2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

Savanaudė aš:)

Idiotiškiausias klausimas, kurį karts nuo karto užduoda koks tūlas pažįstamas išgirdęs apie mano vaikus yra "kokia tau iš to nauda?". Garbės žodis, liežuvį turiu aštrų ir žodžių kišenėje neieškau, bet jį išgirdus vis žagteliu ir neturiu ką atsakyti...

Po sunkios darbo dienos grįžtu namo medinėmis kojomis ir išzvimbta galva ir girdžiu  tik labas, mamyte...., pasiilgau.... gal arbatos nori.... blynų iškepti, valgysi?..... nešaltą, gal židinį užkurt?......
ką atnešei (Martyno:D)
Daug daug apkabinimų, bučinių ir pasiteiravimų, kaip sekėsi:)
Kas dieną daug daug sms- paskambink. paskm. paskmb. aš tave labai myliu.
Rytais ant valgomojo stalo meilės laiškeliai.
Ant šaldytuvo, iš kažkur, gražūs piešiniai su širdutėm.
Neburbant (!!!) labai ankstų, šlapią, šaltą ir vėjuotą rytą išvestas pasivaikščiot šuo.
Kava ryte į lovą.
Savarankiškai iškeptas obuolių pyragas, ar nuostabaus skonio sriuba pietums.
Leidimas be eilės prie kompo (ou, jeeee!:))) )
Tvarkos staigmenos- grįžtu namo ir virstu iš klumpių- viskas net blizga:)
Dar bučinių, gražių žodžių ir apkabinimų.
Komplimentai. Visada esu graži graži:) Kai Martukas buvo mažesnis, po kiekvieno komplimento kyšteldavo liežuviuką, kad pabučiuočiau ir patikinčiau, kad jis saldus saldus- saldžialiežuviu vadinau:) Dabar viskas vyksta maždaug taip:
-Martuk, pasakyk man keletą gražių žodelių...
-Kiek?
-Tris:)
-Mamyte, tu pati gražiausia... tu pati nuostabiausia... tu pati mieliausia.....( murkiančio katino balsu) Gana?
- Ne, dar porą:)
- Tu pati gražiausią.. Jau sakiau? 
-Sakei.
-Tada tu pati darbščiausia.. tu pati mylimiausia..... Gana?
-Gana:)
-Galiu jau eit? :D
Einorui su gražiais žodeliais kiek sunkiau:) Išberia, kaip žirnius tupatigeriausiapatišauniausiapatimieliausia ir stipriai stipriai prisiglaudžia susigėdęs:))) Reiks dar padirbėti ties šiuo klausimu, pasmailinti vyruko liežuvį:) Kol kas labiau smailinam jo atmintį. Nes prasti popieriai su ja, o Rimvydas superinę metodiką su dičkiais atidirbęs, pagal ją, per savaitę, kitą, pasiekia stulbinančių rezultatų:))) Kai žodį "pamiršau" girdime dažniau, nei norėtume (pamiršau paruošti pamokas, pamiršau, ar buvau mieste su draugais neatsiklausęs, pamiršau kojines išsiplauti, pamiršau mokyklinius rūbus persirengti), tėtis braukia dulkes nuo eilėraščių knygos ir kiša ją užuomaršai panosėn- niekas taip gerai nelavina atminties, kaip kas vakarą deklamuojamas  naujai išmoktas eilėraštis:)))
Nuklydau į lankas:))) Grįžtu prie naudos:)
 Sunkus sunkus pirkinių krepšys kurio man  neleidžia padėti nešti.
Pripūstos dviračio padangos.
Jogurtas, ar pusė bandelės atneštos iš mokyklos. Man.
Užklotas pledas netikėtai užmigus prie televizoriaus.
Dešimtmetis, ant kelių susirangęs žiūrėti filmo:)
Su manimi lygus, jėga trykštantis keturiolikmetis- eikš mamyt, panešiosiu ant rankų:)))
Dar bučinių, prisiglaudimų, apsikabinimų. Daug daug.
Pavargau ir vardint:) O kur dar tos akimirkos, kai namie, svečiuose, ar parduotuvėje, susitikus žvilgsniams vieni kitiems nusišypsome akimis ir be garso, vien lūpomis pasakome MYLIU...
Ar likus namie vien Rimgailei, Martynui ir Einorui, mažieji džentelmenai sesei paruošia pusryčius ir atneša dar miegančiai į lovą:)
Ar kaime pačiumpa kibirą vandens kurį tempiu ir nuneša, net neprašius.
Dar tada, kai Marčius apsiašarojęs atlekia namo, kad jį kieme pastūmė, didieji broliai, pasiraitoję rankovęs eina aiškintis su skriaudiku.
Ir kai jie kikena ir žvygauja lovose ilgai ilgai ir žinau, kad šakės, ryte niekaip nepažadinsiu.
Ir šventės, dovanos per jas, tokios nuoširdžios nuoširdžios ir šiltos:)
Ir dar daugiau bučinių, apsikabinimų ir prisiglaudimų. Gražių žodžių. Švelnumo. Šypsenų.
Kai pagalvoju, kad teoriškai pusė mano vaikų galėjo būti bet kurio iš jūsų, suprantu, kaip labai man pasisekė ir kokia aš laiminga:)
Vien nauda. Ką čia ir aiškint:)

