Purpurinės

Spalvotai Virginijos nuotaikai:) Kažkas seno, kažkas šilto, kažkas purpurinio:)

Saldutės

Mažai, medumi pateptai mergytei:)

Katukų debiutas

Pietums- troškinta vištiena, Briuselio kopūstai, griežinėliais pjaustytos morkos su grietinėlė ir bulvių košė. Viską, išskyrus grietinėlę, užsiauginom patys! Net ir prieskoniai (raudonėlis, džiovinti svogūnų, česnakų laiškai, pastarnokas ir šakninės petražolės) iš mūsų daržo:)
Vakar kirtom vištas ( Ramune, kaip taviškės?).... Atidėliojom, atidėliojom šitą bjaurų reikalą, važinėjom kaimukan vis jų maitinti, kiaušinių susirinkti, bet paskutinę savaitę kiaušinių nebedėjo, o ir šalnos artėja, taigi nori nenori išaušo ta baisioji diena. Baisi ji visai nebuvo, Rimvydas paburbėjo, kad visi susispietėm pievoj žiūrėti, kas dabar bus (vaikams labai knietėjo pamatyti, kaip jos be galvų laksto, jautėsi mitų griovėjais- ir tikrai, laksto), sako jaučiuosi budelis, tai visi draugiškai užsidengėm akis ir tik pro mažą plyšiuką mačiau kaip Tai daroma. Ir nieko.... Maniau, bus labai gaila, labai tragiška ir barbariška, bet, visiškai nieko.... Tikriausiai esu tiesiog beširdė.  Ir vaikai sakė, kad nieko baisaus, tik Marčius, žinoma, nematė viso proceso. Matė tik, kai pešėm jas, sakė, kad kitą kartą nekirsim, o pirksim vištas parduotuvėje ir dar abejoju, ar jas valgysiu, nežinau nežinau.... Bet valgė šiandien, tiesa,kiek buvo informuotas, ne musiškes-parduotuvines:)
Paskutinį kartą nupjovėm sodyboj žolę,  iššlavėm iš tvartuko kelis kilogramus musių (užpernai, kai jų tiek pat buvo, jos išpranašavo labai šaltą žiemą), baigėm tvarkyti daržą, išsikepėm šašlyko ir gerą pusdienį ilsėjomės nuo statybų.

Šiandien jau Rimvydas vėl mansardoj, sekmadienį švenčia , o vaikai vėl dejuoja kada galės grįžt namo:(  Liko, lyg ir ne per daugiausia, langus jau turime

bet, kaip matote, grindų dar nėra, stogui dar vieno reiso akmens vatos reikia ir viskas kažkiek stringa dėl ventiliacinio kaminėlio, kurio pas mus nėra, tenka siųstis. Žodžiu, geriausiu atveju dar dvi, trys ilgos savaitės iki baldų sunešimo. Remontais džiaugiasi tik Marčius, tiksliau nuolatiniais vizitais Makvežon, kur dirba dėdė Vitalius. Kol tėtis leidžia pinigus, Vaikas gerai leidžia laiką:)

Bet, nors pastenam, kad užkniso ta betvarkė ir nuolatinis jovalas gyvenam vis tiek gerai. Tik gėdingai. Nes šiandien atėjo katulių pažiūrėti nauji šeimininkai, o aš riebaluota galva visa po prakaitu šveičiu vonią,  visur užkrauta maišais, statybinėm medžiagom, veranda/virtuvė lūžta nuo dar neplautų po pusryčių indų, o namie laksto tuntas katinų, bei šuo. Jau nebe Indija, o bomžynas kažkoks:D Katukas vis gi patiko ir, nors prieštaravau, kad ankstoka, iškeliavo į naujus namus (liepiau, jei verks labai atnešti atgal, kad dar paūgėtu) ....Susimakalavau visai, ar apie kačiukus pasakojau.... Net perverčiau kelis įrašus atgal... Tai va, Deimantės Kisiūnė, kuri mano dideliam džiaugsmui yra jau trečias katinas namie (gyvenimas iš manęs tyčiojasi, nes iš esmės nesu didelė katinų mylėtoja. Na, taip, kol jie maži tai labai mieli ir Pilkis tobulas katinas, bet mano gyvūnas vis tiek šuo), bet yra kaip yra, Deimantė pas mus atėjo su katyte, kuri per mūsų apsileidimą (na nespėjom sterilizuoti) atsivedė vasaros gale trys katulius. Gražučius gražučius, meilučius meilučius:) Vaikai staigiai jiems vardus davė-Pienė, Sūris ir Kakava:))) Taigi, su Piene jau atsisveikinome, Kakava dar paauginsime kol keliaus namo, o Sūris užsakytas Kalėdoms (bus perrištas raudonu kaspinu ir padėtas po eglute), tai dar tris mėnesius- per patį augimo mielumą, mes juo džiaugsimės:)

