2011 m. liepos 12 d., antradienis

Apie orą

Visada galime pakalbėt apie orą:) Praeitą savaitę nesėkmingai bandžiau įdėt lietuje skęstančios sodybos nuotraukas ir grupinį pasisėdėjimą prieš miegą, įmerkus kojas į karšto vandens bliūdą, bet oras pasirodė daug greitesnis už mano internetą (neįveikė jis šios užduoties), šiandien jau galime padejuoti, kaip labai karšta:))) Man, asmeniškai, šiluma kaulu nelaužo, jau geriau 30, nei vasaroti su guminiais ir striuke, bet, pripažįstu-oras puiki tema pokalbiui:)
Martuką jau išoperavom, atsikratėme tų nelemtų adenoidų ir jau po kelių dienų jis pradėjo geriau girdėti- jie buvo tokie dideli, kad kentėjo, ne tik  mano ausys klausant per naktis jo knarkimo (kaip gero diedo, dievaži), bet ir jo klausa. Aišku jauduliuko buvo ir mums (ne kasdien juk tavo vaiką migdo ir pjauna) ir jam- tik atvežtas į palatą pakėlęs pižamytę apsidžiaugė jėga, pilvo taip ir neprapjovė:))) Važiavom šio reikaliuko tvarkyti į Uteną, nuostabus personalas operacinėj dirba, gulėdamas ant stalo Vaikas viską išpasakojo, kiek brolių, sesių turi, kiek katinų, kuo vardu šuo, koks adresas ir ar lanko darželį. Dar papriekaištavo, kad valgyt jam neleido (kėlėmės 6,30 , operavo pusę pirmos, su Rimvydu kone ant ausų stovėjom, kad tik maisto neprisimintu ir nesuprastu ko jam pilvelį skauda. Ir mintis aš gi nevalgiau šiandien nieko!!! toptelėjo tik pabaigoje, taigi nepertraukiamą murmelę noriuvalgytnoriuvalgytnoriuvalgyt klausėme niekingą pusvalanduką) Tokia ilga laukimo diena-6 valandos iki, paskui 2 valandos kol viskas baigsis ir, kaip jau viskas baigėsi ir gydytojas leido lėkt namo, Marčius ką tik žvaliai flirtavęs su sesutėmis, žaidęs su nauju robotu (o kaip gi be dovanos tokią dieną) apsisuko ant šono, aš dar pamiegosiu čia:))) Tikriausiai mūsų atodūsį išgirdęs (dar laukt!), gydytojas liepė kuo skubiau lėkti pirkt ledų, mažiau skaudės gerklytę ir po kelių minučių pižama jau buvo numesta šonan, o ligoniukas trypčiojo prie durų kol aš taisiau pataliukus:))) Vienintelė bėda, gydytojas nepaaiškino, kad ne visi gerklės skausmai ledais gydomi, kaži, kaip išsisuksim, kai angina (tfu tfu tfu) sugriebs.
Savaitgalį pastatėm kieme didelį baseiną, veik dvi diena pumpavom vandenį į jį (šulinys toli, tai srovė tokia myzerna telieka kol atiteka). Vakar dar stojau mūru, kad mažiai į jį nelystu, nes vanduo ledinis buvo, šiandien jau pagaliau atidarysim baseininį sezoną. Kad tik tas lietus dabar mane įkalinęs Zarasuose greičiau baigtusi (nors, jei ne jis, tai prie blog'o kaži kada prisėsčiau)-atvažiavau apsipirkti, o minti dviratuką lyjant, menkas malonumas.. Bet, man rodos trumpalaikis toks (aš vėl apie orą:D). Jau apsikroviau maišais su maistu (meluoju, maišus namie paliksiu, kad Rimvydas važiuodamas vakare atvežtu, tik būtiniausius, degančius produktus vešiu dabar-nosinaites Gustei (brolio dukrytei, atvažiavo vakar su močiute pas mus pasisvečiuoti), nes Martynas turi gražias su paveiksliukais, bet neduoda, saldainių vaikams ir grietinės pietų sriubai. Ir pasiimsiu daug knygų, pagaliau galiu skaityti, skaityti, skaityti... Nes kai būnu dviese su knyga ir noriu būti dviese su knyga, o namie ištaikyti pusdienį, kad niekas neliptu ant galvos misija neįmanoma, tik vasara, tiesiog pasislepiu kur foteliuke, hamake ar po obelimi ir..... Labai patiko Alice Sebold "Numylėtieji kaulai" , dabar  "Maximoje" 50 procentų Obuolio knygoms, tai ją pirmą ir pagriebiau. Kitos dvi "Džiulė ir Džiulija", bei "Nuo sutemų iki aušros"  buvo paprastutės, bet surijau ir jas, noriu atsigriebti už visus neskaitimo metus:) Paskutines dvi dienas atsigriebinėjau net ant  "Hario Poterio", pačiupau iš vaikų lentynos- irgi patiko, noriu dar:D

Komentarų nėra: