Vasario 69

 Aloha, bunda meškos iš žiemos miego:) Sakiau pagarbiai pavasariui eilę užleisiu ir tada grįšiu į eterį, bet... pasiduodu, jis akivaizdžiai didesnis užsispyrėlis nei aš:))) Na, bet tikėkimės, ši fotosesija sniege paskutinė, iki metų galo:)

Be to,  kad, pasak internetinio folkloro (niekam jau nebejuokinga) išgyvename 69 vasario dieną, viskas vyksta pagal planą- visi trys naujametiniai pažadai sau (sportuoti, teisingai maitintis ir gerti daug vandens) įvykdyti (minus 13 kg), Einoras per Velyknakčio mišias pakrikštytas (labai jauki, tūkstančio žvakučių sušildyta, bet labai ilga šventė, ypač ramiai trys valandas nesugebančiam išbūti hipermartynui- po Velykų ėjom poliklinikon, pagalbos kovai su bronchitu, moteris, prie rentgeno kabineto ligoniuką pašnekino ir užjaučiamai sutiko, kad nieko nėra baisiau, nei laukti prie gydytojo kabineto, Martynas jai- tikrai yra baisiau, bažnyčioj, ten DAR ilgiau reikėjo laukti ( per tą laiką atsakiau į milijoną klausimų, o šalia sėdinti bobutė užmigo ir patyliukais užknarkė:))) ). Deimantė jau baisiam strese dėl artėjančių abitūros egzaminų, aš jau baiginėju pirmąsias 2013 metų atostogas (trys savaites kuopiau namus, ruošiau skaniai valgyti, vėliau, ilgai miegojau, truputi sportavau, daug skaičiau ir vaikams skyriau daugiau nei 7 minutės:) ), ūgtelėjęs jaunimas jau palaida bala moksluose- pavasaris širdyje:)
Pasistengsiu dažniai pasigaląsti plunksną ir papasakoti kuo gyvename, labai miela ir smagu sulaukti laiškų su raginimais nesislėpti:) Truputi norėjau pabūti viena ir viską kas brangu ir kas kandžiojasi pasilaikyti sau, bet, gal daugiau niekas nebekandžios ir išlysiu dažniau į viešumą. Pavasaris juk, reikia dažniai palikti langus atvirus, gal ko gero pripūs į namučius kasdien vis šiltėjantis vėjas:)