Nuotraukose jie dar visai lėliukai, kone pirmą kartą iš dėžės laukan išnešti, dabar jau kaip torpedos po namus laksto po savęs balutes palikdami, Pilkio apšnypšti (man rodos, jis jų bijo:D) ir Minos vis aplaižomi:) Sakiau, ūgtels ir jums parodysiu, pasiūlysiu, bet nespėjau net pradėt jiems namų ieškoti, galima sakyti patys susirado:))) Dabar, kai rašau, guli kukuliai man ant kelių ir miega virtos vištytės privalgę....
Na, nuo katinų, šokų prie žmonių. Buvau mokyklos susirinkime, gera naujiena ta, kad pagaliau turime elektroninį dienyną, bloga, kad Augustui jau praėjo pirmų dienų euforija ir jis vėl pamiršta paruošti namų darbus, bei atsinešti šratinuką, o įprasta- Klaidas į kiekvieną mokytojos pastabą atpoteriauja- likusią pamokos dalį po nosimi burbą nesutikdamas su kritika:))) Rimgailė praslydo, o apie Deimantę nieko nežinau (ji nekeitė mokyklos ir kas ryta autobusu važiuoja į senąją, 30 kilometrų). Marčius gavo mini atostogas- jo grupė perpildyta vaikų, paraitą savaitę net 24 lankė, pietučių miegot net visiems vietos nebuvo, tai tiesiog nevedėm į darželį:) Taip pat pradėjau tvarkyti Einoro reikalus. Vaikų teisėse sakė, kad viskam reikia poros mėnesių, tai renku dokumentus, kad vos tik pabaigus remontams galėtu dėt pliusą dėl gyvenamos vietos ir šaukt teismą. Vienas smagiausiu buvo apsilankymas poliklinikoje, mano gydytoja tik pamatavo spaudimą, o pas psichiatrą teko ir užtrukti. Kai pasakiau kokiu reikalu, užjautė, kad negaliu pasigimdyti savo vaikučių. Kai pasakiau, kad nebegaliu, nes sočiai prisigimdžiau, tiesiog pasirašykite, kad galiu globoti (patikrino ar nesu įrašyta priklausomybės ligų įskaiton), tada pradėjo kapstyti kokie giminystės ryšiai mane su tuo vaiku sieja. Sakau, na, mano sūnaus brolis... Tada dar labiau ją supainiojau:D Viską išsiaiškinom ir išleido mane be diagnozės tik su gražiais palinkėjimais:) Tikiuosi jie išsipildys:)

Pusryčių receptas

Reikės:

Termoso kavos,

Dviejų puodelių,

Smagurkų, iš pakeliui esančios parduotuvės,

Per anksti prabudusio Martyno,

Minos, kuri veržiasi pasivaikščioti.

