305 ežerų vasara - 2 diena

Meluoju - vakaras :) Po visų dienos darbų ir beprotiškai ankstyvios jos pradžios (kėliausi 6 ryto, man, pelėdai, tai visiškai kosminis ir nesuprantamas laikas. Bet tuo metu, mokyklos stadione vyksta sveikatingumo mankštos zarasiškiams ir miesto svečiams, o kaip paskui gyventi ramiai, juose nesudalyvavus?!) nusiteikėm antrai pamainai- avikirpiui :') Nedaug tų kerpamų gražuolių, tik 9 (ir 5 mažuliukai  eriukai ), bet tokiems turbo kirpėjams trijų vakarų darbas :)

Nurengėm pirmas po ranka pasitaikiusias blondines, apsiavėm treilinius sportinukus (aš apsimoviau naujas, baltutėles bėgimo kojines - daugiau jų baltų niekas nebematė : D ) ir į trasą! Pirmas ežeras- Mergežeris. Rimvydo asmeninis - arčiausiai jo gimtų namų, kuriame jis išmoko plaukti ir pramirko savo jaunas vasaras. Mažas ir jaukus, pasislėpęs vidury miško, dažniausiai lygus, kaip stiklas, su vandenyje išpieštais medžių siluetais. Vanduo šiltas, kaip arbata!  Bėgam dviese, maudomės nuogi :)
Nuotraukų nebus :D

Netoliese jo -  Mergežeriukas, kelio nėra, lekiam mišku, pamažėlę prarasdami stabilų pagrindą po kojomis.. Žemė pradeda siūbuoti, batai klimsta giliai į samanas, vėliau sušlampa - labas vakaras, turim pelkę! Man pirmas kartas, jausmas keistai jaudinantis, samanų paklotė pasakiškai minkšta, apykreivės mažaūgės pušaitės auga, lyg bonsai, Rimvydas pusė lūpų užsimena apie gyvates... Romantikos pilnos kelnės :D
O ežeriukas, kaip iš paveikslėlio. Lygiais, lyg peiliu nurėžtais krantais. Rimvydas nuslysta į vandenį, aš, vietoj to, kad telefonu fiksuočiau jį, randu įdomesnį objektą- lėtai lėtai žemėn smingančias savo kojas...

Kaiminystėje trečias Mergežerių brolis, pelkėje spindintis vandens dubuo, vietiniu Mergežeryčiu vadinamas. Iki jo, per iki kelių užaugusius mėlynojus, bruknynus ir spanguolynus. Visą dieną pūtęs žvarbus vėjas nurimo, vakarą pilnas miško garsų, grėsmingai artinasi sutemos, o mes, giliai klimpdami  einam migdyti saulės į trečią šio vakaro ežerą. Ten ją ir palikom :)

Sunkiausia buvo išsikapstyti iš miško, bet radom kelią ir juo, tiesiu taikymu iki Luodžio. Luodis, šiandienos karalius! Daugiau nei 13 kvadratinių kilometrų plotas, šimtai krantų maudynėms, niūrktelim netoli Bebrinės poilsiavietės ir lekiam prie pagrindinio paplūdimio. Jei kada suksite į mūsų pusę, aplankyti Salaką ir išsimaudyti Luodyje, tiesiog privalu. Ilgas smėlėtas krantas, puikiai sutvarkyta pakrantė (daug suolų, stalų ir vaikų žaidimų aikštelių) ir fantastiškas pažintinis takas. Nubėgom juo iki apžvalgos bokštelio, ten aš trumpam atsijungiau ir sukomės atgal.

Viso 13,26 kilometrai ir keturi ežerai. Turim jau 9, liko 296 ežerai (nejuokinga :D )

305 ežerų vasara- pirma diena

Per 3 valandas, daugiau nei 13 kilometrų ir 5 ežerai! Braukėmės Lietuvos - Latvijos pasieniu ir nardėme bendruose ežeruose- jeeee, sezonas atidarytas!!!
Pirmasis projekto ežeras- Baltas. Puikus privažiavimas, didžiulė laužavietė ir akis badantys vakarėlių pėdsakai (kitą kartą, būtinai pasiimsime šiukšlių maišų, bent jau visą turtą vienoje vietoje paliksim...) Diena saulėta, 18 laipsnių šilumos, nuotaika puiki, mažių dviračiai kuprinėmis su rankšluosčiais ir sumuštiniais apkrauti, bėgam trise- aš, Rimvydas ir Rimgailė (Deimantė, tuo pat metu, startuoja Kaune ir neria į Kauno marias!) Ežerai, kas kelis kilometrus, po pirmojo, aš tingiu persirenginėti ir bėgu su rankšluosčiu, tarp trečio ir ketvirto, kantrybės nebetenka Rimvydas- kedai rankose, lekia basas :) Tiesa pasakius, nors atrodė, kad su stabtelėjimais ir pertraukėlėmis bus lengviau bėgti, pavargau daug labiau nei per paprastą treniruotę - nusirengt,  pažviegt ant kranto (šalta gi!), niurktelėt, paplaukt, apsirengt, padėti apsirengt Martynui (pirma trauma pirmam kilometre- nusiplėšė nagą ir nuotaika balansavo ties riba- čia klykia iš džiaugsmo vandeny , čia, užsigavęs pirštą verkia, tai kalnas po kalno - užmint neįmanoma, tai žvyras, grioviais išmaltas vieškelis ar aukšta žolė po ratais.... oooommmmmm pagaliau pajutom, kad turim vaikų :D Bet, šaunuolis, įveikė visą kelią, turint omenyje, kad dviračiu išmoko važiuoti tik prieš kelias savaites- nusipelnė medalio!

