O štai Einoras su Martynu, kaip bitės prie medaus, retsykiais nelabai gražiai atsimenu Rasą, kuri per Gildijos plenerą davė velnių, kad vaikams velti neleidžiu ir taip pragaro vartus atvėrė :D Jiems būtinai reikia tos spalvos vilnos, kurios mažiausiai turiu, arba tos, kuri brangiausiai kainuoja, badyti adatėlėmis, kai teturiu paskutinę sveiką adatą, arba mirtinai velti tada, kai ir man mirtinai reikia (teoriškai galėtų tai daryti ant virtuvės stalo, bet didelė tikimybė, kad paskęsim, vadinasi jie lieka prie vėlimo stalo, o aš, našlaitėlė, pasisriūbaudama einu ieškoti sau prieglobsčio) Bet kokie rezultatai! Einoras penalą ir sau ir draugui dovanų nuvėlė
O šiandien Martynui sumaigius kalną karšinio ir ašaromis jį sulaisčius (pradedant- aišku žinau, kaip velti.... .....nenoriu jokių žaidimų, pirštinių man reikia.....pasitrauk, nereikia manęs mokyti..... kas čia per nesąmonė.... durna ta tavo vilna....aaaaa... aš nieko nemoku......:D) teko pasielgti, kaip su tikru vyru (daryk, taip, kad jis nesuprastų, kad tu darai, ir galvotų, kad čia jo nuopelnas:D) ir kiek pavairuoti- pirštinės jau džiūna:)))
2 komentarai:
kokie nuostabus jusu vaikuciai ,tikri darstuoliukai.Ir mamai didelis dziaugsmas matyti savo vaikucius prie ju sukurtu darbeliu.saunuoliai visi esate.Man labai grazus jusu tapukai.
Ačiū Loli:)
Rašyti komentarą