Dramblio kaulo diena

Seniai seniai, gūdžiais 1997 metais, man, 19 metų pacankei, pasiūlė barmenes darbą mažame miestelyje, netoli namų. Spygaudama iš džiaugsmo (pirmas darbas!!!), važiavau Vilniun pirkti naujų gražių batų (turint 43 dydžio koją, rasti naujus gražius batus, visada didelė šventė). Popiet, jau su nauju pirkiniu, lekiu namo-susitranzuoju (koks kitoks begali būti važiavimo būdas, kai tau 19:)) vyriškį, kuris, likus vos 16 kilometrų iki namų, sustoja paimti vaikinuko, taip pat stabdančio mašinas:) Aš bandau šnekinti tą vaikiną, jis kelis žodelius mestelėjęs, nesileidžia į kalbas.... Po keleto dienelių, jau naujame darbe, pamatau tą patį bendrakeleivį, jau bendraujantį ir merkiantį man akį:))) Pradėjome draugauti, jis bene kasdien, po treniruotės, ateidavo pas mane kapucino išgerti:) Vieną vakarą, palydėjo jis mane namo į nuomuojamą kambarėlį ir grįžęs prie baro neberado palikto dviračio.... Iki namų 4 kilometrai, juokas jaunam bernui, bet kažkaip, abu pamanėm, kad gal, lai jis pasilieka pas mane, o jau ryte ieškos, kas nukniaukė jo ratus:) Pasiliko ir kitą naktį:))) Dar kitą...Ir dar... Po keleto dienų oi, ne, tik ne šiandien, pagaliau ištirpusi nuo gražių žodžių ir bučinių atidaviau jam savo rūtų vainikėlį:) Tiksliau mainai įvyko, aš jam tą vainikėlį, o jis man Augustą po širdele:D Taip, taip, užteko vienos nakties, kai aš tapau ne tik moterimis, bet ir mama. Jauni, drąsūs buvome- vaikas bus, vadinasi ženytis reikia:))) Nuo pirmo susitikimo, iki pareiškimų nunešimo vos pusantro mėnesio tepraėjo.... Vakar atšventėme savo 14-liktąsias, dramblio kaulo, vestuvių metines:) Kiekvieną diena geresnė už kitą, kiekvienais metais meilės, supratimo ir draugystės vis daugiau:) Ir vaikų kasmet daugiau:D
Taip jau sutapo, kad praleidome savo dramblio kaulo dieną atskirai- lydėjau Rimgailės klasę į ekskursiją, į Vilnių. Vaikščiojome su gide po senamiestį, stabtelėdami prie bažnyčių, ir išgirdome begalę legendų, Planetariume skaičiavome žvaigždes ir, kaip be to, bastėmės Akropolyje (populiariausia provincijos vaikų lankytina vieta:))). Grįžusi Rimvydą radau piktą- diena praėjo bais nesėkmingai, tiesiog daug bjaurių dalykų susiplakė į vieną vietą... Įteikiau metinių dovanas ir jau sukausi aplink lovą (galvą kažkiek skaudėjo), kai atėjo Augustas ir pakvietė pas močiutę. Mama su išsukta koja šią savaitę nevaikšto, tai negalėjo ateiti pasveikinti, susiruošėm ir nunešėm kalną pas Machomedą:))) Ateiname, visi vaikai išsirikiavę, kalbą gražią pasakė, išbučiavo, dovanas įteikė ir nuvedę mudu į svetainę, uždarė duris:) Ant stalo raudona aksominė staltiesė, puošta baltu šilku ir širdele sustatytomis žvakutėmis.... Garuoja kepsniukas su garnyru.... Šokoladinis/persikinis pieno kokteilis, šokoladas ir vaisių salotos.... Ant sienos koliažas su mūsų vestuvinėmis nuotraukomis (siaubas, kaip juokingai ten abu atrodom:))).... Kortelės su daug "tėvelio klausimai mamytei" ir "mamytės klausimai tėveliui" kurie nuvedė prisiminimų takais ir privertė dar kartą žvilgterti į vienas kito mėgstamiausius patiekalus, spalvas ir prisiminti už ką vienas kitą mylim.... Ir viską padarė patys, be niekieno pagalbos!!! Vakaras buvo nuostabus, pačios nuoširdžiausios ir šilčiausios mūsų vestuvių metinės:))) Paburkavę dviese susikvietėm vaikus ir mamą, bei labai labai jaukiai pavakarojom:)
Mūsų vaikai nuostabūs!!! Žinau, kad ne dabar, tai vėliau skaitysite šį įrašą, tai sakau dar kartą- ačiū jums, vaikučiai, už tai, kad tokie esate, už tai, kad esate ir už tai, kad esate mūsų:******