Antras ežeras- Laukesa, kurį draugiškai, per pusę su broliukais latviais dalinamės. Puikus, poilsio bazės (http://www.poilsiobaze.lt)  krantas užimtas atostogaujančios kompanijos, pabėgom kiek tolėliau ir radom, minkštą, malonų, dumblėtą krantą :) Martynas sakė, kad kojos jo, tos košės nelies, todėl užsiropštė man ant kupros ir buvo karališkai panardintas :)

Ilgai neužtrukom, Rimvydas tik įšoko ir iššoko, o Rimgaile, su Einoru, nepatikliai kraipė galvas ir liko krante. Du sekantys- Lietuvoje bevardžiai. Iš Latvių pusės Kurcuma ir Gabrius vadinami. Nepasitikėdama savo jėgomis, kažkaip į juos įlipti, ir svarbiausia, išlipti, paaukojau Rimvydą (jis bus šio projekto žvaigždė, nes manęs, į bet kokią pelkę kišt negalima- aš juk labai skaniai valgyt gaminu :D ) Iki pirmo bevardžio, žemėlapyje nykščiu uždengiamo, ėjom liūliuojančiu keliu, radom, net neaišku ar bebro, ar žmogaus statybos  liepto (?) nuolaužas.  Rimvydas, kaip ungurys, nuo jo vandenin nuslydo, o mes krante plojom ir palaikėm :) 

Antras bevardis- dar didesnė staigmena! Nuo kranto, kiaurai dugnan.  Bandėm pagaliais matuoti gylį, nepasiekėm, konstravom "lieptą" (vienas, ėmė ir nuplaukė), kad nuo jo, kažkaip būtų įmanoma vandenį pasiekti. Kol nėrimo rebusą sprendėm, jaunimėlis pavalgė, pailsėjo, susipyko, apsistumdė ir dar kartelį pavalgė. Aš, nuo mažių užsikrėtusi gera nuotaika, apšaukiau Rimgaile, tada atsiprašiau, susitaikėm, bet valgyti už tai,  nieks nedavė :D 

Iki paskutinio, gražuolio Kampiniškio, keli kalniukai ir vualia- puikus privažiavimas, beveik smėlėtas dugnas, bei lengvai prigėrusi valtis bendrai nuotraukai :)

Ir ilgas kelias namo, į aukštą aukštą kalną, visaip motyvuojant mažiausią komandos dalyvį nepasiduoti...

Su pirmaisiais nuostoliais, nuo bagažinės nuslydusiu ir į ratą įsisukusiu maudymuku :) Valiooo, bus proga nusipirkti naują! :D

305 ežerų vasara

Grįžtu su trenksmais! :)

Reikia pradėti nuo labai seniai...
Perniai vasarą, Mantas Bartuševičius, pėščiomis apėjo Lietuvą. Viena išprotėjusi jauna šeima, su trim mažais vaikais, išmaišė visą Pietričių Azija (sekiau jų keliones facebooke)! O aš verdu sriubą, sodinu daržus, veliu tapkes ir dūsauju, kad širdis skrist nori, o buitis uodegą prispaudus... Zirziau zirziau, kad noriu padaryti kažką ypatingo ir beprotiško, o va negaliu. Dėl 1000 priežasčių - darbų, vaikų, pinigų, įsipareigojimų visokių..... Kol kažkuris mažius, po maudynių nušalusia nosimi ir tirtančiom lūpom paklausė - mama, o kai buvau maža, tau taip pat labai labai, kaip man, maudytis patiko? Patvirtinus - o dabar nebe? Ir tikrai, gyvename vandens rojuje, bet net vasarą, tikrai ne kiekvieną dieną neriam į ežerus. Zarasų mieste yra 7 ežerai - kiekvienai savaitės dienai, po skirtingą paplūdimį. Rajone net 305!!! Daugiausia Lietuvoje! Vadinasi reikia juose visuose išsimaudyti smile emoticon Juk smagu, važiuoji per rajoną ir stabteli atsigaivinti. Kol rutuliojom mintį, Rimvydas pasakė - jei daryti, tai daryti normaliai - jokių mašinų, geriau bėgte! Buvo sausio mėnuo, po žiemos apmusiję kokius 5 kilometrus tenubėgdavome. Pradėjom treniruotis. Sąžiningai, kas antrą dieną. Ir laukėm šilumos, kada gi tie ežerai atšils tiek, kad maudytis juose būtų galima. Pavasaris, toks apgaulingas buvo, kelios dienos karštos ir bam- atšalimas. Bet, berods sulaukėm! Ryt startuojam smile emoticon Mažiams pripūtėm dviračių padangas, ir maršrutą susidėliojom. Na, kad vienu šūviu, kelis zuikius:)
Tuo pačiu, jums apie Zarasus papasakosime. Apie pačius slapčiausius jų užkampius, apie visas 9 seniūnijas, apie gražiausius ežerus, sutiktus įdomius žmones, lankytinas vietas ir visus nuotykius, kurie mūsų laukia. Būsim jūsų virtualūs gidai po nuostabų mūsų kraštą. Praleisim daug laiko su vaikas ir turėsim nuostabią vasarą!

Žurnalas "Mažylis" :)

Laikyk kojas šiltai, o galvą šaltai

Šita frazė gyva mano mintyse jau ilgą laiką. Su Bure bure Inga, startavome su nauju, dideliu projektu, kuris kainavo daug bemiegių naktų, dideles telefono sąskaitas ir nuo juoko skaudančius pilvus (kažkaip stresas mums per  kikenimą kirto :D ). Bet rezultatas fantastiškas- turim naują, bendrą kūdikį!  WWW.KOJOSSILTAI.LT Dabar apie jį šokinėjam, čiučiuojam, auginam ir tikimės, kad viskas jam bus gerai! Mintis sukurti parduotuvę, kurioje kiekviena prekė turėtų savo istorija, o pardavėjas pažinotum, taip gerai, kaip savo pienininką, kuris kas rytą atneša ką tik pamelžto pieno stiklainį, brendo jau ilgai. Man rodos, šiandieniniame pasaulyje, užverstame vienodų, bedvasių daiktų, kai net prieš svarbią šventę dovanos gali užbegti į artimiausią maksimą ir ten ją rasti, labai svarbu išskirtiniai dalykai ir išskirtinis dėmesys. Bet ne mažiau svarbu ir laiką taupantis patogumas. Iki šiol visus užsakymus priimdavau per aplinkui, laiškais derindavom dydžius ir spalvas, o tai užtrukdavo. Mano para, nors ir atrodo, kaip guminė, vis gi, turi tas pačias 24 valandas ir mažiausiai penkių, kasdien pritrūkdavau daryti tai, kas patinka. Kad ir rašymas, kiek visokių įvykių praėjo ir, bijau, kad užsimiršo, net nespėjus jų užfiksuoti. Dabar, techninę dalį perleidus keliems mygtuko paspaudimams "pasirinkite dydį", "modelį", "įsidėkite į krepšelį"- galiu jums pasakoti visokius gerus nutikimus, diskutuoti apie svarbius dalykus ir daugiau laiko skirti sau:) Parduotuvėj turim dienoraštį. Susiskirstėm, kokiomis dienomis, kokiomis temomis diskutuosim, o viską ką transliuosim ten, atnešiu ir jums į "namučius" Nes gal, tarkim, jums čia jaukiau :) Pirmadieniais bus užkulisiai. Dažniausiai matote gražiai nufotografuotą  (pastebėjot, kaip gražiai išmokau foografuoti, pati dar tuo patikėt negaliu!) produktą, o kaip jis gimsta, kokioje aplinkoje, taip ir lieka paslaptimi. Ketvirtadienį- dirbančios mamos diena. Pokalbiai apie tai, kaip pavyksta suderinti darbą namuose ir vaikų auginimą. Penktadieniais, Inga pasakos apie savo ligą- batų fetišą, visokius, man, kaimietei, nesuprantamus žodžius- "Camper" ir kitus, kurių pavadinimo net nemoku parašyti, o paklaust negaliu, nes jau miega....Sekmadienį- draugų diena. Pasakosim apie draugus. Juk turim begalę draugų - menininkų ir amatininkų, kurių namai užversti medžiagomis, vilnomis, karoliukais, ar dažais. Reikia geromis pažintimis dalintis :)

O "Namučiai" liks naminiai :) Visus, kuriems aš įdomi savo darbais, kviečiu kraustytis į KOJOSSILTAI.LT, o čia lai lieka savi žmonės, kuriems įdomus mano gyvenimas. Kurie mintinai žino mano vaikų vardus ir kuo užsiima Rimvydas :) Ir vėl grįšiu į pradinį tašką, rašysiu apie paprastą, paprastos daugiavaikės šeimos kasdienybę. Nėra tvarkos mažių spintoje ir vonioje, tai nors čia ji tebūna :D

