Kairiarankė

Aš atostogauju:)  Pradėjau po naujų, taip lengvai ir ramiai, tada truputi stipriau, Italijoje (būtinai kada prisėsiu įspūdžių aprašyti), o jau vasario viduriuke visu 100 procentų- net batų neužsirišinėjau, plaukų nesišukavau ir slankiojau iš kampo į kampą (žiauriai sunku nieko nedaryti, kai daryti siaubingai norisi!) zirzdama "neturiu ką veikti, man nuoboduuuu.... " (iki skausmo mamoms žinoma murmelė, ar ne :D ) Profesinės atostogos dėl profesinės ligos :) Pasirodo būti partizanei, kai skauda, bet aš galiu, kaip be manęs, kas geriau už mane, visai negudru :) Lapkričio mėnesį pradėjo ranką mausti. Pačią reikalingiausią, dešinę. Nebais ir dėmesį kreipiau, mažą ką ten skauda, kai darbas nuo ryto iki vakaro klykte klykia. Kai jau visai riesta liko, Augustą velti išmokiau- sunkiausią etapą jis atkočiodavo. Užrišus Kalėdų senelio maišą ilsėjausi (kaip ir rašiau, lengvai ir ramiai- tik namus kuopiau, ploviau, valiau, šveičiau, valgyt gaminau, skalbiau, džioviau, spintas tvarkiau, stalčius krausčiau, pamokas tikrinau, per petį plekšnojau, kumščiu grūmojau- tokia rami ir monotoniška moteriška laimė), po pasaulį pasižmonėjau, bet kuo toliau tuo labiau kiūžau, ranka, kaip nereikalingas daiktas be naudos ir jėgų prie šono kabėjo, kol susikaupus pas gydytoją kreipiausi. Jis man visokių bobutiškų ligų prirašė- artritą, epindikolitą ir ant riešo išaugusį gūzą išvarža išvadino- išpjovė, paremontavo kiek ir namo paleido. Tinginio gyvenimo gyventi. Prigrasinęs, kad jei tris savaites neleisiu rankai ilsėtis, toks gūzas (šiška, sako) man ant nosies išaugs:))) Sąžiningai savaitę kompiuteriu viena ranka rašiau, išmokau valgyti kaire (patentuoju, kaip tobulą svorio metimo būdą. Ties ketvirtu šaukštų pakerta raumenis, išsenka kantrybė ir nebelieka malonumo :D ), suteikiau garbės Rimvydui mane prausti, sėdėjau koja ant kojos ir dirigavau paradui. Niekas čia be manęs neprapultų ir visai  nesu pasaulio bamba. Kažkaip net....
Dabar jau  sveika :) Pjūvio vieta labai gražiai gyja, gal net randelio neliks. Ryt paskutinė injekcija į sąnarį. Gražinsiu bibliotekon maišą knygų, kurios nuo išdurnėjimo atostogaujant išgelbėjo ir kažką veiksiu. Rankos niežti, o galva zvimbia, kimšte prikimšta įdėjų, planų ir vizijų! Pradėsiu nuo išsikraustymo iš namų :) Labai ilgai pliusus ir minusus darbo namie dėliojausi, svarsčiau visaip, kaip geriau ir supratau, kad nepabandžius nesužinosiu. Kaip ir su visu kitu gyvenime:) Kursiu savo dirbtuves atskirai. Kad galėčiau atskirti darbą nuo malonumo (ar malonumą nuo darbo, čia kaip, blynų kepimą, nosies valymą ir matematikos uždavinių sprendimą, pavadinsi). Kad vėlimo pamokėlių norinčių nereiktų namo kviesti. O ir šiaip, neįsivaizduoju ką tai reiškia, bet turbūt faina, kai vilnos nėra lovoje, lėkštėje ir ant užuolaidų :)))

Širdelių dienai

Viskas prasideda nuo meilės.....  

Teisingas kebabas

Arba lavašas greičiau. Nesvarbu. Tiesiog teisingas :)))

Aisbergo salotos lapą užtepiau varške (riebi varškė, smulkinti pomidorai, česnakas, druskytė, petražolės, tarkuotas raugintas agurkas), lašiša apdėjau ir susukau :) Tobula vakarienė!

p.s

Pramušė :) Prisėsiu kurią dieną ilgiau paplepėti, apie atostogas papasakosiu :)

Paleo saldumynai

2014'liktus pradedam sveikiau :) Nauji metai, nauji atradimai- jau trečią mėnesį iš savo raciono išbraukiau miltinius patiekalus ir cukrų, valgau daug daugiau daržovių ir nustojau baidytis riebalų maiste.  Jaučiuosi super! Tuo pačiu iš šeimynai vis naujus receptus tenka degustuoti. Pagrindiniai patiekalai mažai kuo pasikeitė, tik vietoj bulvių, garnyrui, salotas gaminu, bet  desertų pasaulis visiškai naujas- pyragai be miltų, saldainiai be cukraus:))) Nepasiduoda jiems tik Martukas- jam bet koks naujas skonis nemažas iššūkis, visiems kitiems jau  skanu, arba "visai skanu":)))

Kokosų sviesta malu blenderiu. Suberiu kokosų drožles ir paburzgiu, kol jos susitrina iki košelės. Aliejų perku parduotuvėje. Pasidalinsiu naujai atrastomis smagurkomis, prie arbatos, kavos nebegeriu- negaliu tuo patikėt!

Moliūgų saldainiai

Blenderiu trintas moliūgas, kelios mirkytos datulės ir kokosų aliejus. Dedu masę į silikoninius ledų indelius ir stingdau šaldytuve.

Kokosiniai/ šokoladiniai saldainiai

Sausoje keptuvėje paskrudinu migdolus. Ką tik pagamintą kokosų sviestą, lygiomis dalimis, sumaišiau su kokosų aliejumi. Išbandžiau daug šitų kokosinukų skonio variacijų- su anyžiumi, aguonomis, kava, kakava, cinamonu... Skaniausi man kavos ir šokoladiniai (kakava dažyti) :) Į formelę dėjau po riešutą, pyliau masę ir į šaldytuvą.

Morkų pyragas.

 4 nemažos morkos
sauja datulių
4 kiaušiniai,
kokoso miltai (tiek, kad sugertų drėgmę), apie 100 gramų, gal mažiau (trumpai pamaltos kokosų drožlės)
kokosų drožlės, keli šaukštai
50 gramų kokosų aliejaus
keli šaukštai grietinės, kurioje gesinau šaukštuką sodos

apelsinas su visa žievele
Pamirkytas datules, morkas ir apelsiną sumaliau blenderyje, sumušiau kiaušinius, sudėjau likusius ingridientus ir į orkaite. Kepiau apie 45 minutes, karštis apie 190:)

Bananiniai vafliukai

Trintas bananas, kiaušiniai ir kokosų miltai. 

Varškės kukulaičiai

Medumi pasaldinti ir vaikams labai patiko, sau dariau be jo:)

Riebią varškę sumaišiau su kokoso drožlėmis, pabarsčiau anyžiumi, užpyliau kelis šaukštus kokoso aliejaus. Į kiekvieną kukulaitį įspraudžiau po riešutą, ir aprengiau skonio "kailinukais"- aguonų ir kakavos:) Taip paruoštą varškę valgyti žymiai skaniau:)

Nauji metai naujai

Sveikinu! Lai būna jie geri:)

Turim prieš save naują, švarų popieriaus lapą, galim rinktis ir spalvas, ir šrifto dydį. Akvarelę, ar kietą pieštuką... Visiška valia rinktis, kaip juos nugyventi, kaip pasikeisti, ko pasiekti, su kuo būti:) Smagu!

Mano mažėliau vakar prieš miegą pakalbėję, pasitarę, dieną pradėjo naujomis taisyklėmis:) Kai kurių vertėtų ir man laikytis:) Tik ne tos, kuri leidžia tik kartą per savaitę praustis :D

