Cibulynė

Šlyninkos vandens malūnas jau antrus metus organizuoja Stasines ir svogūnų sodinimo šventę. Būtent Regina (malūnininko žmona) yra mano veltinukų muginė krikštamotė, pernai pavasarį, kai tik mokiausi velti ir kepiau šleivas kreivas tapukes ji įkalbėjo sudalyvauti jos organizuojamoje šventėje ir pasirodyti visuomenei. Šiandien gerokai gėda į pernykščių veltinukų nuotraukas pažvelgus, iš kitos pusės, gal ir smagu kiek-matau, kaip augu:)))
Taigi-Cibulynė....

Pirmiausia užsiregistravau į svogūnų sodinimo rungtį-pernai nusimuilinau, o šiandien, labai knietėjo, su baltais batais ir kelnėmis šluojančiomis žemė po šlapią dirvą pasimakinėt:D Senovėje, lietuviai tikėjo, kad svogūnus turi sodinti moterys didelėmis krūtimis, atsilaisvinusios visas gumeles ir basomis, tik tada dernius bus geras. Nė vieno punkto neįvykdžiau, bet vistiek laimėjau gariausiai pasodintų svogūnų nominaciją (tiesa, nominuoti buvo visi):)))

Dievinu tokius jaukius susibūrimus, galbūt todėl, kad komercijos juose nedaug, gal, kad visi savi, pažįstami, bendrauji, draugauji, tokia kaimo turgelio atmosfera:) Ir, tai, kad biznio didelio juose nepadarysi, netgi žavu, tik keli pardavėjai nervingai skundėsi, kad mažai žmonių, mažai kas perka, dauguma šypsojosi atsipalaidavę ir mėgavosi švente:) Pagauta tos nuotaikos, Reginutei geltonas, svogūnines tepukes padovanojau:) Muzika, šypsenos, juokas, graži aplinka ir pagaliau išlindusi saulutė....

Berniokai mano (Marčius pas močiutę už pečiau liko, na, gerai, ne už pečiaus, o prie gyvatuko, bute atjungus šilumą jis vienintelis gelbsti nuo rankų nušalimo) irgi neliūdėjo, tol suposi ant "tarzankės", kol Rimvydas įsijautęs trenkėsi į žemę ir gerai koją susimušė. Bevažiuojant namo blauzda taip ištino, kad džinsai aptempti liko. Vos ne vos įkalbėjau greitojon pagalbon užsukti, atrodė tikrai klaikiai ir vualia- hemotoma, važiuot į Uteną pjaut... Paskambinau Klaido krikšto mamai pasikonsultuoti (gydytoja ji), niekas nepjauna dabar taip iš karto, nebent neišsivaikščiotu, liepė griūt lovon, iškelti koją ir šaldyt. Ir tikrai, tynimas akyse atlėgo, dar tepaliuką nulėkiau nupirkau ir nors mėlynė bus milžiniška,šlubčioja, bet gyvens:) Dvi dienos priverstinio lovos režimo, gerai, kad jis, nors tipinis diedas kurio pas gydytojus nenuvysi (išzyziau pati tuo netikėdama), bet netipinis vyras-ligonis:D

p.s. Tipinio vyro-ligonio požymiai.

Kodėl tu lovoje? Sergi? O visai gerai atrodai. Labai valgyti noriu.
Tu gulėk gulėk. Aš pats viska pasidarysiu. Kur pas mus makaronai?
Dėžutej? Kurioj - čia jos penkios. Tu nesikelk, aš pats susirasiu. Ne,
šitoj miltai... Šitoje - cukrus... Koks skirtumas, ką išpyliau? Kruopos
kažkokios. Kam atsikėlei? Aš pats sutvarkysiu... Nesijaudink ir eik į
lovą. Kur atidarytuvas? Stalčiuj nėra. Vėl atsikėlei?! Tu juk sergi. O,
kur suradai? Aš ten du kartus žiūrejau. Eik, aš viska padarysiu pats...
Oi, įsipjoviau piršta... Ar pas mus yra jodo? Subintuok man prašau
pirštą. Atsargiai, labai skauda! Galva sukasi, einu prigulsiu. Analgino
atnešk. Išjunk televizorių. Pradaryk langą. Ne, kiaušinienes nenoriu,
geriau blynų. Uždaryk virtuves duris, ligoniams reikia ramybes.

Pražydo, pasklido žiedai po laukus

Mes jau pasipuošėm, o jūs?:)))

Šilku dabintos....

Ramune, tos kurių ryt nenupirks bus taviškės, visos tepos tavo dydžio:)

Poliklinika 2

Vakar šturmavome odontologą. Augustui gerą valandą taisė sugedusį dantuką (nauja daktarė, labai gražiomis, rudomis akimis) ir dengė silantais, o mes su Klaidu ir Rimgaile trypčiojom už durų. Trys bailiai mirtinai bijantys išsižioti toje baisioje kėdėje:))) Klaidas dėl baisios patirties-dantukai silpnoki, o ten kur jis iki mūsų gyveno niekas su juo nesicackino, ir šaukė ir barė ir pašiepdavo jo nuogąstavimus, kad skaudės. O mes su Rimgailyte, šiaip, bobiškai, dėl visa ko :D Pamenu, kokie senų senovėje buvo skausmingi grąžtai ir kokie griežti gydytojai. Kartą, net teko laimė, pasprukti iš poliklinikos, tiesa, netoli te nubėgau, kojytės trumpos buvo (tai ne dabar!), kalnas, vedantis namo, didelis, o mama jauna ir greita:D Taigi padarėme didelę klaidą pirmą į kabinetą įleidę Augustą kuris didvyriškai sėdėjo tam "lėktuve", karts nuo karto atsisukdamas mums mirktelėti. Nes teko visą valandą drebinti kinkas (Rimgailė tik nedrebino, jai atvirkštinis procesas buvo- kai grįžusiai iš tualeto pasiūliau prisėsti, sakė negalinti kojų sulenkti, net sisiojo atsistojusi:D) buvo ir juokinga ir ilgu. Taigi valandą vieni iš kitų juokėmės, tarėmės kiek daug šokolado po visko reiks suvalgyti nusiraminimui ir laukėme, kol Augustas pradės isteriškai klykti, ką žadėjo eidamas, kad mums būtų linksmiau už durų:D Neklykė vis dėl to, tik skundėsi, kad užpakalis sėdėti įskaudo:) Sekantis ėjo Klaidas, prieš tai nusiderėjęs su manimi, jog radus skylutę šiandien jos netaisys, o eis kitą dieną (žinoma, juk tas laukimas toks saldus, kam veltui jo atsisakyti:D). Odontologė pagyrė, kad dantukai sveiki, tik būtinas ortodonto gydymas (žinau, žinau...), o Rimgailės kiauras dantukas vis dar pieninis, taigi galima arba traukti, arba laukti kol pats iškris, jau ir kliba šiek tiek. Spėkit, ką pasirinkome:))) Na ir finalui paprašiau ir mano burnon žvirgterti-buvau pagirtą, kad mano dantys patys sveikiausi!!! Liko dar su Augustu kurią dieną nulėkti med. komisijos sporto mokyklai ir viskas. Ai, ir apiplėšti banką, nes ne tik Klaidui, bet ir Rimgailei reikia ortodontinio gydimo, o pasižvalgius internete  į kabių kainas gavau lengvą šoką:)
Irklavimo treniruotės pasiteisino. Po pernai pasibaigusio orentacinio (trenerė išėjo iš darbo, o pamainos jai neatsirado) blaškėsi be vietos, rankinis nepatiko, o daugiau pas mus lyg ir nėra pasirinkimo. Tai labai tikiuosi, kad užsikabins, juolab, kad duomenis visus tam turi-stiprus, kaip jautis, lediniam vandenyje maudytis mėgsta, o mama bjauri, neleidžia trintis be tikslo, liepia sportuoti:) Pamenu, jį pirmon sporto stovyklon išleidau dar darželinuką, šešeriu tebuvo, lankė karate treniruotes, bambagyslę taip abu nusiplėšėm:)
Martynas antradienį derybas laimėjo, labai negeras rytas buvo, tiek klykė, kad nenori darželin (jaučiu pervargęs išvakarėse buvo, su tėčiu kaime dirbo abu), kad lyg lopšelinuką įbrukau auklėtojos glėbin ir sprukau-kitą penktadienį koncertas, nori nenori turi repetuot. Tai sutarėm, kad iki koncerto pusdienį tik darželyje bus, papietauja ir pasiimu. Ir jau nuo 14 dienos viso gero darželiui-prasideda vasaros atostogos:) O šiaip, kasdienybė-ryte Rimvydas prieš važiuodamas dirbti mus nuveža darželin, tada grįžtam, papusryčiaujam abu (milijono vertos akimirkos, būnam tik dviese), išlydžiu jį ir einu su dulkiu siurbliu draugauti-Mina taip šeriasi, kad plaukų suvėlės ne tik pakampėmis voliojasi, bet ir maiste randu. Reiktu gal su kokiu protingu žmogumi pasikonsultuoti, ar maistukas netinka, ar tas antkaklis nuo erkių/blusų alergizuoja, ar čia normalu TIEK, ir eilinis pavasarinis šėrimasis nesibaigia....Ir furminatorių nusipirkau, kiek šukuoju, tiek pešasi, tuoj galėsiu pasigirti turinti šuninį sfinksą:( Bandysiu dabar naudos iš to išpešti (be tos, kad priverčia dažniau grindis išsiplauti), renku jos nušukuotas kūdlas į maišiuką ir tepukus veldama įvelsiu, kaži kaip laikysis ir kaip atrodys?:)
Ryt ryte sodybukėn lėksiu, reikia gautas gėlytes ir samanas susodinti, mėtas į žemę sukišti. Tikiuosi bjaurūs ir šalti orai baigėsi, sekmadienį žada jau ir atšilimą. Kraupino tie tulpių iš po sniego vaizdai Žemaitijoje matyti internete, tfu tfu tfu, bet šalnos mus berods aplenkė. Nebent praitą naktį žemiau nulio buvo temperatūra nukritusi. Tiesa Marčius bando snargluotis kažkiek, kosuliukas puola, "Stodalio" nupirkau, turi žūt būt dar savaitę sveikas ištempti, nebeturės reikalų, galės sirgt tada. Susitariau su mama, kad pabus pas ją šeštadienį kol mugėje būsim. Pikčiukas toks, nekaip jaučiasi, vakar net ir mirtinai susipykom, grįžo po darželio ir paprašė įjungti kompe muziką tam tam tam tam tam tam tam tam (skaityti neatpažįstamos melodijos ritmu). Kai bandžiau YouTube įvesti jo klausomas dainas, tikėdamasi, kad pamatęs klipą prisimins kuri ten iš jų tam tam tam, kilo karas- ne tokias raides rašai, reikia tėčio pirmąją rašyti, o įrašius "tam tam tam" reikiamos dainos neradom:(
....Oi, kaip kosti mazgis..... Jau lovoje, eukalipto tepaliuku ištryniau ir nugarytę ir krūtinę, pėdutes išmasažavau.... Nevesiu ryt darželin, iki pirmadienio kaip nors reiks ant kojų pastatyt, tada galės kulniuot;)

