Mūsų naujais iškeptas šešiametis guli po šešiom kaldrom, šalčio krečiamas- 38,3:(
Šiandien jį skriaudėm, gavo du skiepukus, buvo siaubingai piktas (dabar pradėjau baimintis, kad gal ir ne skiepai dėl karščiavimo kalti- nuo pat ryto kažkoks urzgiantis ir viskuo nepatenkintas vaikščiojo, nuotaikos nepataisė net kelionė parduotuvėn pirkti dovanos už senelių dovanotus pinigus,. Gal šiaip kokia zaraza kimba?), pasvėrė pamatavo- gėda pelėda, svoris, lyg uodo- 20 kilogramų, ūgis- 122cm. Tas planinis skiepas, puiki proga, profilaktiškam sveikatos pasitikrinimui, akytės šaunuolės ir mato tobulai, ir dar raides visas, toje lentelėje, pažįsta, dantukai tvarkingi, sąkandis geras. Liko EKG, šlapimo ir kraujo tyrimus priduot (dėl pastarųjų šį malonumą nukėlėme kitai savaitei, dar vieno drastiško GELBĖKIT!!!, kaip skiepijantis, nenorėjau išgyvent (rimtai būsiu paskubėjus, kad tik besusergančio nebūčiau poliklinikon nutempus...)
Augusto kieme šventė- po beveik mėnesio namų arešto, mokyklon nukeliavo. Gera pertraukėlė buvo- dienos ant lovos, priešais televizorių, per kurį, apart komisaro Rekso ir jau matytų laidų kartojimo nieko nerodo (čia tik man, močiutei ir jums gali atrodyti, kad lovos režimas puiki proga skaityti knygas) ir mokykla veža:) Jau toks laimingas buvo, kai galėjo ten keliauti- pirmame aukšte visai klasei skyrė kabinetą ir mokytojai pas juos patys ateina. Aišku, ramentai, tai ne raminamieji, šiandien kojas aukštai užsikėlęs ir besisupdamas ant kėdės, sugebėjo apvirsti ir šoną gerai nusitarkuoti, bet kiekvieną kartą, taip nutikus, telieka pasidžiaugti, kad su galva grįžta:)))
Diena labai triukšminga buvo- ne juokas susprogdinti 50 balionų (jie juodi, todėl, kad kone metus, Marčius kalbėjo, kad jo gimtadienio spalva bus juoda ir tik paskutinę savaitę apsigalvojo- ai, visai be spalvos. O balionai jau kelis mėnesius, spintelėje, tos juodos dienos laukė:) ), bet dar baisiau, kai visi 50 (na gerai, kiek mažiau, nes Sūris, kol įsitikino, kad prie jų geriau nelysti, nes garsiai šaudo, bandė futbolą su jais žaisti.) po kojomis painiojosi, smagus tas žaidimas su kliūtimis tik vieną vakarą.
Rimvydas man ruošia Dovaną. Bet jau tokią, kad vakarais, detalių ir eigos nuotraukas žiūrėdama, užmiegu svajodama apie ją ir jau braukau kalendoriuje dienas, kiek beliko iki tos didžiosios, kai Dovana namo atkeliaus...... Iki mano gimtadienio tikrai turėtų spėti, dabar, kai jau ir jus suerzinau, lauksim kartu:)))
Aplamai, tam gimtadieniui reiktų pradėti ruoštis . Menių sudarinėti dar ankstoka, bet jau galėčiau kelti nuo žiemos apsunkusią uodegą ir nunešti ją stadionan, formos atgauti. Deimantė jau bėgioja, Rimgailė irgi su draugėmis pradėjo, anądien eidama iš darbo (o einu pavasariu kvepiančiu mišku- kur ne kur dar boluoja sniegas, bet paukščiai taip tarška, kad galva sukasi),sutikau ne vieną šaunuolį, šaltmečio sąstingio bandantį atsikratyt. Gal jau pradedam, kas su manim?! Turiu dar kelis tapukus nuvelti ir, kaip prizą, už tai, kad baigiau vilnos sezoną, iš kaimo dviratį atsivešiu- skelbiu karą per ankštiems džinsams!:)))
Aaaaa........ atšlepsi basas, maurojantis, raudonžandis,stiklinėm akim, einu myluoti..... Šiąnakt, matyt, turėsime lovoj svečią....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą