Šiandien man tinginio diena. Te nepyksta tie, kurie laukia tepukų, eilės šiandien nepajudinau, tiesiog jaučiu, kad tempas mane prismaugė, todėl spjoviau į viską ir pradrybsojau pusdienį kojas užvertusi:) Pikta aš labai- už lango pavasaris, saulutė, pirštai badydama nenublizgintus langus, visas kutvėlas pašaliuose apšviečia, o rankos nebekyla tvarkytis ir aplamai jaučiu, kad buities nebesuvaldau...Kažkaip ištižau, juk žmonės irgi dirba, augina vaikus, namų keturis kampus laiko, o man toks jausmas, lyg vilkčiausi savo gyvenimui iš paskos:(
Po darbo grįžtu išsunkta, kaip citrina (tos bobutės toną sveria, nepajudinamos), o namie viskas aukštyn kojom (laisvė jaunimui! Rimvydo irgi nėra- perdien virtuvę gamina), o vakare, kai jau peržengiu namų slenkstį tai nebėr kada net bartis, nes reikia visas naujienas/pasiekimus/peštynes/teisybės ieškojimus išklausyti, su vienu pakabuku ant kaklo, o kitu ant kelių:) Aplamai, kai turi mažučius vaikučius, tai 6 ir 9 metų vaikiai atrodo beveik suaugę, o iš esmės vienas gražuolis, lyg leliukas, kažkodėl kasnakt pas mus lovon ateina (pasiilgsta mažulis...) ir dar mauroja, kad vietos mažai ir mes jį spaudžiam, o kitas, apverstas šešetukas, be komandos eik kairėn, eik dešinėn, lyg sapnelis po namus vaikšto.... Vakar anksti ryte, ateinu saldžiai miegančių pabučiuoti, paspiriu kuprinę, vidurį kambario numestą, o ji tuščia. Bandau surasti knygas ir sąsiuvinius, kad sudėti (pikta, bet gaila žadinti)- nieko nerandu. Žinau, kad ryte su ta tuščia, taip ir nukulniuos mokyklon, tai verčiu iš lovos- visos mokyklinės priemonės, po fotelio atkalte, kartu su sugrūstais rūbais, mat kažkuris iš dičkių suvadovavo kambarį apsikuopti, tai pakišti viską po fotelio uždangalu greičiausia išeitis pasirodė:) Aš, kai maža buvau, visą sąvartyną po lovą grūsdavau, kad mama nebesikabinėtu-paveldėjo gal:)))
Toks urzgiantis laikotarpis, bet vis vien mane vis dar myli, Martynas, vakar prieš miegą atėjo susitaikyt (nes susibarėm- liepiau žaislus susirinkti), sako Rimvydas- pasakyk ką nors gražaus mamai, o jis: mamyte, kai tu numirsi, aš labai labai ilgai tave prisiminsiu....:))) Nors tiek:)))
Taigi šiandien tinginiauju. Išskalbiau porą reisų rūbų, sutvarkiau virtuvę, paruošiau pietūs, išlaižiau vonios kambarį, tada apsisukau, išsimaudžiau, nagučius dailiai nusilakavau, plaukų kaukę užsidėjau (Rimgailės komentaras mane su maišiuku ant galvos pamačius- o siaube, mama, tu ką- utėlių turi?!!!) ir pasičiupus knygą, prisukau visiems garsus, įsirausiau į patalus ir... išsijungiau pusdieniui knygą apsikabinusi :))) Sakyčiau, tokį miegą, kaip receptą galėtų gydytojai išrašinėti, galva šviesi, lengva, o dar ryt laukia porą žavių tapukų žaviems vaikučiams, ančiuką ir varliuką velsiu:) Sakyčiau, šiandien tas pavasaris (žiūrėkim tiesai į akis- per lovą) pagaliau ir iki manęs prisibeldė:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą