Burokėlių sriuba man pati skaniausiai. Verdų ją tirštą ir būtinai bulvytės šalia, su lupena virtos. Aplamai negaminu sriubos-antro patiekalo-deserto-kompoto. Gal, reikia pripažinti tingiu, ir nors virtuvėje sukiotis man patinka, bet jei kasdien ruoščiau po kelis patiekalus pietums (tai darau tik savaitgaliais) niekam daugiau neliktu laiko. O laiko man reikia daug ir sau, ir vėlimui, ir pasitrynimams su vaikais. Tiesiog kažką aukoju. Kai augau, mama visada pietūs virdavo tvarkingai, bet aš pateisindama savo tingumą verdu arba tirštas, sočias sriubas, arba troškinius, arba kotletukus kokius su salotomis.
Burokėlių sriuba labai paprasta- kauliukus išvirti, burokėlius atskirai. Juos sutarkuoti, versti į puodą su kauliukais, keptuvėje pakepinti svogūnus, morkas ir jais pagardinti sriubą. Ai, dar labai svarbu krapų ir petražolių turėti šaldiklyje, labai paskanina. Valgyti su grietine ir karštomis bulvėmis:)
Kirvio skaičiuoklė-Burokėliai apie litą už kilogramą (kadangi užsiauginu pati, tai net lindau google pažiūrėti kainos:))
Kauliukai- keturi litai kilogramas.
Svogūnai, morkos ne daugiau lito.
Dar bulvės (netikiu, kad neturite savo).
Didelis puodas sočios, skanios sriubos kainuos 5-6 litus. Ir dar rytdienai liks:)
Beje apie vegeta. Labai skausmingai, bet atsisakiau jos. Pereinamas laikotarpis labai bjaurus buvo, nes, na ne tas skonis ir taškas. Tas E621 buvo tiek iškraipęs mano skonio receptorius, kad ilgai nesupratau,kaip ir viso be jos išsiversiu:( Bet, pasirodo, reikalingas abstinencijos periodas, nes dabar už lauro lapelį, pipirą, mairūną (labai ačiū Ramunę už jį, ir duonutėn dažnai dedu), sauja petražolių ir krapų skaniau nėra. Vasarą auginsiu prieskonių darželį :)))
2011 m. sausio 19 d., trečiadienis
Alga už mokslus
Kai dirbi turi gauti algą. Arba, bent jau didžiulį malonumą jaust, kurį suteikia tas darbas:) Nepažįstu nė vieno vaiko kuris nuolat jaustu malonumas mokydamasis (jūs pažįstat?). Motyvuoti mokinukus bandžiau visaip, kažkur keliausim visa šeima, dviračius geresnius (dažniausiai didesnius, nes auga, kaip pasiutę visi trys) nupirksim.. Bet va , tai, kad jie trys kiša koja, nenoriu kad tas kuriam nelabai sekasi-labiau tingisi, pyktu, kad važinėja senu dviračiu, o ir kai keliai asfaltu tempiasi nori nenori reikia didesnį pirkti. Kelionės irgi keblu, neišvažiuosi kažkur palikęs vieno. O ir tas prizas toli toli atrodo, kai mokslo metai tik įpusėja...