Paskutinės minutės pasiūlymai

 Namie visi be galvų.  Mama, mano sportbačiai suplyšo- lekiant į varžybas. Man vakar striukės užtrauktukas  sulūžo- ryte vėluojant į mokyklą. Turiu rytdienai, darbų pamokai, 5 kiaušinius nunešt/ sviesto pokutį- 22,05 ( šaldytuve nėra, o parduotuvė dirba iki dešimtos ). Prieš pat miegą-  reikės rytojui, Kalėdinio eglutės burbulo (visos šventinės dekoracijos dar sodyboj, toli) Jaučiuosi tada tokia kieta ir galinga, turinti slaptą sandėliuką, su tvarkingai sudėliotais reikalingais daiktais- švariomis kelnėmis, nesuplyšusiomis kuprinėmis, kvepiančiomis kojinėmis (ėėėė...... o į Igno gimtadienį būtinai reikia švarių kojinių? Nes, šiaip jau nėra....), faneromis, pjūkleliais, žaliais siuvinėjimo siūlais, guašu, kuris, ups,  baigėsi, kažkokia spec papke, ar ypatingo formato popieriumi dailei,  kurių reikia RYTOJ. Arba tuoj pat, po akimirkos:))) Aš atsilyginu ruošdama pietūs- nubėg, prašau parduotuvėn svogūnų. Grįžus- nepyk, bet dar grietinės reikia.... :)))  O praeitą savaitę susimoviau su Einoro pieniniu dantuku. Visiškai galva tuščia- pati išroviau, pati suvyniojau į iškritusiu dantų skepetaitę (reikalingas dalykas, kad po pagalve dantukas nenusimėtytų), pati po pagalve pakišau ir.... vakare sėkmingai jį pamiršau. Siaubas, bet negi  kalta prisipažinsi, tokiai situacijai visada turiu pasiteisinimą- ir kaip per tokį bardaką kambaryje dantukų fėja iki tavo lovos nueis?! (va, kažkaip mažiuko darželinuko iškritęs dantukas taip iš galvos neišdulka, kaip vienuolikmečio ) Kita rytą Einoras dantis valosi ir bando mano dėmesį atkreipti- man toj pusėj, kur skylė, skauda valyt. Aš po pusryčių indus plaunu- švelniau valyk, jei skauda......  Vargšas vaikas, supratęs, kad mano atminties nepažadino, ir dantukų fėjos tikriausiai nesulauks, vakare vėl šalia sukasi (ne visi tokie nagli, kaip Augustas. Jis nebesivargindavo ir išlupęs paskutinė klibantį dėdavo ant stalo- mam, penki litai iš tavęs :D)- pažiūrėk, kodėl čia tarpas pas mane toks didelis tarp dantų, lyg danties nebūtų? :D Aš, lyg pirmą kartą jį prasižiojusi pamačius- taigi čia dantukas naujas auga. Vietoj to kurį vakar išroviau (Būtent! Višta tu!) Ir nors skradžiai žemės lysk, kad vaikas begalvę mamą kone gerklėn susikišo, kad ji praregėtų! Uodega pabrukus palydėjau į jau sutvarkytą kambarį, dar kelis daiktus į vietą padėjau, apkamšiau, išbučiavau ir paraginau greičiau užmigti, nes ypatinga naktis, tylu turi būti:) Tada puoliau piniginėn- cha, nėra penkių litų!  Rimvydo išpurčiau- centai. Baladojuos pas dičkius, į antrą aukštą- gelbėkit, dantukų fėjai riesta (žinoma, jau po 22 val ir, net jei bankomate išsigryninčiau pinigus, jų niekur nepasmulkinsiu), purtau jų santaupas, šiaip ne taip saują pinigų surinkus, skirstom, rūšiuojam, kad baltais centais nebūtų, sukam į popieriuką ir kišam po pagalvę...... Tvarka:)
O vakar Martyno eilė. Mamyt, ar man Kalėdų vaidinimui kaukę nuvelsi? Žinoma, mielasis, kada? RYTOJ.  Pamatęs mano veido išraišką, nuramino-  man nedaug reikia, tik kepurės, kaklaraiščio ir batų. Miško kaukas būsiu. Man irgi nedaug, pagalvojau, tik šautuvo :D Bet pažvygavau isteriškai, palaksčiau iš kampo į kampą ir nuvėliau:) Naktį (kiek ten tos nakties...), tiesa, miegoti buvo velniškai karšta, bet ryte kolekcija jau buvo sausa (paturbintas džiovinimas, virvėmis nuleidžiant gaminius prie pat židinio ir meldžiantis, kad nesudegtų) :)))
Graži šventė buvo:)

