2012 m. vasario 9 d., ketvirtadienis

Viskas baigta

Arba-  viskas prasideda:) Vakar buvo Einoro reikalų teismas, nuteisė mus visus visą gyvenimą vienas kitą mylėti, vienas kitu rūpintis ir nugyventi gražų ir ilgą gyvenimą šalia:) Mažis truputuką jaudinosi (jaudinausi ir aš), o po visko paruošėm skanius pietus su ledais desertui:)
Valiooo!!!!! Su vaikų namais jokių reikalų nebeturim!  Visa šeima namie:)

Karamelė šokolade


Saldus rinkinukas

Auksiuk, čia tavo:) Saldžios taputės mamytei ir dukrytei puoštos cukrine rožyte ir gaivios, bei rimtos, didžiojo brolio:) 



2012 m. vasario 6 d., pirmadienis

Namų areštas

 Visiems. Vaikai laiko kumščius, kad ir ryt būtų taip pat šalta ir nereiktu eiti mokyklon. Rimvydas laiko kumščius, kad nors truputi atšiltu ir mašina užsivestu. O man  kumščių laikyt nereikia, jau iš prigimties nagai į save lenkti:))) Sekmadienį pradėjom garsiai- Rimgailė nusibaladojo nuo laiptų, koja sutino ir kai jau iš šaldiklio ištrauktas kefyras (ryt pusryčiams naminė duona su namine ricotta) skausmo nesumažino, nieko nebeliko, kaip sodinti nelaimėlę ant rogučių ir vežti kuo toliau nuo namų, kad širdies neskaudėtu žiūrint į ją besikankinančią į greitosios pagalbos priėmimą. Pačiupinėjo gydytojas koją, palankstė, nusiuntė į rengeną (labai atsiprašome ponia rengeniste, kad atitraukėm nuo sekmadieninių pietų ir teko ateiti į darbą), nuotrauką apžiūrėjo ir diagnozavo- gyvens ir net iš draudimo naudos nepešim- raiščių patempimas. Bet skauda mažutei:( Po pietų dar kartą teko verst ją ant rogučių- močiutės vardadienis šiandien (Birutė), ėjome jos sveikinti ir prisivalgyti skanumynų (saikingai pasivaišinti, kad nereiktu pukšėti ir kelnių diržų atsisegti, nesugebam, niekad nekvieskite mūsų į svečius). Prie močiutės namų, princesė sako- padėkit atsikelti ir rankų miškas išsitiesė jos pusėn, rinktis galėjo:))) Sako, faina didelėj šeimoj augti.... Kur nesakys, vien nauda iš to- reikėjo atsiskaitinėti rusų pamokoje, pasakoti apie šeimą, tai atsistojo gražuolė, pasakė моя семя болšая (mano šeima didelė), išvardino visus iš eilės vardais ir metus susakė, praktiškai pusės pamokos atsiskaitymas:))) Mokytoja paklausė, galvą palingavo, kad klaidelių yra, bet kadangi  turtingiausia klasėje, dešimtuką parašė:)
 Baigėsi pusmetis vaikams. Jums leidus (jiems neleidus) nekomentuosiu rezultatų, bet žadėjo pasitaisyt.
 Namie turim bėdą. Vėl viskas dėl šalčių. Parazitas Pilkis kategoriškai atsisako savo smirdančius reikalus į dėžutę daryti, o laukan išbukti širdis neleidžia, todėl dabar turime tualetinį katiną- sėdi areštinėje su maisto/vandens dubenėliais ir smėliuko dėžute. Pradžioje, jį nuteisus, labai gaila  buvo, bet žinant, kad tualetas  kone lankomiausia namų vieta, o kai ten kuris svečiuojamės kalinys trinasi glaustosi ir kitaip meilinasi, tai meilės Pilkasis gauna turbūt daugiausiai visų katinų, pasisekė, nes protas liepia kailin duot. Aš jam net kelnes suorganizavau, prigrasiau, kad jei apsidirbs nekeisiu ir galės minkštu, kvapniu pasturgaliu vaikščiot, bet nepadėjo, nes nusimauna bandiūga ir gėda jam dėl to tik nuotraukose...




Beje apie katinus.... Iš tos trijulės kurių vasarą susilaukėm vienas užstrigo namie.... Visai netyčia ir neplanuotai (vėl aplinka kalta), Deimantės 18 gimtadienio proga (taip, mano mergytei jau tiek!!!) Sūrį ir padovanojom. Jau net pereigą jaučiu pasiteisinti kodėl namie trys katinai ir, kad viskas su mumis gerai (atrodo). Tiesiog ji taip prie jo prisirišo ir aš slapčia girdėjau, kaip jie myluojasi ir liūdi, kad teks išsiskirti, kad ... bala nematė, juk jau ir taip į jokius normalumo rėmus nebetelpam, kam čia ir besistengt:)))
Marčius su Einoru taupo naminius rūbus. Pastarosiom dienom nuolat pasipuošę (gavau nurodymą nufotografuoti ir parodyti savo tetoms internete).