Kišenpinigiai atskiras reikalas. Maniškiams juos gauti vienintelė sąlyga buvo-parašyti tris lapo ilgio istorijas apie tai kuo gyvena. Sakau buvo, nes dar užpernai jie pradėjo maištauti, kad nesąžininga, kad darys ką tik nori, tik ne rašys. O rašyti labiausiai reiktu, nes tikrai nei vienam nepakenktu pasitobulinti šioje srityje. Na maištai tai maištas, mano reikalavimų nevykdot, pinigų nebus.Nenusileidau:)
Šiemet pas mus vokelių sistema-kas mėnesį dedu į kiekvieno vokelį (patys juos apipiešė ir burtažodžiais aprašė, kad sektųsi) po dvidešimt litų. Jei gale mokslų metų mokslų vidurkis bus toks apie kokį tarėmės (Klaidas be 7, Augustas be 6, Rimgailė irgi be 6, nors manau ji gali daugiau, bet tik pirmus metus pažymius gauna, penktokė dabar) tada galės pasiimti sutaupytą sumą. Jei ne-pinigai keliauja kitiems mokslo metams:) Visada galės sukauptus milijonus pasiimti 12 klasėje samdyt korepetitoriams ir tikėtis, kad dar kažkas liks ir jiems;)))
Kišenpinigiai atskiras reikalas. Maniškiams juos gauti vienintelė sąlyga buvo-parašyti tris lapo ilgio istorijas apie tai kuo gyvena. Sakau buvo, nes dar užpernai jie pradėjo maištauti, kad nesąžininga, kad darys ką tik nori, tik ne rašys. O rašyti labiausiai reiktu, nes tikrai nei vienam nepakenktu pasitobulinti šioje srityje. Na maištai tai maištas, mano reikalavimų nevykdot, pinigų nebus.Nenusileidau:)
Šiemet pas mus vokelių sistema-kas mėnesį dedu į kiekvieno vokelį (patys juos apipiešė ir burtažodžiais aprašė, kad sektųsi) po dvidešimt litų. Jei gale mokslų metų mokslų vidurkis bus toks apie kokį tarėmės (Klaidas be 7, Augustas be 6, Rimgailė irgi be 6, nors manau ji gali daugiau, bet tik pirmus metus pažymius gauna, penktokė dabar) tada galės pasiimti sutaupytą sumą. Jei ne-pinigai keliauja kitiems mokslo metams:) Visada galės sukauptus milijonus pasiimti 12 klasėje samdyt korepetitoriams ir tikėtis, kad dar kažkas liks ir jiems;)))
Smalyžių diena
Nuodėmiauju:))) Grįžau iš parduotuvės neperseniausiai ir dabar sėdžiu su ką tik iškepusios duonos rieke, storai aptepta sviestu....Šakės mano figūrai ir palaima mano gomuriui... Reiktu pasižadėt sau, nuo pirmadienio tarkim, mesiu visas šitas skanias nuodėmes šalin ir pradėsiu gal sportuot kiek:) Nes po naujų metų dar net aerobikoj nebuvau nė karto (iki švenčių maratono, kol savaitinis ėdimo turas neišmušė iš doros kelio, du kartus per savaitę ėjau), nekalbu net apie, nors trumpą, rytinę mankštelę. Na, bet turiu dar keturias dienas-einu dar atsirieksiu duonutės :raudonuoju: Juk nesu tokia beviltiška, štai su Rimgaile lenktyniavome kuri daugiau
atsilenkimų padarys per pusę minutės-aš laimėjau:))) Vienu daugiau, bet vistiek daugiau:)))
O Augustas su Klaidu lenktyniavo kuris geriau išmoko rusų žodžius, prizas buvo šokoladai, o kad labiau skatintu jie gulėjo jų kišenėje. Joooooo...galėčiau daug jų nuodėmių rusiškai papasakoti, nebijodama, kad perskaitys ir gausiu velnių:))) Nors prizai jau pilveliuose, bet rezultatai egzamino labai priklausys ir nuo to ar aš ir jūs kumščius laikysim:)))