Menas

-Čia žmonės laiko virvėmis dėžę, kad ji nenukristu į vandenį.
-O kodėl ta dėžę ant sofos kojos, o ne ant popieriaus?
-Netyčia aš. Norėjau piešti labai labai, niekas man nedavė popieriaus, einu liūdnas, žiūriu koja sofos.... Netyčia atsiguliau ir apipiešiau....
-O paprašyti popieriaus negalėjai?
-Galėjau, bet nenorėjau trukdyti jūsų.

Poliklinika

Kuo skundžiatės?
Sveikata...
Kvaila... skųstis reiktu ligomis:)))

O mes nesiskundžiam niekuo, tiesiog reikėjo pažymos į darželį, tad kulniavome į polikliniką. Kulniuoti du kartus teko, praitą savaitę šlapimo analizai, kraujuko tyrimai iš piršto ir venos (neverkė ir nebijojo!), tada LOR konsultacija ir šiandien širdelės ekoskopija. Labai smagiai prisistatė Vaikas pas savo gydytoją nuėjęs- aš Martynas, man penki, gimiau šuns metais:D O šokolado gydytojas (paskutinį kartą apsilankius pas LOR'ą po ausų uždegimo jis klausą tikrino- sakė žodžius ir Martukas pakartot turėjo, tai išgirdus šo-ko-la-das sukluso- NORIU !!! Nuo tada, jis mūsų asmeninis šokolado gydytojas:D) rado didžiulius adenoidus, todėl Vaikas ir knarkia naktimis, kaip geras diedas, dažnoka sloga ir karts nuo karto prasčiau girdi, klausos angas jie užspaudžia. Taigi, laukia dar vienas tyrimų maratonas (ech, būč žinojusi, tai vienu kartu būčiau pravedus) ir pripjausim bernioką truputuką:) Augustui panašaus amžiaus adenoidus šalino. Operuosime mėnesio antroje pusėje, nes kitą savaitę didelė šventė darželio, koncertas kultūrnamyje, mano Zuikis bus Žiogas:)
Širdelėj užesiukas grdėjosi, bet nuramino kardiologė, viskas ten gerai, kažkas tik per vieną vietą nesueina plautinėje aortoje, bet dėl to gyvens ir bus kareivis:) Ir visų tyrimų atsakymus gavome jau, mažakraujystės nėra (kelis metus su ja kovojom), o geležies net per daug, kas Martyno visai nenustebino nežinojai, kad aš geležinis?:) Trečiadienį, sekantis reisas poliklinikon- Augustas su Rimgaile po skylutę dantyse įsitaisė, tai lydėsiu pas odontologą, Klaidas už kompaniją, profilaktiniam patikrinimui. Tiesa, kitą savaitę dar kartelį reiks eit... (kaži duoda jie kokias nuolaidų korteles pastoviems klientams)- Augustas pradėjo irklavimo treniruotes lankyti, reikės pristatyti sporto mokyklai jo tech. apžiūros lapelį. Bus proga paklausti, ar kojų maudimas naktimis greito augimo dėka ar tik būdas gauti atėjusios mamos bučkį.

