Kovo pabaigtuvės

Tikrai šventėm žemės dieną. Ir elektrą sąžiningai išjungėm (tv tai ne, nes ant svarstyklių gulėjo vynas/vaisiai/jaukus pasišnekučiavimas su draugais ir 6 vaikai/iš jų du keturmečiai ir trimetė.... Bailiai mes pasirodo:D Vaikai nugalėjo ir išjungus šviesas ir toliau žiūrėjo žiauriai gerą, nerealų filmą kurio niekada gyvenime daugiau neberodys:))) O, kad mažiai nezystu žaislų nematydami, dar ir užuolaidas atsitraukėm praeivių susidomėjimui ir nuostabai durniai, sėdi prie nukrauto stalo vitrinoje ir rodosi visiems:DDD

Laukdama svečių vėrinukų privėriau (vynuogė, Džiugas, alyvuogė, pelėsinis sūris), ananasą, vaisius supjausčiau ir duoniukus su tepamu sūriu ir lašiša paruošiau

O visą  praitą savaitę, pas mus vyko kasmetiniai teatro renginiai "Du sparnai". Meluoja tie, kurie sako, kad provincijoje miręs kultūrinis gyvenimas, kad nėra ką veikti-tik spėk suktis!!! Didžiausią įspūdį paliko V. Landsbergio „Arklio Dominyko meilė“, begalo gražus spektaklis, o kadangi ir mano vaikai vaidino, tai baisiai nekokybiškas (greičiau fotoaparatas silpnokas, nei fotografė kalta)  nuotraukas ir čia parodysiu:) Deimantė angelas buvo, sėdėjo palubėje ir sekė visą Dominyko meilės istoriją...

O Einoriukas-boriužiukas, vėrė žemuoges ants smilgos... O mane siutas ėmė, kad sušals basomis ir taip išrengtas, nes salėje vėsu ir su striuke buvo:(

 Pats gražiausias boružiukas:)))

Įteikėme gėlių jauniesiems aktoriams ir atsibučkinę užkulisiuose, ėjom laukan, kad Marčius galėtu purvo voniomis pasimėgauti:))) Kriu- kriu....

Šeimyninis rinkinukas

Tarptautinis biznis:))) Apaviau visą didelę Dovilės šeimą (beveik, mažoji Saulutė liko be batukų, bet jos kojytės dar tik bučinukams naudojamos, išmoks eiti, apausiu ir ją:))) ) Tepukai išskrido į Lenkiją, kad lietuvaitė ir jos nuostabi šeima nesušaltu, kol sulauks basų kojų sezono:)

Pirmadienis

Pamaniau, kad nereikia man blog'e skirstyt įrašų į "Šventės" ir "Kasdienybė", nes pastarosios dienos rodo, kad kiekviena diena- šventė:))) Ryte gryžo Mūza, nenuostabu, kelias savaitės visos mintys tik apie šunytę sukosi, o velti be meilės nėra prasmės, o ir nesažininga būtų (mažai šildys tokie tepukai). Nuvėliau žydrus veltinukus ir pradėjau dėlioti kitus:)  Paskui parašiau laišką protingiems žmonėms ir sužinojau, pagal Minutės taturuotę ausyje, kad  dokumentinis jos vardas yra CITRA LAPIAI, gimė 2007 03 06, tevas- Reval Dream Image, mama- Vaiva Zelsvos vingis. Tuoj pat parašiau žinutę veisėjai, pasakiau, kad Minutė pakeitė šeimininkus, tiesiog manau, kad jai  turėtu rūpėti jos buvęs vaikas:) O ir rūpėjo, paskambino man, pakalbėjom... Baisu, kad gyvūnai išmetami, kai nusibosta su jais žaisti:((( Vakare gi, po nuostabios dienos, dar naujiena, gavau laišką nuo Loretos, kuri augina Minos sesytę!!! Jaučiuosi, lyg pati pamestus gimines radusi, net nuotraukas mačiau, Cera labai panaši į Minutę:) Gėris tas blog'as, toks mažas pasaulis pasidaro.....
Bernai atidarė dviračių sezoną, Klaidas (nebepamenu ar pasakojau) naują nusipirktą (pats užsidirbo, susitaupė,  beveik metus banke, sąskaitoje pinigėlius laikė), o Augustas senąjį, pasibalnojo (pats stabdžius naujus susimontavo) ir pirmyn... Reiks ir man savąjį iš sodybukės atsivežti, sausa jau keliuose:)
Martukas irgi sezoną atidarė, pirmą kartą šiemet, berods, į darželį nuėjo! Pramušė kažkaip, tiek spyriojosi, derėjosi, o šį savaitgalį išrėžė, kad pasibaigs išeiginės ir eisiu pas vaikus, reikia gi jiems apie Miną papasakoti:) Net maikutė su tigru išsirinko, kad vaikai žinotu kokio dydžio Mina:D Dabar ji dėmesio centre, nuolat glostoma, niurkoma, vaikų draugų eskursijos eina žiūrėt, tiek išūžtos visiems ausys buvo apie gražuolytę. Tik kaimynai pakraupę-ką mažo šuns negalėjot pasiieškoti ir vaikų mokytoja-kam  jums dar šuo, nejau vaikų mažai:D
Buvom vakarop pas veterinarą, paprašiau, kad vaistukus suleistu (tuos kur iš Klaipėdos atsivežėm), nes pažiūrėjau Minutei į užpakalį, paskui į akis... Ne, negaliu aš jai durt:))) Tuo pačiu ir skiepukui penktadienį užsirašėm, gausim skiepų pasą ir jau bus ramu. Katės vis dar siunta, bet jau mažiau, Keša, ant mano vėlimo stalo apsigyveno (kai dirbau, tai iki pusės valdenyje mirko, bet nesitraukė:D), o Miksė tarp šio ir ano pasaulio-ant palangės prie praviro lango, jei kas mokėtu po litą už kiekvieną jos stryktelėjimą laukan/vidun, tai kelis šimtukus kišenėje turėčiau :D Bet jau nebešnypščia tiek, tik, kai ta balta meška per arti prieina ir jau migruoja po namus, matosi, kad baimės nebe pilnos kelnės, bet tik sklidinos kojinės:))) Manau ryt bus dar lengviau joms.
Vaikai jau miega.... Einam su Rimvydu pasivaikščioti, taip smagu vakare prieš miega pazyliot ištuštėjusiomis gartvėmis.. Romantika...  Nedarėmė to, nuo....gal po vestuvių ir nedarėme? Tas šuo mūsų santuoką išgelbės:DDD