Man taip smagu, kad jie taip gražiai draugauja! Šiandien, mamos vardadienyje klausė jos draugė ar nesipyksta vaikai. Sakau visi draugauja porom- kas su kuo miega (kambaryje turiu omeny) vyresni berniukai, mergaitės, mažiai ir mes su Rimvydu. Jei poros susimaišo tai būna visko... oi, kaip visko! Ir lytine orientaciją staigiai vienas kito pakeičia (čia aš apie tuos negražius rusiškus žodelius dičkių apsižodžiavimuose) ir pasistumdo, gerai, tik, kad durų trankymo nėra.... cha- durų neturim:))))) Bet va, kai reikalas tai lyg ir meilė lydi mus- Rimgailę pas močiutę taigi Klaidas nutempė rogėmis (pasakiau ir užmirškit), o Augustas savo čiužinį nakčiai atidavė (bernai dideli vis dar be lovų miega, ant čiužinių), kad pirmame aukšte galėtų miegoti:) Ir brolis batus Deimantei nuavė, kai ta mirtinai sušalusi iš pasivaikščiojimo grįžo ir negalėjo pirštų pajudint. Ir arbatos vienas kitam padaro, Miną, vienas už kitą pavedžioja.....
Remontai irgi juda. Buvo pertraukėlė, dabar vėl po truputėli pirmyn. Pagaliau atsikratėme statybinių užuolaidų (Diana, tavo džiaugsmui, kad galėtum eidama pro šalį nebesipurtyt žiūrėdama į mūsų langus:D)





O vakar Rimvydas jau baigė lubų gipsą sukti virtuvės zonoje (aš su bernais padėjau laikyti, siaube siaubeli, kiek daug jis sveria!) ir jau pakabinom savo svajonių  šviestuvus virš stalo (kol nesibaigs remontai jie pabus gražiai blizgantys, celofano nenulupsim kad neapdulkėtu). Lubos su meistru nuslinko tolyn, o aš pagaliau galėjau prasivalyti dulkes savo laikinoj virtuvėj:)


Namai po truputuką  tampa pilki, o aš džiaugiuosi mažais dalykais- išnešė "virtuvę" į koridorių, kol sienas suko, paskui gražino ir laimės pilnos kelnės. Atjungė indaplovę porai dienų (o, vargeli, aš be jos, kaip be rankų, 2-3 kartus dienoj kaičiu), prijungė ir vėl namie šventė:))) Karnizus prisuko- po vieną, kad nepriprasti..... Dar vienas laimės pliūpsnis ryt bus- paskutinis langas bus sutvarkytas! Vis prisimenu anekdotą apie durnius kurie baseinu džiaugėsi, ir sakė, kad jei bus geri, valdžia dar ir vandens į jį  prileis::))) O dar radau tobulą mūsų užpakaliams kampą, už  kainą kuri nenumaus paskutinių kelnių, tai jei apžiūrėjus jis pasirodys toks pats gerulis, kaip nuotraukose, tai valio valio valio!!! Nes, standartinę minkštą dalį 3-2-1 išaugome, o ant grindų sėdint, televizoriaus žiūrėti  nenori niekas:) Beje, dėl televizoriaus, kadangi jo labai labai reikia, bet visi suvokia, kad jis suryja labai daug gražaus laiko, kurį galėtumėme kažkaip prasmingiau praleisti, tai man pasiūlius ir vienbalsiai (tiesa, be didelio entuziazmo iš jaunimo pusės) pritarus kartą/du per savaitę pas mus bus dienos be TV ir kompo:) Žaisime daug stalo žaidimo (surauktos nosys) arba tvarkysimės namus (visi UŽ stalo žaidimus:D)
Nesušalkit:)

2012 m. sausio 28 d., šeštadienis

Ruošiamės užgavėnėms

Rekordiškai greitas naujienų reportažas:) Ką tik grįžome iš Šlininkos vandens malūno, kur malūnininkų pakviesti,  gaminome užgavėnių kaukes ir, kadangi, visi sočiai blynų prikirto, mažiai vis dar duodasi lauke, aš prisėdau nuotraukų į kompiuterį permesti ir tuo pačiu apie viską prašysiu:)  Išklausę pasakojimo apie užgavėnių papročius, jų reikšmę, apie tai ką simbolizuoja kaukės ir kodėl tą dieną reikia daug valgyti, gavome po trilitrį stiklainį, plastilino, popieriaus ir teisingų klijų- miltų ir vandens mišinio:) Kadangi mergikės nevažiavo (Deimantė liko mokytis, o Rimgailė draugės gimtadienyje), tai lipdėm su berniukais, darėme nosis, antakius, burnas,  mozojomės klijais, glostėme, mirkėmė....  Kai kaukės jau buvo baigtos, sėdome visi prie vaišėmis nukrauto stalo razavų blynų valgyti ir arbatos gerti:) O tada, sočiais pilvais, laukan- sniego maigyt:) Po dviejų savaičių vėl važiuosime į Šlininkas kaukių spalvinti, akių kirpti, ūsų klijuoti ir per Užgavėnes laikykis žiemuže, bus tau riesta:))) Labai teisingas mūsų šeštadienis!!!













2012 m. sausio 26 d., ketvirtadienis

Monikos marmuras

Aš jau! Monikos tapukai laimėti blog'o gimtadienio proga jau beveik sausi ir beveik pasiruošę keliauti pas šeimininkę:)
Monika, labai džiaugiuosi, kad tave ištraukiau, tiesa pasakius, labai nustebau, kad tu- Ta Monika su kuria jau draugaujame virtualiai:)
Monika mano forumietė su kurią plepam sodybos temomis, kurios vaikučiai jau avi mano tapukais, o per Kalėdas gavau jos dovaną-staigmeną kuri ne tik žiauriai patiko, skaniai kvepėjo ir skaniai susivalgė (valgėm ne tai kas kvepėjo- gavau daug miniatiūrinių kvepalų buteliukų (mergiotės iškart prichvatizavo ir kur eidama, turiu eit į jų kambarį ir skolintis skanų kvapą) ir didžiulę dėžę saldainių!), bet ir labai labai nustebino, nes buvo visiškai netikėta, o tuo dar malonesnė:)
Ačiū tau už gražius žodžius, gražias emocijas ir džiaugiuosi, kad esi šalia:)))