Mamytės savaitgalis

Kad jau prisėdau..... Penktadienį, mečiau didelius vaikus (berniukai su tėčiu pas senelius važiavo, malkas ruošia žiemai, o Rimgailytė pas draugę, į gimtadienį) ir pabėgom su Martuku-pasiėmėm močiutę, mano mamą, Miną ir išlėkėm sodybon su nakvyne. Tokios ilgos dvi, mamyčių dienos, pabūti dviese su mama ir nuveikti kažką gero, pakalbėti iš dušios, didelė vertybė:) Ir net čiauškanti uodegytė netrukdo:))) Tiesa savaitgalis darbinis buvo, bet kažkodėl daržai, kėlę siaubą paauglystėje, dabar taip nebegazdina, nors lygiai taip pat mamai teko varu varyti į juos:))) O nuveikėm labai daug! Sužinojau visą istoriją kaip aš atsiradau (taip ir galvojau, kad ne kopūstuose rado! ), sužinojau ir, kaip Martukas atsirado- čia kiti vaikai sėdi ant debesėlio ir tabaluoja kojomis mamytes rinkdamiesi. Aš ant saulės sėdėjau, ten tik vienintelis vaikas buvau, bet buvo daug dinozaurų, robotų, spygliuotų žvėrių.... Tada pamačiau tave darže dirbančią, supratau, kad tau reikia pagalbos ir atsiradau tavo pilvelyje, kad pagimdytum. Ir dar tėtį tau išrinkau, sakiau saulei šviesti ten ir ten, kad žinotum kur eiti, tai tu ėjai ėjai ir radai tėtį, tokį labai protingą ir stiprų, kad tave mylėtu... Dar sužinojau, kad jei yra kur pasaulyje Martynai, tai jų tik vardai tokie, nes Tikrasis Martynas tik jis vienas (toks gražus ir protingas), o visi kiti, tik vardą tokį turi, bet netikri:D
Šeštadienį gėlynus sutvarkėm, palaisčiau visus pasodintus medžius (tfu tfu tfu, bet ir milžinas ąžuolas ir didžioji slyvą, pervežta iš Zarasų kiemo, jau tuoj tuoj sužaliuos, berods prigijo! Alyvos, eglaitės, klevai, visi jau pasipuošę pumpuriukais, šiemetinis medelių sodinimas tikiuosi be nuostolių bus. Ir gėlės rūsyje sėkmingai peržiemojo, dar pora savaitgalių ir jau galima bus gulti ant hamako tingiai vasarai:) O kol kas, po visos dienos darbelių, vakarop, jau keturiom darže ropojančia, su labai skaudančia galva, gegutė užkukavo, gerai, kad senelis pasakė, kad nesiskaito, nes tik nuo gegužės1 gegutės kukavimas tikras:D Iki tol, gal repeticijos tik?:)
Šeštadienį vakare, Rimvydas atvažiavo mus susirinkti ir  gavo velnių-negali žmonės, taip gyventi! Tėčiai vienam kaime, mamos kitam.... Reikia visiems kartu būti, nes čia ne vieno Martyno darbas tiek daug mamytei padėti. Sugėdintas tėtis pažadėjo, kad daugiau tokių nesusipratimų nebebus.
Sekmadienį gavau daug bučkių, gėlių ir net buvau karūnuota "Geriausia Mamyte Pasaulyje"

Pusryčiams atbulomis rankomis nudažėme kiaušinius (tiesiog paskutinę minutę atsiminiau, kad dažų dar reikia į verdančius įpilti, gavosi tamsiai žali, siaubo baubo kiaušiniai) ir lėkėm pas kaimo močiutę, jos su mamyčių diena pasveikinti. Pasodinome jai sodelyje didelę raudoną rožę, kad visą vasarą žiedais džiugintu. Suvalgėme torčiuką ir apėjom ūkį. Tikslas-išsimozoti iki ausų, sušlapti iki glaudžių ir nusilakstyti iki nugriuvimo, pasiektas!

Dar, tiesa, jaunimėlis nutrynė rūdis nuo senelio mašinų, net Miną iš gazelkos ištraukti sunku buvo:)

Ir vakarop važiavom pas mano mamytę, jos rožėmis apdovanoti. Ji turbūt per radiją negirdėjo, kad per mamyčių dieną mamytėms dirbti negalima, tai vaišinomės ir "aukso puodu" (troškiniu, troškintu moliūge) ir trupininiu pyragu ir sausainukais. Slėptis man dar prieš jos sugebėjimus virtuvėje, gerą pusdienį turbūt prie viryklės prasisuko....  Ech, tos mamos...:))))