Šuolis į Kalėdas

Mus vis kas nors ištinka. Dažniausiai ištinka kasdienybė- pilka rutina, vyniojanti vienodas dienas, lyg siūlų kamuolį, pirmadienis/penktadienis, 1-15-29.... Tas pats per tą patį, beveik minučių tikslumu. Ir nuobodu ir saugu, žinai kas laukia ryt, kas po savaitės. Bet netrūkus atsiranda jausmas, kad kažką prarandi, kažko nepatiri ir jis pradeda smaugti, auga ir didėja, kol pasiryžti kažką keisti. Arba, ištinka nesėkmė. Virtinė nesėkmių (kam naujiena, kad nelaimė po vieną nevaikšto?). Viena, antra, sukelia erzelį, septinta- isteriką, o paskui jau lyg ir apsipranti, atseit, nieko naujo- bukas toks jausmas įsijungia, tikriausiai tam, kad apsaugotu smegenis nuo perkaitimo:) Ir tada ateina diena, kai ištinka stebuklas. Ir ne kokia tai mistinė abrakadabra, o realių žmonių sukurtas stebuklas, išraunantis iš tos nelaimių virtinės. Galbūt to ir tereikėjo- pradėti šypsotis, kad negandos, nebepenimos niurzgėjimo, spruktų šalin. Aš Martukui vis kartoju- šypsena stipriausias ginklas- erzina, ne siusk, o šypsokis, pamatysi, nugalėtojas būsi! Ir padeda:) Jis šypsosi, o erzintojas dar numetęs kelis riebius apibūdinimus apie jo reakciją, atsimuša į žaismingas duobutes skruostuose ir cimpina šalin, savo nepasiekęs:)
 Vakar, penktadienį tryliktą, buvo ta diena, kai mus ištiko stebuklas. Mistinė diena tokiam netikėtumui:) Kažkoks dėsningumas,kad gruodžio mėnesį vis užstringam. Ir perniai tas pats, ir šiemet... Gal taip reikia, kad šventės saldesnės būtų, nes iki jų viskas susistyguoja:) Iš pradžių sulūžo vonios grindys. Taip taip, jos pasirodo irgi ne amžinos. Ir žinau kodėl- iš pavydo, nes vonia vienintelė neremontuota liko. Dabar klozetas  stovi tiesiai, kriauklė jau gerai pasvirus, o į dušo kabina lipam, kaip į liftą, tikėdamiesi nepavažiuot aukštu žemiau :D Tokia, ganėtinai keista anų metų statyba- pamatai, smėlis,  20 cm oro tarpas ir grindinės lentos. Nedaug trūksta, kad iš dušo kabinos išlipsim ant balto smėliuko, na kuo ne atostogos Havajuose :D Šalia stovinti skalbyklė, grežimo metu, šokinėja, kaip paauglys į akis :))) Tada, jei nėra Rimvydo namie ir jis jos savo stipria letena neprispaudžia,  prie linksmybių  aš jungiuosi, užsėdu savo storąją, kad kūno svoriu nors kiek ją sutramdyti ir, kaip ant kokio neprajodinėto arklio bandau išsilaikyti- kas ką :D Tokios tad, namų šeimininkės linksmybės :D
Namų šeimininko kitos- sugedo mašina, o jis be jos, kaip be rankų. Skaudžiai, su trim bjauriai nuliais. Kai išsikapstėm,po poros savaitėlių, ji apvirto. Rimvydas su vyresniais berniukais važiavo, ačiū Die lėtai- visi sveiki, tik Augustas kelis guzus įsistatė, Klaidas pilnas ausis stiklų prisikimšo (nė vienas neįpjovė- va čia tai laimės kūdikis!), bet mašina, kaip koks senas briedis pavasarį, kad ragus nusimeta, atsikratė stiklų, stopų, žibintų ir veidrodėlių :)  Sekančią diena Rimvydo telefonas sugedo, dingo visi kontaktai, oi, dar dabar toks isteriškas juokas iš jo, aukščiau minėtos, bukos reakcijos- NA, KAS DAR ? :D Kadangi , jis tą virtinę pradėjo mėnesiu anksčiau, kai likimas, kaip kažkokią gyvenimo pamoką, suvedė su bendradarbiu, bjauriai jį išdūrusiu, dėl ko ne tik finansiškai nukentėjo, bet ir reputaciją prieš kelis klientus susigadino (kas buvo daug skaudžiau, pažadėti ir neištesėti,  mano meistrui, peilis į nugarą) Bet Viktorija gerai sako, kas mūsų nenužudo, tas sustiprina:) O stipriausias pasirodė Martukas. Grįždamas iš mokyklos užsuko į "Norfą", daviau