2013 m. rugsėjo 9 d., pirmadienis

Vėlimo spinta

Visi rankdarbiai turi savo kaina. Tvarkos ir chaoso namie kaina. Siūlais, medžiagų skiautėmis nusėti namai, dekupažo priemonėmis nukrauti stalai, šiukšliadėžės užkimštos gėlių kotais, samanomis ir visur besimėtančios vielutės (saugok, nesaugojus, vis vien nukrenta, paspiri ir keliauja savarankiškai po namus....) Grindų plyšiuose užstrigę karoliukai.  O scrapbookininkių " turtas, paprastam mirtingajam nesuprantamos reikšmės. Ir karalienė vilna- ja aplipę rūbai, užkimštos kriauklės, ir ups, vėl netyčia plaukeliai maiste:))) Net jei vėlimas ne darbas, o hobis, vietos užima nemažai, žinau, kad merginos velia voniose, virtuvėse, katilinėse, arba akiplėšiškai išsikėtoja po visus namus, nepalikdamos vilties susitvarkyti, net svečio belaukiant:) Aš irgi perėjau viską, vėliau vaikų kambaryje, ant stalo, prieš langą- kartą, viduržiemyje, akimirkai pakeliu akis, o priešais langą kaimynas, su sniego kastuvu sustingęs, vaizdelis, mažų mažiausiai keistas jam turėjo atrodyti- sukaitusi, nuo prakaito sulipusiais plaukais moteriškė, didžiausia iškirpte (kol nepasilenki į prieki  gana padorus rūbas), ritmiškais judesiais į taktą judanti, kartkartėmis atžagaria ranka sukaitusią kaktą nusibraukianti :D Na, veliančios merginos supras apie ką aš :))) Tada numigravau virtuvėn- visas valgomojo stalas nukrautas vilnomis, o šeimyna kantriai aplinkui jį su dubenėliais rankose sutūpę... Praeitą žiemą vėliau didžiajam kambaryje, prie tuščios sienos- nutaškiau muilinu vandeniu ją visą, taip ir liko iki šiol  tokia baisi ir plėmuota, o judėjimas kambaryje priminė bėgimą su kliūtimis- dėžės, dėžutės, viena ant kitos, šalia kitos..... Vasarai išsikrausčiau verandon, kasdieninė pirtelė (įkaista nuo langų nežmoniškai), vakarais, vėl gi, tą patį kaimyną džiuginu- naktinių užuolaidų nėra, o uždegus šviesą visi mano darbai, kaip ant delno. Dabar ten jau vėsu, mano mūzos naktinės, todėl vėl dairausi kur prisiglausti.
Ir čia priėjo Rimvydas:) Maloniai priėmė namo žiemoti, o kad per daug neįsijausčiau uždarė spinton. Kas kitas aš dabar, jei ne kandis- iš pilnos vilnos spintos neišlendanti:) Nesulaukiau net kol sumontuos apšvietimą, atlėkiau pas jus pasidžiaugt:)))



Augustas sakė, kad širdelės bus klausykla, drąsiau galės visas nuodėmes išklot :D

7 komentarai:

žollia rašė...

aš turbūt klaustrofobija sergu - man sunku būtų velt tokioj mažoj erdvėj :) Vistik savas,atskiras kampas, su kuo ir sveikinu :) Tavo Rimvydas tikras draugas !!!

Eglė .Vaitkevičienė rašė...

Žolia, dabar prisipažink, kokiuose palociuose veli? :))) Nesijaučia uždara, tos sienos tik kūrybinę betvarkę pridengia, juk už nugaros visa namų erdvė:) Atvažiuok, patikrint:)))

Aurelija T rašė...

Fantastiška spinta! Ir fantastiškas vyras, kad taip rūpinasi! Veliu truputį. Bet dažnai vien dėl tos betvarkės ir vietos neturėjimo atidėlioju sugalvotą dalyką. Kad man kas tokią spintą :)))

žollia rašė...

Neturiu jokių palocių. Aš veliu vonioj, bet mano stalas ilgas (1,5 m) ir jį pasidedu vos ne vidury vonios, tai šonai alkūnėms mojuoti erdvūs (tik sienos baisiai nusitaško ).
Ačiū už pakvietimą, bet nesvietiškai toli esi :)

Eglė .Vaitkevičienė rašė...

Oho! Dvigubai ilgesnis stalas, jėga!!! Nesvietiškai toli esi tu, ne aš :D

Rasa rašė...

Gerulė vėlimo spinta, primena mano naminę vėlyklą "katinėje" :))) Dar ant lentynos prisikabink kokį apšvietimą stalui

Eglė .Vaitkevičienė rašė...

Apšvietimą jau turiu- abiejuose pusėse po iiiiilgą lempą, kai sujungiu, tai net per daug:)