Šeštadienį gėlynus sutvarkėm, palaisčiau visus pasodintus medžius (tfu tfu tfu, bet ir milžinas ąžuolas ir didžioji slyvą, pervežta iš Zarasų kiemo, jau tuoj tuoj sužaliuos, berods prigijo! Alyvos, eglaitės, klevai, visi jau pasipuošę pumpuriukais, šiemetinis medelių sodinimas tikiuosi be nuostolių bus. Ir gėlės rūsyje sėkmingai peržiemojo, dar pora savaitgalių ir jau galima bus gulti ant hamako tingiai vasarai:) O kol kas, po visos dienos darbelių, vakarop, jau keturiom darže ropojančia, su labai skaudančia galva, gegutė užkukavo, gerai, kad senelis pasakė, kad nesiskaito, nes tik nuo gegužės1 gegutės kukavimas tikras:D Iki tol, gal repeticijos tik?:)
Šeštadienį vakare, Rimvydas atvažiavo mus susirinkti ir gavo velnių-negali žmonės, taip gyventi! Tėčiai vienam kaime, mamos kitam.... Reikia visiems kartu būti, nes čia ne vieno Martyno darbas tiek daug mamytei padėti. Sugėdintas tėtis pažadėjo, kad daugiau tokių nesusipratimų nebebus.
Sekmadienį gavau daug bučkių, gėlių ir net buvau karūnuota "Geriausia Mamyte Pasaulyje"
Pusryčiams atbulomis rankomis nudažėme kiaušinius (tiesiog paskutinę minutę atsiminiau, kad dažų dar reikia į verdančius įpilti, gavosi tamsiai žali, siaubo baubo kiaušiniai) ir lėkėm pas kaimo močiutę, jos su mamyčių diena pasveikinti. Pasodinome jai sodelyje didelę raudoną rožę, kad visą vasarą žiedais džiugintu. Suvalgėme torčiuką ir apėjom ūkį. Tikslas-išsimozoti iki ausų, sušlapti iki glaudžių ir nusilakstyti iki nugriuvimo, pasiektas!
Dar, tiesa, jaunimėlis nutrynė rūdis nuo senelio mašinų, net Miną iš gazelkos ištraukti sunku buvo:)
Ir vakarop važiavom pas mano mamytę, jos rožėmis apdovanoti. Ji turbūt per radiją negirdėjo, kad per mamyčių dieną mamytėms dirbti negalima, tai vaišinomės ir "aukso puodu" (troškiniu, troškintu moliūge) ir trupininiu pyragu ir sausainukais. Slėptis man dar prieš jos sugebėjimus virtuvėje, gerą pusdienį turbūt prie viryklės prasisuko.... Ech, tos mamos...:))))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą