Kalėdos

Pagaliau ir aš nebeturiu laiko ir nieko nespėju- didžiuliai linkėjimai daugiavaikėms mamoms- jūs šaunuolės! Šeši beveik dideli tai niekis palyginus su dviem dar nedidelėm, kurios vietoj standartinių lietuviškų septynių minučių septynias valandas pasiima:D Todėl buityje sukamės visos drauge, ir valgyt ruošiam ir veliam (pagaliau turiu pasekėjų:D) ir kambarius tvarkom ir rūbus džiaunam:) Ir mums labai smagu! Truputi mažiau smagu buvo per Kūčias, jos buvo netradicinės, labai šaunios, kiek kitokios nei kasmet, bet dėl Augustės karščiavimo (jau sveika sveikutėlė) teko skilti į  į dvi stovyklas- Deimantė su ligoniuke šiltai ir saugiai namie princesišką dieną susiorganizavo, o mes likę, sušokom mašinon ir važiavom sveikinti Ramunės su jubiliejumi. Kadangi mano švogerka gimė tokiu labai šventišku, bet nebaliniu metu, tai tas trisdešimtmetis labiau gal buvo, kelintas- trečias ar ketvirtas tikras gimtadienis, tą dieną kada priklauso:) Truputuką ją  nustebinom, kai išdygom po langais, didele kompanija šaunių draugų ir kaimynų, su plakatais, balionais ir pilnom burnom pūgos, dainuodami "su gimimo diena" :))) Kelios valandos gimtadienio (Armanda labai didžiavosi, kad Vilniuje buvo, dabar jos Vilnius, tai jaukūs mano brolio šeimos namai su dviem mažom puseserytėm) ir žemei su dangumi maišantis skubėjom namo prie stalo sėstis, plotkelės dalintis:)
O rytas pažadino dovanomis, pasirodo ir šiemet buvome labai geri:) Kalėdų senelis ir džiugino ir stebino, Rimvydas gavo anglų kalbos kursus, aš garų puodą (vėliau dar šiaurietiško ėjimo lazdas), Deimantė supakuotą anglų kalbos korepetitorę ir visokių mergaitiškų trikotažinių dalykėlių, Rimgailė taip pat visokių mergaitiškų trikotažinių dalykėlių ir kelioninį kavos puoduką, kurio seniai norėjo (nors nei kavos geria, nei keliauja:D), Marčius lego, Einoras žiūronus, mažosios sesytės papuošalų rinkinį, kurį, miklindamos pirštelius, pačios ir susiverti turėjo, o didieji bernai raktą:) Klaidas pasakojo- žadinu Augustą, kelkis, kažkokį raktą gavom, tik durų  neturim:D Teko, kaip buratinams, tas stebuklingas duris rasti už kurių laimė slepiasi:))) Dabar toje laimėje nuolat bazuojasi daug testosteronu trykštančių paauglių, o Augusto su Klaidu namie beveik ir nebematome- kieme, garaže, Rimvydas įrengė nedidelę treniruoklių salę, su štanga, atsilenkimo suoliuku, ten, vėliau dar ir bokso kriaušė kabės. Tokia visiškai nereali penkiolikmečių svajonė, kurioje ir aš, tikiuosi, šonus prajudinti:)
 Po naminio dovanų lukštenimo, močiutės eglutės šturmas- tikrai tikrai geri buvom:))) Vėliau maišas lauktuvių iš Vilniaus, mano mamos jubiliejus (jai du kartus po 30), sekančią dieną Rimgailės spektaklis kultūrnamyje (ją, raganos dukrą, iškepė ir suvalgė), šokiai ir dainos šventiniame koncerte (kiek kvailai ir jautriai reaguoju į gražiai išpuoštas ir laimingas mažas mergytes scenoje....), kelionė pas Rimvydo tėvelius, jų su šventėm pasveikinti ir šiandien jau rami, eilinė diena rojuje:) Su pasižvygavimais, pasimylavimais, skundais, dainomis, piešiniais,  peštynėmis, bučiniais ir šuoliais iš antro lovos aukšto ant čiužinių:) Bandau nepasiklysti tame triukšme ir susivokti, kokią diagnozę man galima pripaišyti, nes matau kalną puodelių po arbatos gėrimo, daug daug dantų šepetėlių vonioje, keliais aukštais susėdusią šeimą prie televizoriaus (nebetelpame visi ant sofos, o ir noras didelis, glėbyje, ant kelių mažius laikyti (Martyno klausiau, ar tau neliūdna, kad mergytės mano kelius nuo tavęs atėmė- jam tikrai dėmesio kiek mažiau belieka. O jis- mama, tai viena iš šono, kita ant kelių, o man juk dar vienas šonas lieka:) ) ir toks fainumas širdyje! Didelis nuovargis, kirbantis dūšioje nerimas, kaip viskas baigsis ir toks gerumas, lyg medumi patepta......