Tas jausmas, kai studentei dedi maišiukan agurkų, bulvių ir uogienės, toks.... ką aš žinau... jaučiuosi tokia suaugusi...:) Taip, Deimantė jau Kaune, sėdim visi nosis nukabinę, o vakare, ilgai laukiau glėbyje kukčiojantį Martyną- niekada, niekada, mama, nevažiuosiu studijuoti į koledžą, nepriversi.. Nors reikės, nepriversi vis tiek... Niekas manęs neprivers palikti savo namų.. Nereikia man tų mokslų iš viso, nesąmonė tas koledžas! Kasyklininkų dirbsiu, raumenų man reikia, kad kirtiklį išlaikyčiau, kam man tas protas... Užtenka man proto, tiek, kiek turiu, Deimantei gal neužteko ir išvažiavo, man užtenka- niekur, niekada iš namų nevažiuosiu!!! :D Neklauskite, kodėl tam ateities košmare koledžas figūruoja, gal tv per daug prisižiūrėjo:D Na, bet pažadėjau, kad niekur nereiks važiuoti ir galės visą gyvenimą su mamyte ir tėčiu nugyvent:)))
Jei kas netyčia turit seną, nereikalingą, bet dar tinkamą studentiškam gyvenimui šaldytuvą, su malonumu priglaustume:)
4 komentarai:
O kur Deimantė įstojo? :) Aš pati šiemet į antrą kursą Kaune LSMU eisiu :)
Šaldytuvo nebeturim, bet jei reikia vienvietės kaitlentės, senobinio elektrinio puodo vietoj orkaitės ir padrožtų keptuvių, žinokit kur ieškot :) Dar pagalvę atliekamą turim, jei ką. Viskas iš studentavimo laikų išsaugota :)
Edita, į Vytauto Didžiojo universitetą- kūrybines industrijas:)
Aiste, ne, šito gėrio nereikia, barakas Koks, nemačiau gražesnio, virtuvė nereali, va tik šaldytuvo nei bendro, nei kambary nėra, ieškau:)
Geras universitetas, gera specialybė :) Sveikinimai fux'ei :))
Rašyti komentarą