Marčius iš sumuštiniu ryklius darė ir neužsičiaupdamas komentavo kokia ilga ta Lietuva:)))
Klaipėdą pasiekėm jau popiet, laikinos globėjos namus gal lengvai radome, o pakeliui, dar stabtelėjom gėlių jai ir dubenėlio Minai, o jei ištrokš kelionėje.... Nuostabūs žmonės Minutę prižiūrėjo, tikrai jautėsi, kad ją mylėjo ir rūpinosi. Minutė, lyg laukė mūsų, iš karto priėjo, atsigulė ant nugaros-kasyk:))) Ji dar gražesnė, nei nuotraukose, dar mielesnė nei apie ją pasakojo, tiesiog tobula Šunė:) Niekad nenustosiu dėkoti 5 pėdutėms ir laikinos globėjos šeimai, už rūpestį ir meile mano mažutei, už tai, kad padeda šuniukams rast namus.... Trumpai pabendravom,išklausėm kuo maitina, ką ji mėgsta, pasiėmėm vaistukus (ryt reikės antibiotikų suleisti, po sterilizacijos reikia kartais), popieriaus lapą su nupieštu keliu iki jūros (vis vien sugebėjom sublūdyt) ir išlėkėm ieškoti Girulių.
Jūra kokia didelė ir graži.... kas karta nuvažiavus prie jos jautiesi lyg pirmą kartą, ech, kaip buvau pasiilgusi tų horizontų... Rodos eičiau, eičiau pakrante, sėdėčiau kopose žvelgdama į tolius iki kol saulė nusileis.... Marčius kitaip galvoja, po dešimties minučių, bėgo nuo bangos, susipynė kojos, virto ir banga iki kaklo jį užklojo:DDD Rimvydas, keistuolis, metė fotoaparatą ir puolė jo grežt (gaila, būtų geras kadras:D), išgrežė, kojas, rankas,o kol iš batų vandenį pylė, tas gyvačiokas basas (na su pėdkelnėm) paspruko ir numovė į kopas slėptis:D Teko Minai visą žavesį pasitelkus jį viliot iš ten:)))
Taip ir užsibaigė metų išvyka prie jūros:))) Aš, kadangi esu be galo protinga mama, tai turėjau pasiėmus rūbų sausų, na, tiesa, apie batus sausus nepagalvojau, gal ir ne labai protinga:) Važiuojant atgal, dar stabtelėjome trumpam pas draugus Kaune ir apie antrą valandą nakties buvome namuose. Minutė šaunuole, mašinoje jautėsi labai gerai, noriai lipo, ramiai gulėjo ir kentėjo nuolatinį glostymą, niurkymą ir žvyygavimus dabar aš prie jos sėdėsiu......
Namie nebuvo, taip linksma, vos įėjus į namus katinai pasišiaušė ir apsimetė drakonais-šnypštė, urzgė ir vaikščiojo pakeltom kuprom. Kieša dar dar, laikėsi saugaus atstumo ir tiek, o Miksė pašėlo, bandė pulti ne tik Minutę, bet ir Rimvydą, tai paleidom lauk, kad galvą ataušintu (kadangi, jau tris naktis nebepareina namo, o lauke miega iš meilės baltam kaimynų katinui, tai labai ir nenuskriaudėm, mačiau tūsėsi abu po langais:) Ta meilė iš viso stebino paskutinę savaitę, Balčius zylioja po langais, Miksė laukan prašosi iš karto, paskui jau grįžus užšoka ant palangės ir miauksi draugelį kviesdama, maždaug, užeik, sausiako turiu, pavaišinsiu:))) Nebūtų sterilizuota jau tris infarktus nuo tokios meiles gavus būčiau:D)
Naktis rami buvo, na Kieša susipainiojęs pas mus lovon įšoko (jam ten negalima, tai niekad ir nelindo)-ei, mamka, baisų sapną sapnavau, kažkoks baltas veršis su dantimis pas mus po namus vaikšto..Bet kolkas abu laikosi saugaus atstumo, Mina suvis dėmesio į jį nekreipia, o Kieša suka ratus saugiu atstumu, vis pašnypšdamas profilaktiškai, kad baltas veršis prie jo nesiartintu:) Susigyvens, kur dėsis.....
Siandien saulytė šviečia, diena nuostabi, papusryčiavom ir sodybukėn lėkėm, patikrinti ar ji jau sulaukė pavasario. Duodu dvi savaites, jei nenutirps tas baltas daiktas, vaikščiosiu su virduliu ir laistysiu jį AT-SI-BO-DO!!!
Ilgas ir kupinas įspūdžių savaitgalis.... Kaip ilgai jo laukėm.... Manau Minutei patiks pas mus, jaučiasi tikrai gerai, Rimvydas rezga mintį prijungti prie uodegos generatorių, kad nesimakaluotu be naudos-galės elektrą gaminti:DDD
6 komentarai:
Aurelija, nepamiršau apie tavo reikalus Klaipėdoj, tik vietos nebuvo, mano mama dar važiavo, nebebūtu tau vietos:(
Egle - ji tikra gražuolė!!!! Nuostabi Mina..
Ar turint registraciją jos vedžiojimui? Kokia eilė šiuo metu? :D
P.s. Kokia graži Rimgailytė, ūgtelėjusi tokia. Perduok jai mano komplimentą :)
JEEEEEGAAAA :)
Su vedžiojimu bėda, nuolatinės peštynės, net rytui, prieš mokykla kurią dieną kuris ves grafikas sudarytas:D Rimgailytė sako ačiū už kompimentą:)))
Kaip miela :) Nuostabi istorija! O Minai pasisekė. Vaikams irgi - labriams dėmesio nebūna per daug :D Sėkmės, lauksiu naujų įrašų :)
Egle, mano reikalus ramiai pamiršk, aš iš savo kūno dar žiemą varau :)))
Nusprendžiau, kad daugiau kankintis nebe galiu ir vartoju antibiotikus. Tad man ne iki kelionių prie jūros :)))
Niu, o Mina gražuolė!!! Ir net negaliu nusakyti, kaip džiaugiuosi, kad yra žemėje tokių namų, kuriuose gali apsigyventi šunys ir jaustis taip, kaip ir nusipelnė: mylimi, saugūs, sotūs...
Kai jau bus galimybė, važiuosim arba mes pas jus, arba Jūsų visos šeimos lauksim pas mus - reikia supažindint gi mūsų vaikus :DDDD
SVEIKINU ir labai džiaugiuosi už Miną. Ačiū, kad esi, kad skleidi tai, ko paslėpti savyje negali, Eglute :*
Rašyti komentarą