Laiškas

Maža to, kad nuo pat ryto švietė saulė (lietus prakiūro, tik šventinių pietų prie stalo susėdus), kad tokių pasitempusių ir kiek jaudulio prislopintų mažųjų seniai nebuvau mačiusi (teko pabėgioti per dvi mokyklas, kad ir Einoro ir Martyno šventėse sudalyvautume. Rimgailei pamojome paslapčiomis, o brolius gimnazistus lanku aplenkėm, nedarėm gėdos, kaip ir buvo pareikalauta:D), tai dar tas paštininkas.... Pašto dėžutę aplamai stebuklingą turime, paklausius Guodos patarimo, per ją "perleidžiame" ir saldainius ir knygutes paslapčia nupirktas ir kvietimus eit pasivaikščiot ar ledų sulaižyti (koks malonumas kas rytą rakinti ir žiūrėti, kokia staigmena šį kart laukia!). Šiandien ji mane iš kojų išvertė, nesu didelė jautruolė, bet rankos gerai virpėjo voką plėšiant:)