Pietums burokėlių sriuba, nieko ypatinga, bet vistiek parašysiu receptą į pietūs iš kirvio. O vakarienei mūsų kepta duona su šokoladiniu kremu. Tiesiog smaližių diena:)))
Rimgailei supyniau 15 kasyčių, laukdama Dovilės susitvarkiau vonią ir virtuvę (Dovilė neatėjo susitiksime kitą savaitę), nuvėliau geltonus tepukus, sudėliojau su Martuku tris dėliones, paruošiau pusryčius-pietūs-vakariene, pasikartojau rusų kalbos žodžius, prakišau nelygioje kovoje, kad bernai nesėdėtų visą dieną prie kompo ir išskalbiau du reisus drabužių. Ai, dar susitariau su Dalia, kad ji išlaisvins mano nuotraukas iš negyvo fotoaparato-negana to, kad fotogafuoti su juo lyg dalyvauti loterijoje (nes ekranas nerodo nieko, pyškini nuotraukas, o kas išėjo, o dažniausiai neišėjo pamatai tik kai perkeli nuotraukas į kompiuterį) tai dar ir pakrovėjas dingo:( Bandžiau jį pasiskolinti, bet, štai Dianos pakrovėjas irgi dingo... Arba mes abi nevalos ir nepadedam daiktų į vietą, arba mūsų vaikai tokie, arba dabar kažkoks mistiškas pakrovėjų dingimo laikas (pasitikrinkite savuosius:)))
Eilinė ir nuobodi diena:) Bet saldi:)
atsilenkimų padarys per pusę minutės-aš laimėjau:))) Vienu daugiau, bet vistiek daugiau:)))
O Augustas su Klaidu lenktyniavo kuris geriau išmoko rusų žodžius, prizas buvo šokoladai, o kad labiau skatintu jie gulėjo jų kišenėje. Joooooo...galėčiau daug jų nuodėmių rusiškai papasakoti, nebijodama, kad perskaitys ir gausiu velnių:))) Nors prizai jau pilveliuose, bet rezultatai egzamino labai priklausys ir nuo to ar aš ir jūs kumščius laikysim:)))
Pietums burokėlių sriuba, nieko ypatinga, bet vistiek parašysiu receptą į pietūs iš kirvio. O vakarienei mūsų kepta duona su šokoladiniu kremu. Tiesiog smaližių diena:)))
Rimgailei supyniau 15 kasyčių, laukdama Dovilės susitvarkiau vonią ir virtuvę (Dovilė neatėjo susitiksime kitą savaitę), nuvėliau geltonus tepukus, sudėliojau su Martuku tris dėliones, paruošiau pusryčius-pietūs-vakariene, pasikartojau rusų kalbos žodžius, prakišau nelygioje kovoje, kad bernai nesėdėtų visą dieną prie kompo ir išskalbiau du reisus drabužių. Ai, dar susitariau su Dalia, kad ji išlaisvins mano nuotraukas iš negyvo fotoaparato-negana to, kad fotogafuoti su juo lyg dalyvauti loterijoje (nes ekranas nerodo nieko, pyškini nuotraukas, o kas išėjo, o dažniausiai neišėjo pamatai tik kai perkeli nuotraukas į kompiuterį) tai dar ir pakrovėjas dingo:( Bandžiau jį pasiskolinti, bet, štai Dianos pakrovėjas irgi dingo... Arba mes abi nevalos ir nepadedam daiktų į vietą, arba mūsų vaikai tokie, arba dabar kažkoks mistiškas pakrovėjų dingimo laikas (pasitikrinkite savuosius:)))
Eilinė ir nuobodi diena:) Bet saldi:)
2011 m. sausio 18 d., antradienis
Antradienis
Šiandien turėjau rūpestėlių su savo namučiais. Foto tai atsirasdavo, tai dingdavo, o tauta mane ir sms ir skypu atakavo su skundais. Ačiū tau, Aureliją, kad padarei tvarką:* (paminėsiu tave geru žodžiu savo priešmieginėje dienos aptarimo penkiaminutėje su vyru:)) Ir atsiprašau tų kurie buvo užsukę techninės profilaktikos metu, tikiuosi dabar jau viskas susitvarkė:)