Princesės tapukai

Šilti, kambariniai, veltinukai mažai princesės kojytei, dekoruoti rože ir rožiniais potepiais:)

Mina

Sulaukėm!!! Vakar buvo be galo ilga diena, prasukom beveik 900 kilometrų...... Vos tik gavom žinią, kad galime važiuoti pasiimt Minutės,  pusvalandį gerą padejavom, vaje, kaip toli, vaje kiek kuras kainuos ir pradėjom krautis daiktus-VAŽIUOJAM PRIE JŪROS!!! Išvakarėse žinoma visus namus išblizginom (velniava, nebesimato jau:D) , vaikai net knygų lentynas ir rūbų spintas susitvarkė, kad Minai tik gražu būtų:D Kelionė buvo tikrai ilga, gerai, dar, kad anksti pajudėjom, nes jau apie piet labai troškau atskiro kambario mašinoje, kad galima būtų užsidaryt duris ir kelias minutes pabūti tyloje:DDD Stoti teko dažnai, tai sisiot, tai pavargau sėdėt,kojos užtirpo, tai stoooookkkk supynes matau:)))

Marčius iš sumuštiniu ryklius darė ir neužsičiaupdamas komentavo kokia ilga ta Lietuva:)))

Klaipėdą pasiekėm jau popiet, laikinos globėjos namus gal lengvai radome, o pakeliui, dar stabtelėjom gėlių jai ir dubenėlio Minai, o jei ištrokš kelionėje.... Nuostabūs žmonės Minutę prižiūrėjo, tikrai jautėsi, kad ją mylėjo ir rūpinosi. Minutė, lyg laukė mūsų, iš karto priėjo, atsigulė ant nugaros-kasyk:))) Ji dar gražesnė, nei nuotraukose, dar mielesnė nei apie ją pasakojo, tiesiog tobula Šunė:) Niekad nenustosiu dėkoti 5 pėdutėms ir laikinos globėjos šeimai, už rūpestį ir meile mano mažutei, už tai, kad padeda šuniukams rast namus....  Trumpai pabendravom,išklausėm kuo maitina, ką ji mėgsta, pasiėmėm vaistukus (ryt reikės antibiotikų suleisti, po sterilizacijos reikia kartais), popieriaus lapą su nupieštu keliu iki jūros (vis vien sugebėjom sublūdyt) ir išlėkėm ieškoti Girulių.

