgaliais mokysis:)
Kita vertus, nieko baisaus- darbas žmogų puošia:) Aš, va, visa, puošni puošni, be išeiginių plušu- be darbo ir veltinukų, griebiausi naujos ir labai įdomios veiklos- matuojuosi  scenografės rūbą:) Puošiu miesto rudens šventės sceną- kviečiu šeštadienį įvertinti mano pirmą (tikiuosi neprisvilusį) blyną:) Labai užimtas ir daug naujų, gerų emocijų dovanojantis gyvenimo etapas, ne tik man, bet ir jaunimėliui namie- dėl laiko stokos (ir amžino skanumynų noro) jie kasvakar gauna po naują smagurkų receptą,obuolių pyragą skanesni nei aš iškepa,o šįvakar, man dykaduoniaujant prie kompiuterio, varškės spurgas raito:) Valgysim jas, po geros valandėlės, kakava užsigerdami:) Juk negaliu palikti Augusto nelaimėje, draugiškai ir aš kilogramus žiemai auginsiu:)))

4 komentarai:

Jurga Sadauskaite rašė...

Sveikinu su nauja veikla ir gėriuosiu tavo stiprybe :)
O šeimynėlė tai fantastiška :)

Inta+Arturas rašė...

Po tokių receptų ir mano seimyna palaikys Augusto augimą :)))))))))))

Inta+Arturas rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Anonimiškas rašė...
Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.