16 komentarų:

Anonimiškas rašė...

Labai gržiai surašyta :) net pavydu.. nes aš taip nemokėčiau - o juk pas mane irgi būrelis, septynetas ;) Smagu skaityt, pritariu visom keturiom. Vaikai - pats geriausias dalykas, nutikęs gvenime!

Eva rašė...

taip naminiskai jauku ir silta, kad pavydumas ima, o kartu ir dziaugsmas.....dziaugsmas, kad vaikai turi tokia saunia mama.....pavydumas, kad mama turi tokius saunius vaikus su "daug daug buciniu ir apkabinimu"........ visi dziaugsmai uzgozia rupescius ir vargus,juk ju neisvengiamai buna, pamirsti kad ir medines kojas namo parvilkai:).....nauda ta, kad jus visi turit puikia SEIMA ir VIENAS KITA.....

Eglė .Vaitkevičienė rašė...

Parašytum, parašytum, tiesiog supyliau viską, kaip jaučiuosi:))) Nes, kai ir kiekvienai pėlėdai, maniškiai patys gražiausi, protingiausi ir nuostabiausi!

Eglė .Vaitkevičienė rašė...

Eva, kaip toj dainoj- rodos ir vargo nebuvo:) Jie tiek daug mane išmokė- kantrybės, nesismulkinimo, sugebėjimo matyti nepaprastumą paprastuose dalykuose, kad vaikštau, kaip šarka ratais ir nenustoju girti, glausti ir dėkoti:)

Rosita rašė...

nepaprastai mielas ir nuoširdus įrašas :)

Rasa rašė...

Egle, visada skaitau tavo dienoraštį, bet niekada nekomentuoja. Man tiesiog smagu skaityti ir matyti, kaip augat , tvarkotės, draugaujat ir mylit vieni kitus. Šis įrašas ..ma toks.., kad nesusilaikiau ir aš parašyti :) Didžiulinė pagarba jums visiems :)

Giedraitė rašė...

Egle,o kam teisiniesi? Juk tu ne tokia !!!!

Danguolė rašė...

Kaip dažnai dar pas Lietuvėlėj praleidžiama proga patylėt. O gal iš pavydo taip žmonės klausia, nes patys nesugeba taip gyvent, atrast laimės mažuose dalykuose? O jūsų šeimynėlė lai ie toliau gražiai gyvena, tegul būna dar daugiau bučinių, šiltų apsikabinimų.

Eglė .Vaitkevičienė rašė...

Meškučių Rasa, Danguole, skaitau komentarus ir šypsausi...:)

Gidraite, nesiteisinu, giriuosi ir kaifuoju tuo kuo gyvenu!

Gegytė rašė...

apsiverkiau perskaičiusi. jūs nuostabūs.

Ramunė rašė...

Pavydžiu tau tokių vaikų.

Eglė .Vaitkevičienė rašė...

Ramune, pas tave tokie pat, plius be galo talentingi ir gražūs:)

Eglė .Vaitkevičienė rašė...

Gegyte, apkabinu:)

Virginija rašė...

:*

Ramunė rašė...

Egle,aš taisausi-pavydžiu tau tokio sveiko,teigiamo požiūrio į vaikus ir gyvenimą.Deja,aš dažniausiai pastebiu tik neigiamus poelgius ir pan,o kas gera,tai taip ir lieka kaip "savaime suprantami" dalykai.Gal organizuotum kokius kursus,kaip pvz."Optimizmo pliūpsniai"?

Anonimiškas rašė...
Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.