Jūra kokia didelė ir graži.... kas karta nuvažiavus prie jos jautiesi lyg pirmą kartą, ech, kaip buvau pasiilgusi tų horizontų... Rodos eičiau, eičiau pakrante, sėdėčiau kopose žvelgdama į tolius iki kol saulė nusileis.... Marčius kitaip galvoja, po dešimties minučių, bėgo nuo bangos, susipynė kojos, virto ir banga iki kaklo jį užklojo:DDD Rimvydas, keistuolis, metė fotoaparatą ir puolė jo grežt (gaila, būtų geras kadras:D), išgrežė, kojas, rankas,o kol  iš batų vandenį pylė,  tas gyvačiokas basas (na su pėdkelnėm) paspruko ir numovė į kopas slėptis:D Teko Minai visą žavesį pasitelkus jį viliot iš ten:)))

Taip ir užsibaigė metų išvyka prie jūros:))) Aš, kadangi esu be galo protinga mama, tai turėjau  pasiėmus rūbų sausų, na, tiesa, apie batus sausus nepagalvojau, gal ir ne labai protinga:) Važiuojant atgal, dar stabtelėjome trumpam pas draugus Kaune ir apie antrą valandą nakties buvome namuose. Minutė šaunuole, mašinoje jautėsi labai gerai, noriai lipo, ramiai gulėjo ir kentėjo nuolatinį glostymą, niurkymą ir žvyygavimus dabar aš prie jos sėdėsiu......

Namie nebuvo, taip linksma, vos įėjus į namus katinai pasišiaušė ir apsimetė drakonais-šnypštė, urzgė ir vaikščiojo pakeltom kuprom. Kieša dar dar, laikėsi saugaus atstumo ir tiek, o Miksė pašėlo, bandė pulti ne tik Minutę, bet ir Rimvydą, tai paleidom lauk, kad galvą ataušintu (kadangi, jau tris naktis nebepareina namo, o lauke miega iš meilės baltam kaimynų katinui, tai labai ir nenuskriaudėm, mačiau tūsėsi abu po langais:) Ta meilė iš viso stebino paskutinę savaitę, Balčius zylioja po langais, Miksė laukan prašosi iš karto, paskui jau grįžus užšoka ant palangės ir miauksi draugelį kviesdama, maždaug, užeik, sausiako turiu, pavaišinsiu:))) Nebūtų sterilizuota jau tris infarktus nuo tokios meiles gavus būčiau:D)
Naktis rami buvo, na Kieša susipainiojęs pas mus lovon įšoko (jam ten negalima, tai niekad ir nelindo)-ei, mamka, baisų sapną sapnavau, kažkoks baltas veršis su dantimis pas mus po namus vaikšto..Bet kolkas abu laikosi saugaus atstumo, Mina suvis dėmesio į jį nekreipia, o Kieša suka ratus saugiu atstumu, vis pašnypšdamas profilaktiškai, kad baltas veršis prie jo nesiartintu:) Susigyvens, kur dėsis.....
Siandien saulytė šviečia, diena nuostabi, papusryčiavom ir sodybukėn lėkėm, patikrinti ar ji jau sulaukė pavasario. Duodu dvi savaites, jei nenutirps tas baltas daiktas, vaikščiosiu su virduliu ir laistysiu jį AT-SI-BO-DO!!!

Ilgas ir kupinas įspūdžių savaitgalis.... Kaip ilgai jo laukėm.... Manau Minutei patiks pas mus, jaučiasi tikrai gerai, Rimvydas rezga mintį prijungti prie uodegos generatorių, kad nesimakaluotu be naudos-galės elektrą gaminti:DDD

Marinuotas varškės sūris

1 varškės sūris,
2 l vandens,
3 šaukštai druskos,
4 šaukštai alyvuogių aliejaus,
2–3 šaukštai įvairių prieskonių: rozmarinų, čiobrelių, bazilikų, kmynų, paprikos ir pan.
Sūrį pamerkiu į iš vandens ir druskos paruoštą sūrymą ir laikau 1 parą šaldytuve. Tada pjaunu pusiau (kad plonesnis būtų), gausiai pabarstau prieskoniais, užpilu alyvuogių aliejumi ir laikau uždengtame inde dar 2–3 paras. Išeina puikus, fetą primenantis sūris, labai tinka dėt į salotas:)

Pica

Padui, tinginystės viršūnė, Malsenos mišinys iš parduotuvės. Iškočiojus ir palaukus valandikę, kol pakils, kočiojam skardos formos blyną ir tepam jį pomidorų pasta.Tada sluosknis tarkuoto sūrio ir ...... fantazijos, bei šaldytuvo turinio reikalas- keptas faršas, šoninė, rukyta dešra, pievagrybiai, paprika,pomidorai, svogūnai, porai. Kitame šone mamytės dozė-pelėsinis sūris, alyvuogės ir saulėj džiovinti pomidorai:) Dažniausiai kepam tris skardas (vieną dičkę, kitas dvi mažesnes), tai varijacijų būna tiek, kiek picų kepėjų:) Šiaip skanu, ką ir bepasakysi....