spektakliukui pinigų ir liko didelis Litas:) Įsidėjo į spintelę kuprinę, apsiprekino, grįžo, įkišo raktą į spintelę ir apsigalvojo- apsisuko į saldainių skyrių, likusių centukų išleisti (finansinės operacijos su Litu visada labai sudėtingos ir reikalaujančios rimtų sprendimų:) ) O tada nelaimė- pamatė, kad spintelė tuščia ir kuprinės nė kvapo.... Toliau jau reiktų pasakoti jo žodžiais. - Negalėjau savo akimis patikėti, kad kuprinės nėra. Mano kuprinės! Rankos drebėti pradėjo, apsiverkiau iš karto. Paskui pagalvojau, kad kol verksiu vagis pabėgs, ir nusišluostęs ašaras išėjau pagalbos ieškoti- pavaikščiojau po parduotuvę policininko ieškodamas, nėra, tada matau durys ir parašyta ap-sau-ga. Pasibeldžiau, užėjau ir sakau- laba diena, mane apvogė.  Kietas mažius, ar ne:))) Mažiausiai 10 pažįstamų septynmečių būtų raudodami pas mamytę parbėgę, o jis savo reikalus pats susitvarkė:) Sako, kalbėdamas su apsauginiu vėl apsiverkiau, paskui dar kartelį, kai pardavėja ramint pradėjo. Tada pirkėjai dar ramino ir visi dairėsi, ar vagies nepamatys. Vagies nerado, policija peržiūrėjusi kamerų įrašus atpažino vietinį valkatėlę, be pastovios gyvenamosios vietos. O Marčius susirgo, tikriausiai dėl streso, porą dienų laikėsi temperatūra virš 38 (nei slogos, nei kosulio, jokių simptomų daugiau), numušu ir vėl aukštyn- kliedėjo vis, blaškėsi, policijos šaukėsi. Dičkiai kalbėjo, kad su mielu noru su juo vietomis būtų pasikeitę, pavogta kuprinė su neparuoštais namų darbais, taigi kas gali būt geriau :))) O mažius pergyveno siaubingai.... Pasiguodžiau vagyste Facebooke draugams (na ir pasigyriau tuo pačiu, savo savarankišku žiogu) ir  prisikalbėjau. Įvyko suokalbis ir man nežinant, draugiški nykštukai, surinko ir pervedė pinigėlius naujai kuprinei... O kuprinė tą dieną ir atsirado (Martukas pasakė, kad Kalėdų senelis viską sutvarkė- toks metų laikas, kai senelis teisybę pasaulyje atstato) . Kažkokia moteris ją prie upės rado ir mokyklon nunešė:) Ir taip jau išėjo, kad nykštukai vargo ir stengėsi be reikalo. O aš, pusdienį pražliumbiau dėl netikėtumo, dėl to dėmesio kurį gavau, dėl to, kad tiek daug žmonių mane myli.... Ir supratau, kad gerumas kerta per smegeninę dar stipriau nei nesėkmės. Jaučiausi apgirtusi nuo jausmų sumaišties, lyg kokiam kosmose- viskas sukasi aplinkui, o aš negaliu pajudėti. Buvo ir gėda (geriau 100 kartų duoti, nei kartą gauti, toks mūdnas, jausmas, kad nesi vertas) ir pikta kažkiek, kad aplamai zirziau eteryje, ir šilta, ir gūzas gerklėje, kad tiek žmonių apie mus galvoja. Sakau, kosmosas:) Šiandien tai jau net protauti sugebu, vakar ištisai ašarojau ir vaikščiojau iš kampo į kampą vietos nerasdama:) O dabar švenčiam:) Draugų dieną:) Susitvarkėm namus, pasipuošėm eglutę, prisipirkom skanumynų ir visi vaikai gavo po dovanėlę, to, ko seniai norėjo. Akiplėšiškai sakau- Kalėdos pas mus šiandien, simboliškai su "Vienu namuose" per tv:) O aš, lepinsiuos švente viena:) Užsidarysiu miegamajam su Knyga. Knygų neskaičiau, nemeluoju, nuo rugsėjo mėnesio gal. Toks metas, kad laiko joms neturiu. Bet ne šiandien- šiandien šventė:) Išvyniojau Rasos atsiųstą dovaną, perskaičiau mielą atviruką, pasidalinom saldainius ir gardžiai suvalgėme jos  žvejo skaniausiai ruoštą žuvį (Rasyt, nepatikėsi, nuo perniai jos skoni pamenu!) ir skaitysiu jos knygą. Pavydėkit! Ir suskubkite rašyti Kalėdų seneliui laišką, kad jus suptų tokie žmonės, kaip mane! Aš jus myliu:) Gražaus laukimo:)))