Žinote kokią dovaną gavau! Maisto ruošimo bazę! Martukas jau seniai po stalu gyvena,ten ir čiužinukas patiestas ir žaislų kalnai, o šiandien ruošdama pietūs neradau tarkos, bliūdo, po kelių minučių ir sulakstymo kambarin-vonion-verandon, neradau ir morkų nuskustų. Pasirodo Vaikas man pastatė maisto ruošimo bazę, teko lankstyti savo senus kaulus ir visus du metrus ūgio, bei šimtą kilogramų šonų kišt po stalu :D Rimvydai, ačiū, kad jį padarei tokį didelį-tilpau ! Kai sutarkavau morkas, bulves supjausčiau, po stalu gėrėm obuolių sultys ir atsinešę pagalvę gulėjom...Bandėt kada palysti po stalų? Fantastika ! Dabar suprantu, kodėl vaikai vis ten lenda-pasaulį matai aukštyn kojom, man žiauriai patiko:))) Tebunie šio vakaro užduotis jums, prigulti po stalu ir sugalvoti tris norus:)))
Popiet skambino Draugė ir klausė kodėl vis rašau apie Vaiką, o dičkius pamirštu. Lengva jai, turinčiai metinuką sakyti rašyk ir apie paaugliukų kasdienybę, man juk reikia gauti leidimą aprašyti kiekvienam įvykiui, man juk su jais gyvent paskui:))) Mažiausiai dar septyneris kokius metus..... Nors, štai Rimgailė sutiko, kad pasidžiaugčiau, jog ji pradėjo šokių būrelį lankyti. Užpernai berods, turėjo begalę užklasinės veiklos, po mokyklos dainuot-sportuot-vaidint, vėl dainuot, grįždavo vėliau, nei mes iš darbų. Bet paskui buvo ramybės metas, todėl labai džiugu, kad rado mėgiamą užsiėmimą :) O berniukai streikuoja-savaitgalį kai važiavo į varžybas susipyko su trenere, visa komanda, ir keršydami visi draugiškai nusprendė neiti į treniruotes:) Man patinka, kad taip civilizuotai bando pakeisti jos bendravimo stilių su jais, nes pasakoja, kad persūdo retsykiais (nors 12 trylikamečių vienoje krūvoje ir aš sunkiai atlaikyčiau gal :D) Tikriausiai čia ženklas, kad išaugs karta, kurį streikuos-mitinguos ir kažką keis, o ne dejuos, skųsis ir nieko nedarys:) Arba mano bernai tinginiai ir rado gerą pasiteisinimą nusimuilinti nuo treniruočių :D
Lauke žiauriai slidu, Martuko nevedu į darželį, lai saugiai pabūna namie, o dar tas gripas-skalambija per visas žinias, gazdina... Tfu tfu tfu, kad tik visi sveiki būtumėm:) Ir jūs būkite :)
Žinote kokią dovaną gavau! Maisto ruošimo bazę! Martukas jau seniai po stalu gyvena,ten ir čiužinukas patiestas ir žaislų kalnai, o šiandien ruošdama pietūs neradau tarkos, bliūdo, po kelių minučių ir sulakstymo kambarin-vonion-verandon, neradau ir morkų nuskustų. Pasirodo Vaikas man pastatė maisto ruošimo bazę, teko lankstyti savo senus kaulus ir visus du metrus ūgio, bei šimtą kilogramų šonų kišt po stalu :D Rimvydai, ačiū, kad jį padarei tokį didelį-tilpau ! Kai sutarkavau morkas, bulves supjausčiau, po stalu gėrėm obuolių sultys ir atsinešę pagalvę gulėjom...Bandėt kada palysti po stalų? Fantastika ! Dabar suprantu, kodėl vaikai vis ten lenda-pasaulį matai aukštyn kojom, man žiauriai patiko:))) Tebunie šio vakaro užduotis jums, prigulti po stalu ir sugalvoti tris norus:)))
