Kūrybinė tremtis

Švenčiu vasarą:) Tik praėjus 10 dienų po išėjimo iš darbo supratau, kad pagaliau galva pailsėjo, pagaliau apsikuopiau visus namų užkaborius, susidėliojau visus planus, svajones ir darbus, bei labai pasiilgau sodybos:) Susimečiau mašinon kelis vaikus (didieji bernai nepasidavė vilionėms, Deimantė gastroliuoja po Belgija, ją pakeitė Rimgailės draugė Austė), kelis maišus vilnos, cukraus, druskos, receptų sąsiuvinį ir pirmyn į gamtą:) Niekada nesuprasiu, kodėl sakoma, kad augalininkystė sunkus ir nuoseklus darbas, aš  pavasarį viską sukišu žemėn (dažniausiai vėluodama, kai mama jau aimanuoja ir graužia, kad šiemet daržo neturėsiu.....), kokį kartelį, kitą, užmulčiuoju žole ir trečią kartą užsuku ten, vasaros pabaigoje , kad derlių susirinkčiau:))) Ir gėrybių ojojoj, nespėju doroti ir į rūsį nešt! Vadinasi, arba lengvą ranką turiu, arba gera aura toje vietoje, arba motina gamta supratusi, kad vargiai pajudinsiu užpakalį vardan sočios žiemos, viską už mane padaro :D
 Išdžiovinau saulutėje milžino šlepetes (Martynas niekaip nepatikėjo, kad tokio dydžio kojų būna), nepatikėjau ir aš, kad 52 dydį nuvelti TOKS smagus darbelis, o džiūna jos TIEK dienų:) Tikriausiai nenorėsiu to pakartoti ir tik solidarumu vardan (suprasdama, kokia bėda didelė pėda) ėmiausi šio užsakymo. Nes žinau, kokia garbė būti nestandartiniu dydžiu apdovanotam ir kokia tikimybė rasti patogius, nespaudžiančius batus (kartą, dideliam džiaugsmui, radau internete dailias moteriškas basutes už padorią kainą, o aplinkui  kudakuojančių mažapėdžių būrelį- vaje vaje, 43 dydis, siaubas siaubelis, gal jas transvestitams gamina..... Mda....:D )

Vaikai, kol aš tarp vėlimo stalo ir agurkų/cukinijų/slyvų kišimo į stiklainius mėčiausi, susiorganizavo žvakių gaminimo fabrikėlį. Visus nenaudojamus (o praradus saiką, bei mano kontrolę, ir naudojamus) indus užpildė vasara ir užliejo vašku:) Labai smagus užsiėmimas!

Smagu-  kurti netrukdė nei televizorius, nei kompiuteris, o kai lietutis vis iš pievų ir stebėjimų postų medžiuose, sugindavo daržinėn, nieko kito ir neliko.  Aš taip tas kelias dienas ir neatlipau nuo vėlimo stalo, iki išnaktų mirkiausi vilnose ir pamuilėse, o galva sproginėjo nuo naujų idėjų:) Greitai jomis pasidalinsiu:)))