Į mokyklą

  Turiu du, labai stiprius, kone geležinius pasiteisinimus, kodėl nerašau. Tai vis tas Facebookas, su savo patogumu pripulti, išpilti porą eilučių ir sulaukti tiek reakcijų. Ir dar išmanusis- raides sugraibyti juo gyva bėda, bet kai jis rankose, tai jungti kompiuterį, lyg ir jokios prasmės:) Bet aš stengiuosi:)
Vasara buvo fantastiška! Galima sakyti, kiekvienais metais vis puikesnė ir pensijos laukiu jau dėl dviejų priežasčių, ne tik, kad sėdėsiu Kanaruose po palme su kokteiliuku rankose ir nieko neveiksiu, bet ir dėl tų nuotykių, įspūdžių ir naujų pažinčių, kurių sulyg kiekviena diena vis daugėja ir jei neištiks persipildymo krizė, baigsiu labai gerai:))) Iš arti mačiau, kaip gimsta spektaklis, kaip kuriamas filmas, kaip virtualūs pažįstami virsta realiais draugais, kurių nori dar ir dar, kaip startuoja nauja mokykla ir kaip visiškai netikėtai apšviečia mokslo šviesa. Ir viskas per tas juokingai trumpas 24 valandas, 7 dienas per savaite ir akimirksniu pralėkusią vasarą:)
Šiemet iš mūsų namų, į 6 skirtingas mokslo įstaigas, išskuba 7 laimingieji (kolkas visi su dideliu entuziazmu ir stipria motyvacija)  Martynas antrokas, Einoras šeštokas, Rimgailė pirmokė gimnazijoje (dideliam Martyno- CHA, aplenkiau! ), Klaidas jo "vienmetis" antrokas, Deimantė antrakursė, o mes su Augustu fuksai naujose mokyklose- jis startuoja Panevėžio sporto mokykloje (vidurinis, plius rankinis), o aš profesinėje- apeigų ir švenčių organizavime (grupės pavadinimas AŠO- skaityti, kaip klausimą, ambalo balsu:D ) Būsime labai protingi, sportiški ir teisingai šventes švęsim:))) Aš tokia patenkinta! Visiškai spontaniškas, paskutinių rugpjūčio dienų sprendimas, o dėl įspūdžių baigiu visiems ausis išzysti, kaip smagu kažką naujo išgirsti (senai galvoje, tą pilkoji mąsė,  judinta buvo), kursiokus pažinti, ryte keltis į mokyklą ir ruoštis paskaitoms (tiesa pasakius, dar nesiruošiau, bet juk teks ir jau džiūgauju iš anksto). Nuvedžiau mažius prieš mokyklą pas gydytoją sveikatos pažymų, o jie- atvedėm mamą patikrinti, ar mokytis gali :))) Ačiū Die, nesvėrė :D
Augustas irgi euforijoj. Pavargęs, nes krūviai tikrai dideli, alkanas, nes labai sunku be mamytės pyragų , bet patenkintas, kaip slyva, nauju, savarankišku gyvenimu, naujais draugais, profesionaliais treneriais ir atsiveriančiom galimybėm.
O vasarą palydėjau fantastiškai! Kažkaip vis sekasi dirbti ir užsidirbti  šventės ritmu- šeimininkavau " Vilko muziejuje" ir jei mokytoja paklaustų (aha! vaikų tai klausė pirmą dieną, kodėl manęs ne?!), ar turiningai atostogavau, tai muščiausi į krūtinę, kad buvau smagiausioje pasaulyje stovykloje. Ir atsivežiau daug draugų iš jos, ir apie vilkus, gamtą daug sužinojau ir kiną pačiupinėjau ir net du filmukus atminčiai turiu. Vieną, Lauryno ir Erdvilo kurtą  "AVELA MANO" (atsidaro nuoroda, nemoku kitaip įdėt), kitą-  filmą apie filmą, vadinamąjį MAKING-OF'ą (ir ši atsidaro :) ), kurį su Inga gavom dovanų nuo legendinio Miko, fantastiško ir charismatiško  Algimanto Mikutėno.
O šiandien sodyboj vasaros uždarymas. Važiavom penkiese, Martyno komentaras- o jei visada tokia maža šeima būtume?.. nesąmonė kažkokia! Vakar grįžus iš parduotuvės, paprašiau jo sudėti produktus į šaldytuvą. Kol persirengiau ir sudėjo. Tiesa sunkiai....

...tai, kad iškritusi višta nieko nesužeistų, mes ją ant laužiuko! Skanu buvo:)))

Interviu

Gražus, mūsų su Andželika, pokalbis apie šeimą:)