Popiet skambino Draugė ir klausė kodėl vis rašau apie Vaiką, o dičkius pamirštu. Lengva jai, turinčiai metinuką sakyti rašyk ir apie paaugliukų kasdienybę, man juk reikia gauti leidimą aprašyti kiekvienam įvykiui, man juk su jais gyvent paskui:))) Mažiausiai dar septyneris kokius metus..... Nors, štai Rimgailė sutiko, kad pasidžiaugčiau, jog ji pradėjo šokių būrelį lankyti. Užpernai berods, turėjo begalę užklasinės veiklos, po mokyklos dainuot-sportuot-vaidint, vėl dainuot, grįždavo vėliau, nei mes iš darbų. Bet paskui buvo ramybės metas, todėl labai džiugu, kad rado mėgiamą užsiėmimą :) O berniukai streikuoja-savaitgalį kai važiavo į varžybas susipyko su trenere, visa komanda, ir keršydami visi draugiškai nusprendė neiti į treniruotes:) Man patinka, kad taip civilizuotai bando pakeisti jos bendravimo stilių su jais, nes pasakoja, kad persūdo retsykiais (nors 12 trylikamečių vienoje krūvoje ir aš sunkiai atlaikyčiau gal :D) Tikriausiai čia ženklas, kad išaugs karta, kurį streikuos-mitinguos ir kažką keis, o ne dejuos, skųsis ir nieko nedarys:) Arba mano bernai tinginiai ir rado gerą pasiteisinimą nusimuilinti nuo treniruočių :D
Lauke žiauriai slidu, Martuko nevedu į darželį, lai saugiai pabūna namie, o dar tas gripas-skalambija per visas žinias, gazdina... Tfu tfu tfu, kad tik visi sveiki būtumėm:) Ir jūs būkite :)
Fėjos
Ar pas jus irgi naktimis lankosi fėjos, nykštukai ir visokie kitokie nematomi vaikų draugai? Mano namuose jie nuolatiniai svečiai. Gaila neturiu fėjų dėžutės foto-Rimgailė labai gražią padariusi buvo...Fėjos labai padeda Vaikui ryte greitai prabusti, nes juk reikia šokti iš lovos, bėgti per visą kambarį ir ieškoti lauktuvių:) Ir ko tik jos nebuvo atnešusios - vaisių, saldainių, knygučių, žaislų ir pamestą kojinaitę:) Smagiausia, kad jos labai dažnai dovanoja žaisliukus kokius Martukas irgi turi! Palėpėje riogso stebuklinga dėžė, kurioje gyvena žaisliukai. Jų ten tiek daug! Retsykiais žaislai iš namų dingsta ir kažkokiu mistiniu būdu atsiduria palėpėje.... Ir tik fėjos žino kur ta dėžė paslėpta.
O sodyboje fėjos didesnės. Ir dovanos kitokios-laiškelis, žemuogių smilga, užburtas obuolys... Kad jos Vaiko nepamirštu pastatėm fėjų namelį....
Iš pradžių jis beržynėlyje stovėjo, bet ten skruzdėlės fėjas kandžiojo, tai atsinešėm arčiau-prie smėlynės:)) Keisčiausia, kad sodybos fėjos dovanas neša ne ryte, o vakare, tikriausiai todėl, kad vasarą nereikia anksti keltis ir kad Vaikas galėtu ilgiau pamiegoti (ir, kad mamai leistu:)))
O sodyboje fėjos didesnės. Ir dovanos kitokios-laiškelis, žemuogių smilga, užburtas obuolys... Kad jos Vaiko nepamirštu pastatėm fėjų namelį....
Iš pradžių jis beržynėlyje stovėjo, bet ten skruzdėlės fėjas kandžiojo, tai atsinešėm arčiau-prie smėlynės:)) Keisčiausia, kad sodybos fėjos dovanas neša ne ryte, o vakare, tikriausiai todėl, kad vasarą nereikia anksti keltis ir kad Vaikas galėtu ilgiau pamiegoti (ir, kad mamai leistu:)))
Kipšiuko dainelės
Džiaukitės, kad negirdit, kaip dainuoju-mano balso tembrą ir nepataikymą į ritmą atlaiko tik mažos ausytės:D
Kipšiuko dainelės tikslas pažadinti, arba išjungti tą signalizaciją kuri įsijungia, kai paguldau Vaiką lovon- nenoooriuuuuuu dar miegootiiiiiiii....