Gyvenimas Indijoje

Čia Rūtos išmintis, kad pagal bardako ir žmonių kiekį mes Indijoje gyvenam:))) Nekalbu apie svajonę išsiplauti grindis (pati savimi netikiu, kad turiu labai labai stiprų norą tai padaryt), bet bent jau naktį nušlepsėti nuo lovos iki vonios ne su darbiniais batais, o basomis tai jau būtų malonumo viršūnė.... Visur daiktų /rūbų maišai, įrankiai, statybinės medžiagos ir, kad nepasirodytu per mažai- besišeriančios Minos plaukai, bei migruojantys Marčiaus žaisliukai niekaip nenukeliaujantys iki jiems skirtos dėžės:) Tiesa, dauguma jų jau rado naujus namus-gražiausius  Rimgailės mergaitiškus atidėjom Gustei ir Luknytei, visus kitus, kurie mano nuomone (o, ką, ne specialistė!) netinkami žaisti karalaitėms ir princesėms, sudėjom dėžėn ir pasidalinom su mikrarajono vaikais-ištampė per gerą pusdienį, o  minkštus išplovėm ir atidavėm mažyliams::)

Bet betvarkės nuo to nebais sumažėjo. Štai taip šiai dienai, atrodo mano svetainė (gal kas norite pasisvečiuoti:D)

Virtuvė-tiesiog verandoje, ant atjungtos indaplovės, uždėtas stalviršis ir pastatoma viryklė, ruošimui turiu prabangius 50 centimetrus laisvo ploto, prie valgomojo stalo telpame trise, kiti valgo ten kur randa vietos- prie kompo, ant kėdės vidurį kambario ar stačiomis kur koridoriuje:) Indus plauname vonioje, kirbik bus mano nugarai jei dar mėnesiuką teks ten susirietus ją kankinti....Deimantės klausė mokykloje, kaip ten pas mus, ar geros sąlygos, sakau, gal nuotraukų nusinešk, parodysi kokiuose prabangiuose rūmuose gyveni:D Vaikai pamokas ruošia, persirenginėja ir miega vis dar pas močiutę, kai tik mansardoje sumesim naujas lages, šiltinimus, grindis ir sudėsim langus kraustysimės visi ten, tada gyvensime danguje, o Indija liks apačioje:)
O, kad įrodyti, kad mes ne tik statybose plušam, bet ir pramogaujam (vaikai mane sukandžios, kad Tai pramoga vadinu, bet išties, po šeštadienio Rimvydas sakė,  pagaliau pailsėjau:D) Šį savaitgalį nukasėme bulves pas senelius, derlius šiemet visai neblogas.

Neblogas derlius ir sodyboje-burokais užsiverčiau, pomidorų labai daug (tiesa juos nurinkome dar žalius, kol rūkai nepakando, tai tvarkingai dėžėse sunoko), keli nelabai dideli, vasaros karščio pritrūkę arbūzai, cukinijų, aguročių, agurkų stiklainiukuose jau pilnas rūsys, žodžiu mulčiavimas ir pradedančiojo sėkmė daro stebuklus:)

Stebuklus daro ir gamta.....  Svarbu pamatyti, o kai kada ir spėti juos įamžinti:) Ir viskas čia pat. Kasdien. Ir viskas mano....

Stogas- prieš ir po

Jau turime!!! Atrodė, kiek čia tetruks-seną dangą žemyn, naują aukštyn, bet aš net iš apačios stebėdama, kaip Rimvydas ant stogo dienas leidžia, pavargau.... Be niekieno pagalbos užvilko beveik 2 tonas šiferiuko ir nuėjo kelis šimtus kilometrų aukštyn/žemyn laipiodamas (o ką daryt, jei žmoną klišom akim išsirinko-klausia, kaip, ar lygiai eina, aš pažiūriu-lygiai. O kai nepatekėjęs nulipa, mato, kad keli milimetrai šonan:))) Todėl ir neturi žmogus problemų su tobulom kūno linijom:D

Ši savaitė lagių (nors lietuviškas pavadinimas-gulekšniai, man labiau patinka) tvirtinimo.Pagaliau ir manęs reikės daugiau nei sukimuisi aplink puodus:) Tupėsim abu romantiškai mansardoje gulekšniais užsiėmę....