Kam Martukui rankos...Kad bėgiotu greitai.
Kam ausytės mažos....Kad sriubytę virtų.
Kam gi jam blakstienos.... Kad galėtų vaikščiot. (Mamytė dažnai ant jų prasilaksto:D)
Kam kačiukui nosis... Kad smėliuką raustų.
Kam ant namo stogas...Kad pyragą keptų.
Kam tėveliui nosis...Kad pelė nugraužtų.
Kam lovytės reikia... Kad joje pliuškentis.
Kam tas ežerėlis... Kad avietės augtų............
Kipšiuko dainelės tikslas pažadinti, arba išjungti tą signalizaciją kuri įsijungia, kai paguldau Vaiką lovon- nenoooriuuuuuu dar miegootiiiiiiii....
Kam Martukui rankos...Kad bėgiotu greitai.
Kam ausytės mažos....Kad sriubytę virtų.
Kam gi jam blakstienos.... Kad galėtų vaikščiot. (Mamytė dažnai ant jų prasilaksto:D)
Kam kačiukui nosis... Kad smėliuką raustų.
Kam ant namo stogas...Kad pyragą keptų.
Kam tėveliui nosis...Kad pelė nugraužtų.
Kam lovytės reikia... Kad joje pliuškentis.
Kam tas ežerėlis... Kad avietės augtų............
Įkurtuvės
Fantastika! Na ir dienelė, tik vidurdienį paskelbiau apie įkurtuves ir jau beveik 1000 svečių mane aplankė! Nors meluoju, porą šimtų jau iki šiandien buvo, kol čia tvarkiau, dėliojau (Aurelija, ačiū už pagalbą), klaidas po 100 kart taisiau (ale neraštinga kokia, siaubas:( ) vis užklysdavo svetelis, kitas:) Man, savimylai, labai faina, kad skaitote ką čia rašinėju...Tik komentarai kur?! Atsiprašau, jums ką atrodo, kad aš čia su sienom kalbėsiu?:D Aurelija sakė, kad man bus batai, jei paskelbsiu konkursą -kas parašys daugiausia komentarų per metus, tai ir neskelbsiu, bet sąžinės tai turėkit, a.....
Ryte mane išmaudė. Bėgau kavos parduotuvėn, ačiū Die, kad kūtvėla esu ir riebaluota galva buvo, tai po gobtuvu pasislėpiau. Gatvėse upės atlydžio plaukia, protingos mašinos lėtai tas upes pervažiuoja, o durna fūra kaip lėkė viršydama greitį, taip ir nulėkė. Upė vagą pakeitė ir mane nuo galvos iki kojų išprausė:( Dar gerai, kad nėjau nosies užrietusi, tai akių neprisėmiau, bet tie lašiukai visą kelią nuo gobtuvo kapt...kapt... Tiesa būna blogiau-man iki namų du žingsniai, o priekyje ėjusi moterytė šviesiai kakaviniu paltu ir išcackinta šukuosena turbūt į pasimatymą skubėjo:( Sakau, durna fūra.
Užsikabinau su tuo dienoraščiu ir supermamon ir facebookan vis lindau pagyrų skaityti, visą dieną prie kompo beveik:D Bet tepukus mėlynus nuvėliau, ruošiuosi Sartų žirgų lenktynėms, laiko vis mažiau lieka, o va nepersidirbu. Aplinka kalta, kaip visada:))))
Paskutinėm dienom einam gult su Rimvydu apie ketvirtą ryto, aš čia kuičiuosi, o jis nuotraukų diskelius peržiūrinėja ir tvarko-kažkada kompui prastai buvo, tai teko skubant mest visas foto belekaip į cd, dabar rasti ką nors misija neįmanoma. Bet koks malonumas užtai dabar leistis į prisiminimų jūras.... Vaikai kokie mažučiai buvo....mes tokie jauni.... Vienoje nuotraukoje per Rimvydo brolio vestuves stovi jis toks gražus, neraukšlėtas, sako, kiek man čia, gal 24-25 buvo... O šalia aš, su Martuku poros mėnesių ant rankų (jau raukšlių nuvagotu veidu...) Na labą dieną, aš trisdešimties metų Martyną gimdžiau, jis metais vyresnis ir matai 25 jam! Jau tie vyrai (myliu myliu).
Labai noriu čia įkelti porą vaizdelių iš namų video, tik nemokame iškirpti norimo epizodo iš viso įrašo. Jei gudresnių už mus yra, tai galite ir pasidalinti paslaptimis, kaip tai padaryti:)))
Gera namie, taip tylu....Tik katinai duodasi, kaip pasiutę, jiems vakarais antras kvėpavimas atsiveria, laksto sienomis kol kokiu rankšluosčiu to kvėpavimo neuždarom. Ale, kaip briedžiai kokie....
Ryte mane išmaudė. Bėgau kavos parduotuvėn, ačiū Die, kad kūtvėla esu ir riebaluota galva buvo, tai po gobtuvu pasislėpiau. Gatvėse upės atlydžio plaukia, protingos mašinos lėtai tas upes pervažiuoja, o durna fūra kaip lėkė viršydama greitį, taip ir nulėkė. Upė vagą pakeitė ir mane nuo galvos iki kojų išprausė:( Dar gerai, kad nėjau nosies užrietusi, tai akių neprisėmiau, bet tie lašiukai visą kelią nuo gobtuvo kapt...kapt... Tiesa būna blogiau-man iki namų du žingsniai, o priekyje ėjusi moterytė šviesiai kakaviniu paltu ir išcackinta šukuosena turbūt į pasimatymą skubėjo:( Sakau, durna fūra.
Užsikabinau su tuo dienoraščiu ir supermamon ir facebookan vis lindau pagyrų skaityti, visą dieną prie kompo beveik:D Bet tepukus mėlynus nuvėliau, ruošiuosi Sartų žirgų lenktynėms, laiko vis mažiau lieka, o va nepersidirbu. Aplinka kalta, kaip visada:))))
Paskutinėm dienom einam gult su Rimvydu apie ketvirtą ryto, aš čia kuičiuosi, o jis nuotraukų diskelius peržiūrinėja ir tvarko-kažkada kompui prastai buvo, tai teko skubant mest visas foto belekaip į cd, dabar rasti ką nors misija neįmanoma. Bet koks malonumas užtai dabar leistis į prisiminimų jūras.... Vaikai kokie mažučiai buvo....mes tokie jauni.... Vienoje nuotraukoje per Rimvydo brolio vestuves stovi jis toks gražus, neraukšlėtas, sako, kiek man čia, gal 24-25 buvo... O šalia aš, su Martuku poros mėnesių ant rankų (jau raukšlių nuvagotu veidu...) Na labą dieną, aš trisdešimties metų Martyną gimdžiau, jis metais vyresnis ir matai 25 jam! Jau tie vyrai (myliu myliu).
Labai noriu čia įkelti porą vaizdelių iš namų video, tik nemokame iškirpti norimo epizodo iš viso įrašo. Jei gudresnių už mus yra, tai galite ir pasidalinti paslaptimis, kaip tai padaryti:)))
Gera namie, taip tylu....Tik katinai duodasi, kaip pasiutę, jiems vakarais antras kvėpavimas atsiveria, laksto sienomis kol kokiu rankšluosčiu to kvėpavimo neuždarom. Ale, kaip briedžiai kokie....
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)